Klausimas: Ką jūs turite omenyje sakydamas „gamta“? Šį žodį jūs rašote iš didžiosios raidės, sykiu suteikdamas jam ypatingos reikšmės?
Atsakymas: Mūsų didysis Mokytojas Baal Sulamas rašo taip (straipsnio „Taika“ skyrius „Pareiga atsargiai elgtis su Gamtos dėsniais“): Visi mes suprantame, kad nebūdamas visuomenėje žmogus negali gauti lėšų egzistavimui. Ir jeigu kas nors nutolsta nuo visuomenės ir gyvena kentėdamas, nes negali patenkinti savo poreikių, jis neturi teisės pykti ant likimo ir Kūrėjo, juk Aukščiausiasis valdymas paruošė jam patogią vietą visuomenėje. Ir todėl nenusipelno gailestingumo, nes eina prieš gamtą.
Remdamasis religiniu pagrindu, galiu pasakyti taip: kadangi Kūrėjas valdo kūriniją ir visuose Jo veiksmuose slypi tikslas, tai tas, kuris pažeidžia vieną iš gamtos dėsnių, nukrypsta nuo tikslo, kurio link mes visi einame. Juk tikslas pasiekiamas vykdant visus gamtos dėsnius be išimties. Ir žmogus privalo nei ką nors pridėti, nei atimti iš savo veiksmų, būtinų siekiant tikslo. Kitaip jis bus gamtos nubaustas netgi už vieno dėsnio, atitraukiančio jį nuo Kūrėjo numatyto tikslo, pažeidimą. O todėl ir mums, Kūrėjo sukurtiems, negalima gailėti tokio žmogaus, nes jis pažeidžia gamtos dėsnius bei sumenkina Kūrėjo tikslą.
Ir nesvarbu, kokia išorine forma išreikšime dėsnio esmę – ar vadinsime Valdantįjį gamta, nepriskirdami Jam valdymo ir tikslo žinojimo, ar Didžiuoju Išminčiumi, žinančiu bei jaučiančiu, siekiančiu tikslo visais savo veiksmais. Juk mes turime pripažinti ir sutikti su tuo, kad privalome vykdyti „Aukščiausiojo Valdymo Priesakus“, arba „Gamtos Dėsnius“. Ir visi pripažįsta, kad pažeidžiantysis Aukščiausiojo Valdymo Priesaką (arba „Gamtos Dėsnį“) nusipelno Gamtos bausmės ir nėra ko jo gailėti.
Taigi dėsnio esmė yra tokia pati, ir formuluočių skirtumą lemia dėsnio pripažinimo motyvai. Jis gali būti suvokiamas:
* kaip įpareigojantis mus besąlygiškai jį vykdyti,
* kaip tikslingas, vedantis mus tikslo link.
Tam, kad toliau nesipainiotume, pavadinimus Gamta ir Kūrėjas naudosime kaip lygius. Žodžių „Gamta“ ir „Elokim“ (Kūrėjo vardas) skaitinė išraiška vienoda – 86. Todėl Kūrėjo dėsnius galima vadinti gamtos priesakais, ir atvirkščiai, nes tai vienas ir tas pats.
Jeigu jūs suprasite, kas pasakyta, jūs sugebėsite atsakyti, kodėl žmonės nuklysta į tikėjimus, religijas, kodėl pasiklysta tarp veiksmų ir ketinimų, kodėl painiojasi tarp mūsų ir dvasinio pasaulių.

Straipsnis „Taika“

Klausimas: Ar yra būdas sustabdyti mintis, kurios nuolat mums kyla? Ar galima išmokti valdyti savo mintis?
Atsakymas: Žinoma! Mes dažnai galvojame apie tai, apie ką nenorėtume galvoti, dažnai stengiamės pažaboti savo mintis, pakeisti jas arba apkeisti į kitas. Jeigu negalime šito padaryti, tai jaučiamės esantys silpni, kvaili, nekontroliuojantys savęs.
Iš tikrųjų mūsų mintys neatsiranda šiaip sau iš nieko. Iš pradžių mums kyla noras, net jeigu mes jo nejaučiame. Ir tik po to iš noro kyla mintis. Būtent noras pradeda mintį. Todėl mūsų mintys – tik apie tai, ko norime: kaip gauti, išlaikyti ir išvystyti trokštamą dalyką. Arba kaip nutolti nuo to, ko nepageidaujame.
Mintis negali pakeisti noro. Ji gali pakeisti tik noro dydį, jį padidinti arba sumažinti. Lygiai taip pat mes negalime pakeisti vienos minties kita.
Valdyti mintis galime tik valdydami norus.
Taigi klausimas – kaip aš galiu pakeisti savo norus. Atsakymas – per aplinką (grupė, knygos, Mokytojas)!