Klausimas (iš angliško dienoraščio) : Jūs dažnai kartojate frazę „žmogiškojo egoizmo augimas“. Kokią metodologiją, istorijos bėgyje, jūs naudojate „egoizmo augimo“ matavimui?
Atsakymas: Mūsų pasaulyje egoizmo išmatuoti negalima. Niekuo. Nes egoizmas – noras gauti su ketinimu „dėl savęs“. Noras – tai jėga be materijos. To kas nematerialu ir yra tik mūsų pojūčiuose, išmatuoti negalima. Kabalistai, pasiekę Aukštesnįjį pasaulį ir įvaldę jo instrumentus (savybes), matuoja norus „Avijut“ vienetais. Egoizmo vystymasis lemia pasikeitimus mūsų gyvenime, nes viskas ką mes sukuriame, yra egoizmo kokybinio ir kiekybinio augimo pasekmė.

Klausimas: Aš nerealizavau jokio materialaus noro – nei pinigų, nei garbės. Tiesa sakant, aš ir neturėjau tokių norų, visada norėjau atskleisti tai kas paslėpta. Ar galiu aš mokytis kabalos, atsižvelgiant į tai, kad aš neturiu visų šių materialių norų?
Atsakymas: Žmogus neturi per vieną gyvenimą išvystyti visus norus. Jis daug norų realizavo praeituose gyvenimuose. Reikia žiūrėti tik į priekį – t.y. kaip galima  stipriau ir greičiau išvystyti savyje norą artėti prie Aukštesniojo Tikslo!

…Mūsų pasaulis šiuo metu yra vidinio vystymosi periodo pabaigoje. Dabartinė krizė – tai gimdymo sąrėmiai, paskutinieji egoistinio vystymosi etapai. O išeitis iš šios būsenos – pats gimdymas. Dar Baal Sulamas aiškino, kad išėjimas iš Egipto – tai dvasinis gimimas. Ir nuo šio atskaitos taško visa žmonija užbaigia savo, kaip vaisiaus, vystymąsi. O krizė – tai gimdymo kančios, esančios prieš jos dvasinį gimimą.
Šie gimdymo sąrėmiai gali būti tęstiniai, kaip kartais būna mūsų pasaulyje, kai skausmas staiga apleidžia moterį, o po to vėl prasideda, tai nurimsta, tai vėl didėja.
Todėl mums negalima nurimti, jeigu tam tikram laikotarpiui krizinė situacija nurimtų, stabilizuotųsi, tarsi viskas grįžtų į savo vėžes. Pasaulis pradės juoktis iš kabalistų: „Na ką gi jūs gąsdinote mus, kad bus kažkas baisaus, kad taip bus visada, kol mes neatsisakysime egoizmo, o viskas normalizuojasi, ir mes vėl grįžtame į šią gyvenimo šventę“. Tačiau tegul kabalistai apsišarvuoja kantrybe – ateis antroji ir trečioji banga, kaip sąrėmiai per gimdymo skausmus, o galiausiai, įvyks gimimas – išėjimas iš egoizmo į atidavimo savybę.
Vis dėlto, mes norėtume, kaip įmanoma labiau sutrumpinti šių kančių trukmę, kad gimimas įvyktų greitai, be didelių pastangų. Ir tai įmanoma, galima gerokai sutrumpinti laiką tarp sąrėmių, sutrumpinti sąrėmių skaičių ir tokiu būdu pagreitinti gimimo procesą. Kada gimsta vaikas? Kai sąrėmiai taip padažnėja, kad galiausiai kartu susilieja į vieną, o ne kartojasi kartas nuo karto.
Tikėsimės, kad gimimas įvyks greitai. Juk tai nemalonus procesas, ir pageidautina jį praeiti vienu stūmiu – tikrąja, o ne pasikartojančiomis krizėmis.
Mes matome tai kaip pavyzdį dvasiniuose procesuose. Dvasiniame gimime sąrėmiai jau reiškia gimimą. Ne taip, kaip mūsų egoizmo sugadintame, materialiame pasaulyje, kur moteris jau prieš mėnesį jaučia atskirus sąrėmius. Ištaisytame dvasiniame objekte sąrėmiai greitai koncentruojasi ties vaisiumi ir išstumia jį. Gimdymo kančios skirtos atverti „duris“, per kurias į naują pasaulį išeina naujagimis.
(Ištrauka iš pamokos 29.01.2009. Laikas: 34.08 – 37:59 min.)