Klausimas: Ko vertas gruodį vyksiantis kongresas? Keleriems studijų metams jis prilygsta?
Atsakymas: Aš manau, kad ateinančiais metais jam nebus lygių. Šiais labai svarbiais, sakyčiau, lemtingais metais pamatysime, kaip pasaulis ima telktis, vienytis. Tai tebus  pirmieji žingsniai, tačiau mes privalome įgyti jėgą ir pasirūpinti viskuo, ko reikia. Štai ką mums turi suteikti kongresas.
Mūsų laukia ne tik šuolis, kuris kitu atveju užtruktų, sakykime, pusę metų, – nesusivieniję kongrese apskritai negalėsime įvykdyti savo misijos. Tokia tad svarbi ta vienybės, kurią turime sukurti per tris kongreso dienas, sistema!
Net jei žmogus nesimoko su mumis kiekvieną dieną – praleidęs kongresą ir pasiruošimą jam, jis daug ką praras, jis negaus tų „plytų“, iš kurių statomas jo dvasinis indas. Esmė – ne įgyti išminties pamokose, – šiandien nuolatos dirbame su grąžinančia į šaltinį Šviesa.
Todėl įspėju: neleiskite sau nedalyvauti pamokose. Tai ne tik mokymasis, tai brangios akimirkos, kai tave daug intensyviau ir tikroviškiau negu anksčiau veikia Šviesa.

Iš 2011 m. spalio 23 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ruošiamės išeiti į kelią!

Tai turi nutikti čia ir dabar

Reikiamu metu atsidurti epicentre

Pranešimas: Trigubo masto nelaimė, kokios pasaulis dar nematė… Sužalojimai, sugriovimai ir neapibrėžtumas… Dešimtys tūkstančių pabėgėlių atsisveikino su gyvenimu ir iškeliavo ieškoti prieglobsčio į kitą vietą…
Kamaje Chosokava, sociologas: Kai kurie išvyksta dėl savisaugos, bet „pabėgimo“ idėją dauguma laiko tipiškai „nejaponiška“, ir evakuotieji gauna gėdingą išdaviko vardą. Kai kurie ūkininkai nusižudė, nes žemė jiems – viskas.
Jie daugelį metų dirbo šią žemę, o ji per porą dienų buvo apnuodyta. Liūdna girdėti, kad dauguma kenčia nuo depresijos.  Dėl cunamio ir atominės avarijos dauguma neteko darbo, taigi jie turi įvairių priežasčių pagalvoti apie savižudybę.
Chirochito Chirose, katastrofų psichologijos specialistė: Savižudybių skaičius išaugo ne katastrofos epicentre, o periferijoje, nes išgyvenusieji priversti kurti gyvenimą iš naujo, o tam nėra jėgų.
Katastrofa neigiamai atsiliepė Japonijos ekonomikai, ir pastovūs priminimai apie tai gali rimtai pakenkti visos Japonijos gyventojų psichologinei būklei. Todėl aukų sąrašas toliau auga, nors pati katastrofa įvyko prieš keletą mėnesių.
Komentaras: Tai gali atrodyti kaip didvyriškumas, bet ar tai ne bėgimas nuo tam tikrų problemų sprendimo, kurioms kūrybiškai spręsti nėra jėgų? Žmogus – labai trapi būtybė, nedidelis išlikimo, prisipildymo noras.
Todėl savęs nepripildymas, nepilnavertiškumas, tuštumos jutimas jaučiami kaip kančios, kurių  būtina atsikratyti net pabėgant nuo egzistavimo.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas nutinka savižudžių sieloms?

Egoizmo augimas ir jo padariniai

Video klipas rusų k.