Klausimas. Kaip gamta mus vysto per sapnus?
Atsakymas. Budri būsena vadinasi „diena“. Sapnuodami išeiname iš ankstesnės budrios būsenos ir galime užmegzti ryšį su kita aktyvia būsena. Sapnas – tai „mažoji būsena“ (VAK pakopos), per kurią savo ankstesnę budrią būseną galiu susieti su būsima.
Panašiai, kaip automobilyje su mechanine pavarų dėže visada reikia perjungti pavarą į neutralią padėtį perjungiant iš pirmosios į antrąją, ir iš antrosios į trečiąją ir t.t. Tarp jų visada yra neutralioji padėtis – tai ir yra sapnas.
Tik nusileidus į neutralią padėtį galima pakilti į antrąją. Po to vėl nusileisti iš antrosios į neutraliąją ir pakilti iki trečiosios. Niekaip kitaip nepereisi iš vienos būsenos į kitą – tik per sapną.
Taigi, tampa aišku, kodėl sapnas toks svarbus ir užima reikšmingą laiko dalį – net 8 valandas. Jei jau mūsų prigimtis egoistinė, t. y. visi mūsų prigimtiniai ketinimai nukreipti į naudą sau, tai verta išpildyti savo kūno reikalavimus. Rambam rašo, kad žmogus turėtų miegoti pakankamai laiko.
Jeigu gyvename materialiame pasaulyje, tai privalome elgtis normaliai, ir sapnas tampa paprastu fiziologiniu procesu. Jeigu žmogus jau yra ant dvasinės pakopos ir veikia dėl davimo, tai kyla klausimas: kas jam yra sapnas?
Kabalisto sapnai taip pat gali būti dieną patirtų materialių įvykių pasekmė. Bet kadangi dienos metu jis siekia naujos dvasinės būsenos, tai sapno metu gali dvasiškai pakilti arba bent jau atlikti tam būtinus išsiaiškinimus.
Kabala sapnus traktuoja kaip dienos tęsinį – budrios būsenos tęsinį. Tai fiziologiškai būtina būsena tiek žmonėms, esantiems tik šio materialaus pasaulio rėmuose, tiek ir tiems, kurie yra aukštesniajame pasaulyje, ant dvasinių pakopų.

Iš 2015 m. sausio 11 d. 496-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur atkeliauja sapnai?

Klausimas. Kas yra sapnai? Apie tai prikurta daugybė mitų ir pasakų, šis reiškinys jaudino žmoniją per visą jos istoriją. Dar senovės romėnai ir graikai bandė iššifruoti sapnus, tačiau iki šiol šis reiškinys lieka paslaptimi.
Trečdalį gyvenimo žmogus pramiega ir visą tą laiką regi sapnus, nors daugumos jų nepamena. Taip mūsų smegenys apdoroja ir sutvarko visą dienos metu gautą informaciją.
Tačiau yra sapnų, kurie tarsi perduoda ypatingą žinią, atveria ateitį. Iš kur atkeliauja sapnai?
Atsakymas. Apie sapnus pasakojama netgi Biblijoje: Jokūbo sapnas, faraono ir jo ministrų sapnai. Sapnas – natūralus reiškinys, tačiau kartais laikome sapnus kažkuo nerimtu, nerealiomis svajomis.
Kabalos mokslas teigia, kad sapne smegenys apibendrina per dieną gautą informaciją ir būtent tai suvokiame kaip sapną. Šie duomenys, savotiški fluidai, atsirandantys smegenyse jau be ryšio su realia materija, įgyja ypatingas formas ir tada matome neįprastus vaizdus: žmones, gyvūnus, keistus įvykius.
Visa tai vyksta dėl to, kad sapnas, skirtingai nuo realybės, neturi materialaus pagrindo, mat viskas vyksta tarsi ore, be ryšio su mūsų konkrečiais norais. Be to, sapne gali atsiskleisti tie troškimai, kuriuos norėtume įgyvendinti, bet nesugebame, kankinančios mus baimės, kurių nesugebame atsikratyti, visokiausios fantazijos, patirti malonūs ir nemalonūs įspūdžiai.
Tarp jų yra tokių, kuriuos norėtume pamiršti. Ir galbūt tikrame gyvenime mums tai pavyko, bet pasąmonėje jie tebegyvena mumyse.
Todėl miegant, atitrūkstant nuo realaus pasaulio, kada mūsų neveikia supanti aplinka, visos tos baimės ir išgyvenimai atsibunda ir atgyja sapne.
Sapnai gali daug papasakoti apie žmogų: apie jo vidinę būseną, norus, mintis, visokiausius planus, baimes, kliūtis. Kada žmogus užhipnotizuotas, galima jį ištirti ir gauti apie jį daug informacijos. Tokios būsenos žmogus praranda savikontrolę ir atsiveria tyrimui.

Iš 2015 m. sausio 11 d. 496-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų smegenų kuriami paveikslai

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…

Žmogus miega – darbas vyksta