Pateikti Penktadienis, 15 sausio, 2010 dienos įrašai.


Dvigubas gyvenimas

Kabala, Realybės suvokimas

Tu gyveni dvigubą gyvenimą – tik nežinai apie tai…
Miegi ir esi nesąmoningas kitos realybės atžvilgiu, realybės, kurioje valdo ne gavimas, o davimas.
Nori jį pažinti? Turi galimybę pabusti! Kabalos mokslas atskleidžia dar vieną tavo „dvigubo“ gyvenimo, kurį dabar gyveni, pusę. Ir šis naujas gyvenimas pradeda ryškėti taip, kad visas ankstesnis gyvenimas tarsi pavirsta į sapną, į kažką nerealaus – toks jis mažytis ir laikinas…
Visa tai atskleisti mums padeda kabalistų paliktos priemonės.
Kodėl ta realybė pasirodo besanti stipresnė nei šiandienos? Todėl, kad ji amžina, harmoninga, tobula…
Man tereikia dabartiniame gyvenime kažkaip atskleisti ryšį su ta nauja realybe, kad manyje kaip sapne staiga kiltų naujas noras.
Tarsi aš miegojau ir staiga prabudau, nes pažadino kažkoks manyje pabudęs noras – lyg suskambėjus žadintuvui.
Taip ir mes, vis miegame ir miegame šiame pasaulyje, ir staiga pajuntame kažkokį naujos realybės siekį.
Kodėl mes nepabundame tiesiog taip, patys? Todėl, kad pirma turime suprasti, sukonstruoti, sukurti šią realybę ir pažinti ją iki mažiausios smulkmenos, pradėję nuo nulio.
Tada, įgydamas šią realybę, tu nepasiklysi joje tarsi mažas sliekelis, prisijungęs prie jos iš apačios, –  ji visa įsilies į tave!
Tu tarsi ją visą apimi ir tampi lygus Kūrėjui, panašus į jėgą, kuri valdo!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Žaidimas pagal Kūrėjo sumanymą“

„Vaikai klausia – suaugusieji pavydi (5)“

„Grįžę prisiminsime, kas seniai pamiršta…“

Komentarų nėra

Kas įvyks po galutinio išsitaisymo?

Kabala, Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas įvyks po galutinio išsitaisymo?
Atsakymas: Kai visos sielos išsitaiso ir tampa panašios į Kūrėją, baigiasi mūsų pasaulio egzistavimo būtinybė. Juk jis egzistuoja tik dėl to, kad, būdami visiškai atskirti nuo dvasingumo, dvasiškai gimtume ir išsitaisytume. Nuo kiekvienos naujos dvasinės pakopos privalome nukristi į mūsų pasaulį ir vėl pakilti  – tik jau ant naujos pakopos. Ir taip kiekvieną kartą. Bet kai visos sielos pakyla į Begalybės pasaulį – į visuotinę išsitaisymo būseną, be pabaigos ir be jokių apribojimų, – nebelieka jokios būtinybės vėl atsidurti jutimuose, kurie vadinasi „mūsų pasaulis“. Ir tie pojūčiai išnyksta, užsipildo Begalybės pasauliu, visišku susiliejimu su Kūrėju – davimo ir meilės savybe.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Po 230 metų…“

„Buvome tarsi sapne“

Komentarų nėra

10-01-15 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Trečia dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Šmini“, 98 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra

10-01-15 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pasiruošimas pamokai; 1 ir 2 pamokos dalys

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra