Neišsigąsk tamsos, joje slypi Šviesa

Knyga „Zohar“

Klausimas: Nesuprantu, kam man visos šios menkiausios smulkmenos, apie kurias pasakoja „Zohar“, jeigu aš nesugebu panirti į tokią gilumą?
Atsakymas: „Zohar“ – tai visa sistema, kurioje esi tarsi tam tikrame tinkle, lyg kokiame voratinklyje. Tai pasaulėdaros sistema, kuriai priklauso visi kūriniai, ir kuri yra pats Kūrėjas.
Mes skaitome knygą „Zohar“ ir norime susivienyti, kad sukeltume šios sistemos poveikį mums, kad ji pradėtų mus veikti, padarytų mus aktyviomis dalimis, suprantančiomis, savarankiškai veikiančiomis, judančiomis pirmyn.
„Zohar“ pasakoja apie sistemos darbą visoje jos daugialypėje gelmėje, kurios tu, žinoma, dar nesuvoki. Tačiau tau atsiskleis tik tai, kas tau būtina kiekvienu vystymosi momentu.
Mes skaitome tai, kas liko iš originaliosios knygos „Zohar“, kuri buvo 20-30 kartų didesnė nei išlikusioji iki mūsų dienų. Ir nepamirškite, kad ji buvo parašyta beveik prieš 2000 metų!
Įsivaizduokite, kad vienas iš „Zohar“ autorių ateitų dabar ir paskaitytų mums pamoką. Mes jį suprastume, juk jis kalbėtų mūsų kalba apie tai, ką dabar mokomės ir norime sužinoti. Ir tai žmogus iš gilios praeities?!
Ar galime kokioje nors kultūroje įsivaizduoti ką nors panašaus, – kad žmonės norėtų pamatyti ir mokytis iš savo tolimo protėvio, pavydėtų jo moralinio ir dvasinio lygmens, jį suprastų, norėtų klausyti, priimtų ir ta pačia kalba kalbėtų apie tuos pačius dalykus?
Esmė ta, kad sistema, kurią jie aprašo, – egzistuojanti, reali, globali ir amžina. Mes esame joje, ir kiekvienas ją atveria tiek, kiek sugeba ją pajusti.
Mes jaučiamės, tarsi iš šviesos užėjome į tamsą, – iš pradžių mums atrodo, jog tamsoje visiškai nieko nematyti.
Tačiau kai ten pabūni keletą minučių, pamažu pradedi šioje tamsoje įžvelgti vis daugiau ir daugiau.
O po to tu matai, kad tau beveik ir nereikia Šviesos! Yra kažkoks silpnas apšvietimas – ir tau jo pakanka.
Iš pradžių tu įeini į dvasinę tamsą ir sutrinki. Tačiau tereikia šiek tiek labiau susivienyti su kitais, dar stipresnio teksto poveikio tau, – ir pradėsi jausti, kur esi.
Vietoje šiandieninio pasaulio pojūčio pradedi jausti, kad tave supa įvairios jėgos, kurios mus veikia, kurios susijusios su mumis. Oras susispaus ir įtrauks į save dvasinį pasaulį – tu tik panorėk!

Ištrauka iš 2010-02-11 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.