Nešaukite „Ne!“ ant slenksčio…

Dvasinis darbas, Grupė, Kūrėjas

Klausimas: Gaudamas smūgį nuo Kūrėjo, žmogus gali protu suvokti, kad tai jam į naudą. Bet mes gyvename savo pojūčiais ir turime pereiti nuo protinio suvokimo prie tikro pajautimo, kad tai mums naudinga. Kaip vyksta šis perėjimas?
Atsakymas: Tu atskleidi, kad Kūrėjas nesiunčia tau smūgių, kad apskritai tai ne smūgis, Kūrėjas tiesiog žadina tave, nes myli ir trokšta atvesti į pačią geriausią būseną.
Atrandi, kad Kūrėjas tai padarė tyčia, norėdamas šiek tiek kilstelėti tave aukščiau egoizmo, kuriame tu esi, ir kad Jis neturi kitos išeities.
Tarkime, tu guli be sąmonės ir tave reikia atgaivinti. Žinoma, kai atsigauni ir sugrįžti į gyvenimą, jautiesi blogai, kenti dėl žaizdų, juk netekai sąmonės, būdamas kritinės būsenos.
Dabar tave ima grąžinti į gyvenimą. Gydytojai džiaugiasi: „Ligonis atgavo sąmonę!“ Bet, iš esmės, kuo čia džiaugtis? Dabar jis šaukia, kankinasi… Ar ne geriau jam likti be sąmonės? Ne!
Dabar tu supranti, kur skauda ir kodėl. Dabar telieka susikurti teisingą požiūrį į šias kančias: „Man skauda ten, kur nėra teisingo ryšio su Kūrėju.“ Jis žadina mane, trokšdamas, kad mylėtume vienas kitą ant pirmojo suartėjimo laiptelio – mano pirmojo dvasinio laiptelio.
Nuo šito laiptelio Jis spinduliuoja Savo požiūrį, šviečia Savo Šviesa. Aš jaučiu šį pirmąjį dvasinį laiptelį su visomis įmanomomis jo apraiškomis, tokiomis kaip bloga būsena, kadangi mano ego negali ištverti šios davimo, meilės artimam, ryšio už mano sielos ribų būsenos. Aš jaučiu tamsą, blogį, skausmą. Aš nenoriu šito!
Teisingai! Aš suvokiu, kad nenoriu šito, kad man blogai. Kas suteikia man šią būseną? Kūrėjas. Kodėl? Jis rodo man, kad jeigu dabar pasistengsiu pakilti aukščiau savo pojūčių, pakeisiu savo požiūrį į tokį, kurio trokšta Kūrėjas, kurį Jis rodo man, tai mes su Juo susiliesime. Tai ir turi įvykti!
O tu lyg atsisakai: „Ne, man blogai! Pasiimk tai iš manęs! Man nereikia nei kančių, nei apdovanojimų! Aš nieko nenoriu!“ Nenori – nereikia, ką padarysi…
Ką belieka daryti Kūrėjui? Bet kuriuo atveju Jis turi dėl tavęs planų. Jis supranta, kad tu – kvailys, todėl eina užuolankomis: Jis suteikia tau visas įmanomas kančias ir gyvenimiškas problemas, visiškai nesusijusias su Juo, kai nesupranti ir nejauti, kad tai Jis žadina tave. Jis tampo ir dursto tave iš visų pusių, pakiša tau bėdų, nelaimių ir problemų.
Taip Jis išsekina tave, o po to žadina, kad prisimintum Jį: „A… Yra Kūrėjas… Galbūt yra pateisinimas visoms mano bėdoms… Galbūt tai man į naudą…“ Tu jau pakeiti savo požiūrį. Kančios suminkština kūną, esi pasiruošęs būti kantresnis.
Tada Jis iš naujo suteikia tau tas pačias pirmojo laiptelio sąlygas susijungimui su Juo, ir tu jau žiūri į jas kitaip. Teisingai, tai nelabai patogu, ne taip jau gerai. Tai nemalonu, tačiau galima kentėti. Tu pradedi suvokti, kad prisilietimas prie Kūrėjo yra aukščiau už malonius pojūčius tavo ego viduje, kad turi pakilti virš savo malonių gyvuliškų pojūčių.
Tu turi kantrybės dozę, esi pasirengęs kentėti. Tuomet pradedi dirbti padedamas grupės. Tu jau nešauki „Ne!“, stovėdamas ant permainų slenksčio. Tu žinai, kad turi grupę, aplinką, matai, kad Kūrėjas vis dėlto nepaliko tavęs, kad tu susietas su Juo sąjunga.
Pradedi išnaudoti visą savo aplinką, kurią Jis sukūrė tavo gyvenime kaip priemonę pakilti aukščiau savo pojūčių ir pradėti kurti santykius, protu analizuodamas „teisybė ar melas“ vietoj „kartu ar saldu“.
Tai jau žmogaus, o ne gyvūno išaiškinimas: „Kaip aš dabar turiu išreikšti savo požiūrį į dvasinį laiptelį, kad pakilčiau aukščiau blogo pojūčio ir nelaikyčiau jo blogu? Juk nieko nepadarysi, jis būtinas man, kad išlaikyčiau ryšį su Kūrėju.“

Iš 2011 m. gegužės 1 d. pamokos pagal Baal Sulamo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsiklausyk į Jo balsą

Kaip išmatuoti tikėjimą aukščiau žinojimo

Ir kančios pavirs malonumais…

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.