Toronto kongresas. Pokalbis prie vaišių stalo
Klausimas. Kaip galime suprasti, įsisąmoninti ir pajusti, kokių pastangų mums reikia, kad susivienytume?
Atsakymas. Matome, kas vyksta pasaulyje, ir po truputį pradedame jausti, kad vieno bendro tikslo link mus taip pirmyn stumia viena bendra jėga.
Kaip įsiręžti ir pakilti virš mus blaškančių, painiojančių minčių? Būtina suprasti, kad jas tyčia siunčia Kūrėjas. Iš vienos pusės Jis traukia mus pirmyn, į save, iš kitos – painioja ir atstumia nuo savęs, kad patys išvystytume tinkamus santykius su Juo ir savo prigimtimi, kad galėtume su Juo susijungti.
Būtent dėl savo komplikuotos, žemos, priešingos Kūrėjui prigimties galėtume ją išsiaiškinti ir susilieti su Juo.
Tai nėra paprasta, tačiau šio proceso išsiaiškinimas būtinas, taip mes augame. Drauge turime būti pasiruošę tam, kad kuo toliau eisime, tuo didesnes išorines problemas Kūrėjas mums siųs, vis sunkiau bus analizuoti vidines problemas. Yra tokia taisyklė: „Kiekvienas, didesnis už savo draugą, turi ir didesnį egoizmą.“
Kūrėjas sukuria mums tokias vidines sąlygas, kad suklumpame dėl egoizmo smulkmenų, prieš kurias pradedantieji atsilaiko. O didelis žmogus krinta, nes jam tai didžiulė problema.
Pavyzdžiui, darbininkas didžiuliu kūju daužo akmenį – milimetrą šen ar ten, visai nesvarbu. O jei chirurgas atlieka galvos smegenų operaciją, tai milimetras šen arba ten gali kainuoti gyvybę. Todėl, nejusdami savyje šių kritimų, nesuprasime visų jų niuansų, o verždamiesi pirmyn turime tai žinoti ir suprasti.
Kūrėjas nori, kad taip judėtume Jo link, todėl mums reikalingas palaikymas. Negalima pamiršti, kad augame ne dėl intensyvaus mokymosi, bet dėl vidinio artėjimo. Jei mūsų vienybė bus tikra, tai jos viduje pajusime vidinės energijos, vadinamos Šviesa, Kūrėju – „Bore“, t. y. „ateik ir pamatyk“, antplūdį.
Kaip tai padaryti? Pastebiu, kad įvairiuose žemynuose tai vyksta skirtingai. Izraelyje yra ypatingų problemų – ten Kūrėjas veda mus labai rimtai, šiurkščiai, ir vis tiek grupei „Bnei Baruch“ neužtenka jėgų susivienyti. O kalbant apie izraeliečius apskritai, tai jie, net ir krintant ant galvų raketoms, iki šiol galvoja, kad tai normalu ir viskas praeis.
Nuo kančių žmonės atbunka, nebesuvokia jų, tarsi mušami vaikai, kurie, skaudesnius smūgius gaudami, vis labiau užsispiria. Ir nebeaišku, ką daryti.
Todėl darbas su izraeliečiais labai sunkus. Tūkstančiai žmonių kas vakarą platina, organizuoja ratelius, dalija brošiūras, stengdamiesi jėga pramušti šitą masę. Tokias sąlygas mums sudaro Kūrėjas.
Pietų Amerikos grupės – labai šaunios, jausmingos, išmanančios. Yra grupių, kurioms sunku platinti, nors viduje jos laikosi puikiai. Yra ir tokių, kurios eina ir platina mūsų medžiagą. Buvau Kolumbijoje, Čilėje, Meksikoje. Kiekviena grupė labai savita. Tačiau manau, kad visų Lotynų Amerikos grupių uždavinys – tarpusavyje susijungti, juk jų kalba bendra.
Kūrėjas suteikė joms labai rimtą sąlygą, jos turi pakilti virš regionų sampratos, nebežaisti pasidalijimo „mes čia, o jūs ten“, sukurti vieną bendrą Lotynų Amerikos skyrių. Kitaip tariant, nukreipti jėgas vieno bendro vieneto kūrimui.
Meksikos grupė surengė labai stiprų vienijimosi, išmanymo kongresą. Žmonės jau užaugo, yra gerai pasiruošę, viską puikiai organizavo. Bet problema ta, kad dvasinis pasaulis yra virš egoizmo. Tik užmezgę ryšius virš egoizmo, sukūrę apribojimą ir ekraną, pajusime dvasinį pasaulį, dvasią.
Tai labai rimtas darbas. Savo kelionės metu įsitikinau, kad pasiruošimas visiškai pasibaigė. Nėra žmonių nei Izraelyje, nei Kanadoje, nei Pietų Amerikoje, kurie žinotų daugiau arba mažiau už kitus, medžiagą suprastų kitaip nei kiti. Iš tikrųjų pasiekėme kažkokį bendrą vardiklį. O dabar būtinas tikslus darbas vienijimosi srityje, tai svarbiausia. Vadinasi, paruošiamoji dalis baigėsi, dabar reikia dirbti.
Pas mus, Izraelyje, vienijimosi procesas vyksta aštriau. Ir dirbti reikia visose 125 pakopose, iki visiškos vienybės.
Kyla klausimas, kaip tai praktiškai atlikti? Manau, kad negalėsime tam vadovauti iš „Bnei Baruch“ centro, nes mentalitetas, nors turi ir nedidelę įtaką dvasingumo realizavimui, ir rekomendacijos visiems iš esmės vienodos, bet sąlygos visur skirtingos. Vis dėlto bet kuriuo atveju dirbsime išvien.
Taisyklė visiems ta pati, o kaip ją realizuosite – jūsų reikalas.

Iš pokalbio prie stalo Toronto kongrese, 2014 m. rugpjūčio 4 d.