X, Y ir Z kartos, I dalis

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis, Kabala

Klausimas. Kartos keičia viena kitą, joms visoms būdingas savitas požiūris į tikrovę, gyvenimo suvokimą. Ir ypač pastaruoju metu sparčiai kintančiame mūsų pasaulyje pastebime, kaip keičiasi pats žmogus.
Kas keleri metai atsiranda naujas žmonių tipas su naujais tikslais ir gyvenimo stiliumi. „Kūdikių bumo“ karta – tai gimusieji po II-ojo pasaulinio karo, jiems dabar 50-70 metų. Tie, kuriems dabar 40-50 metų, vadinami „X karta“.
„Y karta“ – tie, kuriems 20-40 metų, „Z karta“ – 10-20 metų. O paskutinioji karta, kuriai jau nebeliko raidžių, tikriausiai vėl sugrįš į abėcėlės pradžią ir taps „A karta“.
Kiekviena karta formavosi veikiama tam tikrų įvykių, kokybiškai pakeitusių jos bruožus: tai visuomeninės priežastys, karai, ekonomikos krizės, technologijų proveržiai. Ar jaučiate kokybinį skirtumą tarp kartų ir kuo jis pasireiškia?
Atsakymas. Kabalos mokslas netyrinėja kartų skirtumų ir į juos neatsižvelgia, nes aiškina žmogui tikrovę, jos suvokimą, moko, kaip pasiekti tikrąjį pasaulį, esantį už žmogaus. Šis pradeda suprasti, kur yra ir kas su mumis vyksta iki gimimo ir po mirties, plotmėse, esančiose virš laiko ir erdvės.
Tačiau kabalos mokslas netyrinėja X, Y ar Z kartų, juk jis kalba apie žmogaus egoizmą, kuris nors ir kinta karta po kartos, tačiau ne kokybiškai. Kabalos mokslas tiria žmogaus prigimties pokyčius, todėl jam nesvarbu, kokiai kartai jis priklauso. Ar žmogus atėjo mokytis būdamas 20 metų, ar 40 arba 60 – nesvarbi pradinė suvokimo forma, juk kabala keičia jo gyvenimo suvokimą ir požiūrį į jį.
Kabalos tikslas – nurodyti žmogui teisingą kryptį, teisingą požiūrį į tikrovę – vienintelį, tikslų ir amžiną, nesikeičiantį keičiantis kartoms. Jis ir dabar toks pat, koks buvo prieš šešis tūkstančius metų. Tai ta pati metodika, kurioje nėra kam keistis.
Laikui bėgant kinta žmogaus materialiosios, gyvūninės savybės. Bet kabala į tai nekreipia dėmesio, nes jos užduotis – išugdyti jame žmogų, naują individualybę, esančią virš visų X, Y, Z kartų.
Klausimas. Kodėl knygoje „Berešit“ pasakojama apie dešimt kartų nuo Adomo iki Nojaus?
Atsakymas. Dešimt kartų nuo Adomo iki Nojaus – tai dvasinės struktūros, žmogaus kuriamos virš egoizmo, vystymosi pakopos. Žmogus, taisantis save iš vidaus, kuriantis sielą, praeina tam tikrus vystymosi lygius, kurie vadinami perėjimu iš kartos į kartą. Tačiau čia kalbama tik apie dvasinį augimą.
Šiuo požiūriu kartos skiriasi tuo, kiek jos pabudina žmogų dvasiškai vystytis. Pavyzdžiui, Senovės Babilono karta šia prasme buvo pakankamai išsivysčiusi, todėl davė pradžią visai žmonijai, visai žmonių civilizacijai.
Prasidėjus krizei, iš Babilono išėjo grupė, vėliau pavadinta Izraelio tauta, kuri užsiėmė tik tuo, kad pakiltų virš viso materialaus gyvenimo. Šiuo atveju išorinės, materialios sąlygos sužadino dvasinio kilimo poreikį.

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>