Dešimtuko centre sutelktas visas ryšys tarp mūsų ir tarp mūsų su Kūrėju. Dešimtuko centras – tai taškas, per kurį Kūrėjas kreipiasi į kūrinius, į tą vietą, kur yra Kūrėjas (Bo u rė – ateik ir pamatyk), kitaip tariant, ten, kur Jį atskleidžiame.
Dešimtuko centras – tai vieta, kur atsiskleidžia Kūrėjas kūriniams. O iki to – Kūrėjas tėra abstrakti sąvoka, kurios neįstengiame niekaip pajausti ir suvokti. Todėl dešimtuko centrą reikia nuolatos laikyti tikslu, kurio visąlaik siekiame.
Visa, kas vyksta, reikia susieti su dešimtuko centru: ir pasinėrimą į tamsą, ir nušvitimą Šviesa. Tarytum paukščiai, viską nešantys savo lizdan: maistą paukščiukams, šakeles, taip ir mes į dešimtuko centrą nešame savo aiškinimusis: ir teigiamus, ir neigiamus. Mes skaitome, kas sukelia mūsų tarpusavio atitolimą (tai irgi į naudą, nes suteikia mums norą, avijut), ir kaip galime suartėti virš tų kliūčių, pastatę virš jų ekraną, susivieniję.
Ir kai mūsų vienybė taps pakankamai tvirta, atsiskleis Kūrėjas ir paaiškės, kad būtent Jis sukėlė mums atstūmimą, susvetimėjimą, visas egoizmo pakopas nuo 0 iki 4; Jis ir padėjo mums susivienyti virs šio išsiskyrimo, statydamas mums ekraną tiems patiems lygmenims nuo 0 iki 4.
Šiame kontraste tarp egoizmo ir tyrumo pradedame suvokti Kūrėją, juk turėsime dvi formas atskleidžiančias mums sąvoką „Kūrėjas“ (ateik ir pamatyk). Jau bus priešingi poliai: išsiskyrimas ir sujungimas, paslėptis ir atskleidimas, tarp kurių galime apibrėžti savo ryšį, visus prasižengimus padengdami meile, ir taip atskleisime Kūrėją dviejų priešybių pagrindu.

#277718

Iš 2021 m. sausio 29 d. rytinės pamokos „Visus prasižengimus uždengs meilė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateik ir pamatyk

Rato centre tarp mūsų

Praėjimas į kitą matavimą

Gyvename visuomenėje, apsupti daugybės skirtingų žmonių. Dvasinio darbo atžvilgiu, kai žmogus nori ateiti prie susiliejimo su Kūrėjo (tai pasiekiama būtent ketinime), visuomenė gali būti skirstoma į tris dalis.
Viena dalis – tai Izraelio tauta (isra –el), kuri siekia Kūrėjo.
Antroji dalis – „egiptiečiai”, t.y. žmonių visuomenė, kurie apskritai abejingi dvasingumui.
Jie natūraliai daro tai, kas jiems gerai. Jie gali nesuprasti, ką darau aš, jiems tai ir nėra svarbu. Svarbiausia, kad jiems būtų gerai.
Trečioji dalis – tai „ėrėv rav“ (didysis kratinys), t.y. žmonės, kurie mano, kad reikia laikytis priesakų be ketinimo.
O ketinimas – tai visiškai kitas paveikslas. Žmogus turi pakilti virš savo ego, pritraukti sau Šviesą, perdaryti egoizmą į altruizmą. Absoliučiai viską keisti savyje, imti jausti Kūrėją, aukštesnįjį pasaulį.
Tai didžiulis ir itin sunkus dvasinis darbas. Todėl yra žmonių, manančių, kad jos nereikia atlikti. Jie kažkada nukrito iš tinkamų ketinimų dėl kitų ir dėl Kūrėjo į egoistinius ketinimus dėl savęs.

#277706

Iš 2019 m. balandžio 22 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinė Izraelio tautos funkcija

Ketinimas be ketinimo

Pakilti virš savo egoizmo