Dialogas tamsoje – žmonijos mastu (Iš 2008 07 06 paskaitos)
Vakar mes nuvykome į muziejų „Dialogas tamsoje“. Įėjome į visiškai uždarą paviljoną, kuriame buvo absoliuti tamsa. Mus lydėjęs instruktorius pasakojo, kad būdamas tamsoje žmogus pasaulį pradeda jausti kitaip – ne regėjimu, kuris mums teikia 80% informacijos, o kitais jutimų organais.
Jie tam tikru būdu kompensuoja regėjimo stygių.
Kad išvystytume dvasinius jutimo organus, mes turime atsidurti tamsoje, t.y. pajusti, kad nesugebame įsikurti mūsų pasaulyje naudodamiesi savo penkiais kūniškais jutimo organais, kad turėdami visus juos mes vis dėlto skendime tamsoje. Mums būtina tai patirti dėl to, kad panorėtume išsiugdyti dvasinį jutimo organą. Kaip tik tai šiandien ir vyksta su visa žmonija – ji palaipsniui suvokia esanti tamsoje.
Regėjimas – tai vidinis matymas. Viskas suvokiama viduje. Tą patį paveikslą galima gauti į smegenis siunčiant elektros signalus. Svarbiausia, kad už smegenų esančiame ekrane matytųsi vidinis paveikslas. Koks skirtumas, yra akys ar ne? Svarbu, kad paveikslas susiformuotų mano sąmonėje. O tai galima pasiekti vystant kitus jutimo organus ir papildomas savybes.
Todėl aš paklausiau mūsų instruktoriaus, kuris nebuvo aklas nuo gimimo (nes gimęs aklas negali palyginti vieno pasaulio paveikslo su kitu), ar jam pavyko taip išvystyti likusius jutimo organus, kad šie jam pieštų tą patį pasaulio paveikslą: „Tu stovi kelkraštyje ir jauti: ten šviesoforas, čia žmonės, čia mašinos, ten perėja, kažkas vyksta tau už nugaros…“
Juk visi jutimo organai yra susiję, viskas priklauso nuo jų išsivystymo ir lavinimo. Tačiau iš esmės mes turime galimybę suvokti paveikslą, kurį matome ir turėdami regėjimą, ir be regėjimo, kitaip, bet kad galėčiau orientuotis be jokių problemų.
Būtent apie tai aš paklausiau mūsų instruktoriaus, tačiau jis atsakė, kad vis dėlto nejaučia išbaigto pasaulio paveikslo.
Galiausiai mes turime suvokti, kad ten, kur mes iš tiesų esame, mūsų žemiški jutimo organai neveikia. Ateina tokios problemos, smūgiai ir nusivylimai, su kuriais aš nepajėgiu susidoroti, man neužtenka penkių jutimo organų, proto ir troškimo teikiamos informacijos.
Tai ir reiškia, kad esu tamsoje. Jei panaudodamas kokį nors prietaisą žmogus pamatytų, kas apie jį galvoja blogai, tai išaiškintų savo priešus. Tačiau jis neturi tokio jutimo organo ir staiga jaučia, kad negali susitvarkyti su šiuo pasauliu. Tai ir vadinasi tamsa.
Ką daryti toliau? Tereikia surasti tą jutimo organą, kuris tau atvers ryšį su Šaltiniu, visų šių smūgių tikslą bei jų priežastį. Ir tada, kaip sako kabala, skirsi šviesą ir tamsą. Dar žingsnis – ir mes tai pasieksime. Visuotinė krizė stovi ant slenksčio ir leis mums pajusti tamsą.

Klausimas: Pastaruoju metu su dideliu susidomėjimu kalbama apie 2012 metus kaip apie kosminės sąmonės pasikeitimo laiką. Ar yra tam pagrindo kabaloje?
Atsakymas: Manau, kad sąmonės pasikeitimas įvyks anksčiau. Nėra jokių ypatingų metų, pasikeitimai tiek į gera, tiek į bloga priklauso tik nuo mūsų. Be to, Naujieji metai, kuriuos švenčiame Izraelyje, nėra kalendorinė šventė. Ji žymi pirmąjį egoizmo, kaip blogio, suvokimą ir jo ištaisymo pradžią. Tai žmogus patyrė prieš 5768 metus. Naujieji metai – pradžia ištaisymo, kurį mes šiandien tęsiame jau pasauliniu mastu! Taigi mums pirmasis dvasinis žmogaus gimimas (todėl Adomas ir vadinamas pirmuoju žmogumi – žodis Adam = dome = panašus į Kūrėją) yra šventė. Juk to laukiame kiekvienas.

Klausimas: Visi kalba, kad krizę sukėlė Amerika, o jūs sakote, kad ji sisteminė, nes kilo todėl, kad mes patekome į globalių ryšių sistemą. Kas teisus?
Atsakymas: Abi nuomonės teisingos, nes Amerika, kaip labiausiai išsivysčiusi pasaulio šalis, pirmoji aptiko šią (globalią, o ne savo!) krizę. Kitus ji pasieks tik per kažkiek laiko (pvz., iki Izraelio ji dar neatėjo). Taigi Ameriką koneveikia be reikalo – dėl jos ekonomikos klesti Europa, Kinija, Japonija, Emyratai ir net Rusija. Todėl, kad Amerika viską perka. Dabar liausis pirkusi ir visi supras, kaip tai buvo gerai! Jūs patys galėsite atsakyti į daugelį klausimų, jeigu žiūrėsite į viską, kas vyksta, kaip į vieno vieningai veikiančio organizmo gyvenimo įvykius…

Klausimas: O kodėl krizė prasidėjo nuo bankų?
Atsakymas: Todėl, kad jie yra visos Amerikos ekonomikos pagrindas, laisvosios rinkos pavyzdys. O dabar juos supirkinėja valstybė. Rinkos laisvė bus apribota, kaip ir Europoje. Tačiau būtent pinigai, turtas – žemiško prisipildymo ekvivalentas, tai, kas „riša“ žmones tarpusavyje, leis mums greitai suprasti, kad bendras krizės pagrindas yra egoistiniai žmonių santykiai ir kad, norint išgyventi, būtina juos pakeisti tarpusavio rūpinimusi.

Klausimas: Tačiau rūpestis kitu bus egoistinis, kaip kad šiandien darbdavys „rūpinasi“ darbuotojo sveikata?
Atsakymas: Absoliučios visų pasaulio žmonių ir įmonių tarpusavio priklausomybės sistema taip greitai aiškėja, kad netrukus kiekvienas tiesiog savo kailiu jausime mūsų santykių – valstybinių, o po to ir asmeninių – svyravimus. Suvokimas, kad sėkmė ir saugumas priklauso nuo tarpusavio santykių (ne išorinių, o vidinių, jaučiamų širdyje) privers mus ieškoti būdų, kaip neapykantą ištaisyti į meilę!

Klausimas: Kas šį laikotarpį išgyvens lengviau?
Atsakymas: Kas mažiau susijęs su visu pasauliu. Organizme, kai skauda koją, pilvą, ranką – skausmas jaučiamas galvoje. Todėl šalys bandys atsitolinti nuo globalizacijos. Tačiau tai joms nepadės, nes tokiu atveju jos nustos vystytis. Be visaverčio bendravimo, keitimosi jų vystymasis sustos ir pasuks atgal į feodalizmą. Visi instinktyviai bandys grįžti atgal, tačiau tuo tik lėtins procesą ir gaus dar stipresnius smūgius, – kaip „apgydant“, neteisingai gydant ligą arba vietoj vaistų duodant raminamuosius. Juk žmonių visuomenė – tai gyvas organizmas!

Klausimas: Kokia valiuta pasaulyje išliks?
Atsakymas: Pokrizinis pasaulis bus radikaliai naujas, tačiau Amerika sukaupė mokslinį-techninį potencialą, su niekuo nepalyginamą pramoninę bazę, tad ji ir liks priešakine ir turinčia stipriausią pasaulyje ekonomiką valstybe. Ir nors jos kritimas bus didesnis nei visų kitų, tačiau santykinai, skaičiais, o pragyvenimui dar liks. Viskas žlugs, išskyrus amerikietiškas aukštąsias technologijas. Amerika pradės realią gamybą, kuri sugrįš atgal iš užsienio, Kinijos. Dėl to užsienis ir Kinija „kris“.

Klausimas: Kodėl visi taip bijo krizės? Štai aš nejaučiu baimės.
Atsakymas: Visos praėjusios krizės buvo kitokios, suprantamos, ne visuotinės. O ši – globali, pasaulinė, nepanaši nė į vieną ankstesnę. Nėra aiškių receptų, kaip ją pašalinti. Bandoma daryti tai, kas buvo daroma ir per ankstesnes krizes (padėti bankams), bet niekas nepadės, – situacija privers atrasti tikrąją priežastį – egoistiniai santykiai uždaroje sistemoje tarp jos dalių priveda prie sistemos žlugimo. Tačiau nepaisydami įvairių mūsų bandymų paaiškinti tikrąją krizės priežastį, mes turime ne nusiminti, o vykdyti savo pareigą – tegalime padėti pasauliui greičiau suprasti priežastį ir išsitaisymo metodiką. Reikia kantrybės, kol kančios, bandymai ir nesėkmės neišmokys, neprivers įsiklausyti į tai, ką sakome.