Kodėl matome mūsų pasaulį?

Kūrėjas, Realybės suvokimas

Klausimas: Kaipgi mums pajausti objektyvią tikrovę?
Atsakymas: Mes tarsi matome objektyvią tikrovę, kuri lyg ir nepriklauso nuo mūsų suvokimo, gyvenimo ir mirties. Stebimą pasaulį suvokiame, kaip pastovų, egzistuojantį mūsų išorėje nepriklausomai nuo mūsų ir nepriklausomai nuo to, esame jame ar ne.
Mes sakome: praėjo 10 milijardų metų nuo „Didžiojo sprogimo“ (t. y. nuo tada, kai atsirado taškas, iš kurio išsivystė mūsų pasaulis, kai atsirado laikas, erdvė ir kt) iki tada, kai susikūrė Žemė ir ant jos atsirado žmogus. Mes kalbame „laiko ašimi“, kuri tarytum egzistavo dar prieš tai, kai žmogus pajautė laiką ir prakalbo apie jį.
Taip pat kalbame apie mūsų istoriją, jog buvo Senovės Babilonas, išėjimas iš Egipto ir visi atsitikę įvykiai. Ir šiandien žvelgdami į praeitį sakome, kad buvo Baal Sulamas, parašė mums knygas, kurias „šiandien“ skaitome. Netgi dabar kalbu apie tai, jog diena iš dienos vyksta istorinio vystymosi procesas.
Kol esu „negyvosios dvasinės būtybės“ lygyje, negaliu įsivaizduoti, kad visa tai egzistuoja tik mano kūno jutimo organuose.
Kol žmogus nejaučia dvasinio laiko, jis „prilipęs“ prie žemiško laiko ašies – ir taip jis kalbės, rašys, galvos. Dvasinis laikas (veiksmų nuoseklumas) prasideda, kai pajaučiame save Gamtos/Kūrėjo jėgų tinkle, kur viską nulemia tavo ir šio jėgų tinklo sąveikos dydis.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Norite daugiau niekada neklysti?!“

„Ar tokia jau objektyvi ta mūsų realybė?“

„Realybė už sienos“

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>