Daugiau norų – gerų ir skirtingų…

Dvasinis darbas

Klausimas: Kaip elgtis su stipriais garbės, valdžios, šlovės norais – kai aptinku, jog jie mane valdo?
Atsakymas: Nieko su jais daryti nereikia! Ir jokiais būdais nenaikinti! O tik kelti tikslo svarbą – atskleisti Kūrėją tuose pačiuose, tik jau ištaisytuose noruose.
Tikslo svarba – virš visų norų ir siekių, viliojančių mane į skirtingas puse, virš visų minčių, užkemšančių man galvą.
Man nereikia dirbti su pačiomis problemomis, savęs juk nepagydysiu – neturiu jėgų joms ištaisyti.
Privalau tik vis stipriau suvokti tikslo svarbą, tai yra, pakilti virš visų problemų, lyg nekreipčiau į jas dėmesio, ir remdamasis jomis siekti tikslo, reikalaudamas iš grupės išaukštinti dvasingumą, davimo savybę, susiliejimą su Kūrėju, šio ryšio ir meilės didybę.
Tada visi šie norai prilips „iš apačios“ prie mano ketinimo pasiekti Kūrėją, ir taip įgaus teisingą pavidalą.
Jeigu kiekvieną kartą, kai šie norai ir mintys kyla manyje, aš nerimausiu dėl to, kad išaukštinčiau Kūrėją savo akyse, davimo savybę, ryšį su kitomis sielomis, visi šie „nusidėjėliai“, atsiskleidžiantys manyje, visos pašalinės mintys ir kliūtys kiekvieną kartą suteiks reikiamą kryptį mano santykiui su artimu.
Ir tuomet mano paprastas ketinimas pasiekti davimo savybę, Kūrėją, įgaus ypatingą formą, jėgą ir stiprybę.
Juk neapykantą mes verčiame meile, kitaip meilė neturės formos. Ką tu myli, kaip, kodėl, iš kur, ką tu iš to gauni?
Šviesa, ateinanti iš aukščiau – tai gryna jėga, ji paverčia tavo blogį gėriu, ji negali veikti tuščioje vietoje. Gėriu ji paverčia tą pačią neapykantą, atstūmimą, tas pačias kliūtis ir painiavą.
Todėl mes privalome ne pašalinti visas šias kliūtis, o veržtis šviesos, grąžinančios į šaltinį, link – remdamiesi visomis šiomis kliūtimis, kurių bus vis daugiau. Nes be jų tiesiog neturėsi ko paversti gėriu.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Apie norų naudą“

„Visuotiniame norų kaleidoskope“

„Veržkitės į „paskirties tašką“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.