Pateikti Šeštadienis, spalio 16, 2010 dienos įrašai.


Begalinis šaltinis – prieš tave

Grupė, Viena siela

Klausimas: Kalbame apie bendrą visų mūsų ištaisymą. Tačiau grupėje vieni žmonės yra sukaupę didžiulę  patirtį, nes kabalą studijuoja jau 10-15 metų, o kiti ateina tik dabar ir nori tapti grupės dalimi.
Kaip naujokams užpildyti šį didžiulį skirtumą, kad susivienytų su pažengusiais žmonėmis?
Atsakymas: Kiekvienas žmogus, atėjęs į grupę, gauna iš jos tiek, kiek pats jai duoda. Jei čia sėdėtų kabalistas Šimonas ir jo mokiniai, pasiekę galutinį ištaisymą, tu ir iš jų galėtum gauti tik tiek, kiek pats stengtumeisi.
Tai priklauso ne nuo grupės draugų pasiekimo lygio, o nuo tavo požiūrio. Tu nepajėgsi gerti iš begalinio šaltinio, tu iš jo gausi tiksliai tiek, kiek tavo savybės sutaps su jo savybėms!
Begalybė visada yra prieš tave, tačiau kiek tu iš jos gauni? Lašeliais, pro mažytį plyšelį. Kodėl? Todėl, kad negali padaryti didesnės angos (nekev), nes neturi tam noro (nekeiva).
Todėl nesvarbu, kokiame lygyje bus grupė, – negi po dviejų šimtų metų žmonės bus arčiau ištaisymo pabaigos, ir ateinančiam į grupę žmogui bus lengviau?
Ne, Kūrėjas, aukščiausia valdymo sistema, negali atsisakyti nė pačių menkiausių žmogaus pastangų, juk jei šių pastangų trūks galutiniame ištaisytame nore, jis bus neužbaigtas.
Kiekvienam žmogui teks atlikti visus ištaisymus. Kada jis nubus, priklauso nuo sielų ištaisymo eiliškumo bendroje sistemoje. Tačiau visi atlieka tą patį darbą…
Vėliau iš Begalybės pajusi, kaip idealiai apskaičiuotos visos būsenos kiekvienai sielai, visiškoje tarpusavio lygybėje, nepriklausomai nuo to, kuriai bendrosios sielos (Adomo) daliai jos priklauso. Nes kiekviena siela pasiekia Adomą – visą bendrąją sielą.

Iš  2010 m. spalio 6 d. pamokos pagal straipsnį „Meilė Kūrėjui ir kūriniams“

Daugiau šia tema skaitykite:

Jokūbo kopėčios

Svarbiausia – išsiaiškinti savo paskirtį

Tobulybė – tai lygybė

Komentarų nėra

Vienas įstatymas

Dvasinis darbas, Grupė

Iš kabalistų kūrinių mes sužinome, kad visa, kas mūsų laukia – tai sudužimas, kurį mums reikia ištaisyti.
Todėl yra tik vienas įstatymas – sudužimo ištaisymas, tai yra mūsų sielų, kurios turi vėl susijungti į vieną sielą, tarpusavio ryšių atnaujinimas.
Kadangi bendra siela ir jos dalys, kiekviena siela atskirai, sudužo į daugelį dalelių, mums atrodo, jog mums reiks atlikti daugybę įvairiausių veiksmų. Bet visi jie, iš esmės, yra vienas ir tas pats veiksmas – susijungimas.
Iš pradžių mums reikia apriboti savo egoistinį norą ir pakilti aukščiau jo duodant su tikslu duoti. Tai vadinama „sugrįžimo iš baimės“ įstatymu.
O po to – ištaisyti save taip, kad gautum su tikslu duoti, kas vadinama „sugrįžimu iš meilės“. „Meilė artimui kaip sau pačiam“ – viso mūsų ištaisymo rezultatas.
Galiausiai visos dalys turi susijungti į viena visumą, niekuo viena nuo kitos nesiskirdamos. Vadinasi, iš esmės, yra tik vienas vienintelis įstatymas – susijungimas.
Mums dar teks atskleisti, kaip viskas šiame pasaulyje yra skirta ir parengta būtent šiam įstatymui vykdyti.
Viskas parengta tam, kad mes gautume galimybę pakilti paprastai ir lengvai: iš pradžių atskleisti sudužimo būseną, o po to ją ištaisyti.
Todėl mums atrodo, kad reikia atlikti daugybę veiksmų: su savimi, kabalistinėje grupėje, šeimoje, visuomenėje, pasaulyje, visos žmonijos atžvilgiu, bet reikia nuolatos turėti omeny (turėti ketinimą), kad tai reiškia vienintelį veiksmą – susijungimą.
Šito veiksmo esmė – susivienyti, užbaigiant painiavą. Juk kitaip mes nesuprantame, kodėl išgyvename tokias skirtingas būsenas – sunkias, painias, miglotas – ir kodėl gyvenime mus persekioja tokia daugybė sunkumų ir problemų.
Iš esmės priežastis tik viena – susijungimo trūkumas. Ir vaistas kiekvienoje situacijoje – taip pat susijungimas.
Jeigu mes taip įsivaizduosime savo dabartinę ir kitą, geidžiamą, būseną: nuo mums atsiskleidžiančio trūkumo eisime prie susijungimo – tai išsispręs visos problemos, viskas išaiškės, viską užpildys Šviesa.
Ir jeigu visą laiką išlaikysime tokį ketinimą, tai tikėjimu aukščiau žinojimo pakilsime aukščiau painiavos ir sudužimo iki vienybės veiksmo.
Vadinasi, aš neskęsiu savo noruose, jausmuose, nesupratime ir tamsoje, o suvoksiu, kad visa tai susiskaidymo pasekmė, ir jeigu, norėdamas susijungti, padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, tai pelnysiu Šviesą.

Iš 2010 m. spalio 5 d. pamokos pagal straipsnį „Meilė Kūrėjui ir kūriniams“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taisydamas save – taisai pasaulį

Sielų susijungimas = panašumas į Šviesą

Vadovas po knygą „Zohar“. „Lego“ žmonijai

Komentarų nėra

Kabalistinė psichologija, 3 dalis

Auklėjimas, vaikai, Interviu, susitikimai

Laida rusų kalba. Vertimą į lietuvių kalbą rasite čia.

[media 1]
[media 2]
Komentarų nėra