Filosofijos saulėlydis

Egoizmo vystymasis, Kabala ir kiti mokslai, Krizė, globalizacija

Nuo antikos laikų ir beveik iki mūsų dienų kabalistai ėjo lygiagrečiai su filosofine mintimi, kol šios ugnis neužgeso.
Per visą istoriją mūsų varomoji jėga – augantis noras patirti malonumą. Kiekvieną naują kartą jis skatina imtis naujų žygių, kuriems palanki egoizmo dirva.
Realizuodami savo norus, pasitelkiame sveiką egoistinį protą, kad rastume, įsigytume, užgrobtume, vystytumės ir taip toliau.
Tačiau šiandien egoistinis vystymasis baigėsi, prasideda taisymosi metas. Mūsų pasaulio plotmėje egoizmas išsisėmė, visiškai atsiskleidė kaip ir turėjo būti.
Dabar žvelgdami į pasaulį, uždarytą šioje „pakuotėje“, nerandame, kuo dar pripildyti savo gyvenimą. Kai atsinaujinimas pasibaigia, kai daugiau nėra kuo mėgautis, žmogus patenka į bėdą.
Tokia yra dabartinė globali situacija pasaulyje. Kokia kryptimi vystytis toliau? Skristi į Marsą ar bent jau į Mėnulį? O gal panirti į vandenyno gelmes arba ieškoti nežinomų mokslui gyvūnų? Kuriam tikslui?
Mums jau nieko nereikia. Egoistinis noras visiškai atsiskleidė ir mums nekyla nauji polėkiai ir siekiai. Žaidimas baigtas.
Čia pasibaigia filosofija ir apskritai racionalus, vartotojiškas požiūris: „Išnaudokime savo protą, kad pripildytume savo norus “. Norai gęsta, ir protas, būdamas tiesiogine norų pasekme, užleidžia savo pozicijas.
Netrukus pamatysime, kaip žmonija tiesiog akyse „bunka“. Pažvelgę į tai iš kabalistinių pozicijų, būsime šokiruoti, matydami, apie ką žmonės kalba, rašo, kokius serialus žiūri.
Bus prieita iki to, kad it maži vaikai žmonės žais su tokiais „žaislais“, kuriuos prieš 50 – 100 metų būtų laikę proto aptemimo ženklu.
Štai kodėl miršta ir filosofija, kuri, nustumta į istorijos šalikelę, per paskutiniuosius dešimtmečius tebando išgelbėti save. Su ja daugiau nesiskaitoma, nes mūsų norų atsargos išseko.
Mums daugiau nereikia jokių pasiekimų, todėl nereikalingas ir žmogaus protas – dauguma žmonių visiškai apsiriboja gyvūniniu lygmeniu. Ciklas baigtas, atėjo laikas atsiskaityti už „atliktą darbą“.
Taigi, kol filosofai buvo „ant arklio“, kabalistai tylėjo, laukdami egoistinio vystymosi pabaigos. Dabar gi, kai tai įvyko, stovime ties lūžio tašku: senasis etapas baigiasi ir mums reikia atskleisti kitą etapą.

Iš 2010 m. lapkričio 24 d. pamokos pagal knygą „Zohar“, Pratarmė

Daugiau šia tema skaitykite:

Proveržis į kitą erdvę ar aklavietė?

Nenoriu nieko, tik Šviesos…

Amžinas laimėjimas

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>