Sisteminiai apribojimai

Krizė, globalizacija

Klausimas: Tarkime, noriu nusipirkti prabangų automobilį, dukart brangesnį už įprastą. Ką bloga tuo darau kitiems?
Atsakymas: Visi mes esame globalioje, integralioje, baigtinėje Gamtoje, kuri tarsi „kamuolys“ susivijusi į vieną sistemą. Ir tu negali iš jos ištrūkti, privalai gyventi šioje sferoje, labai tiksliai sąveikaudamas su kitais. Ne daugiau ir ne mažiau.
Todėl, pirkdamas dukart brangesnį automobilį, tampi vėžine ląstele. Juk perki ją ne normaliam gyvenimui, ne norėdamas pasitarnauti kitiems, o kad „atsikąstum dar kąsnelį“. Kuo daugiau virš būtinybės tu „praryji“, tuo piktybiškesniu augliu tampi.
Bendras organizmas sukurtas idealiai: kiekvienas jame turi gauti tiek, kiek būtina, o likusį laiką galvoti apie kitus. O tu vietoj to imi iš kūno jėgas, kurios priklauso kitiems.
Mūsų sfera ribota, ji – apibrėžta. Yra tam tikra Šviesa ir tam tikras indas, ir viskas subalansuota. Kūrėjas davė norą ir jo pripildymą. Tai kodėl gi tu imi daugiau, negu tau priklauso?
Visi norai susiję tarpusavyje. Šviesa juos pripildo ir suteikia vieningos formos gyvybę. O tu pradedi „traukti antklodę į save“, norėdamas daugiau. Ir tavo perteklius neišvengiamai bus kitų sąskaita.
Šiandien tai jau akivaizdu: milijardas žmonių stovi ant bado slenksčio, o Žemės resursai vis labiau senka. Greitai mes išeikvosime juos ir liksime prie suskilusios geldos. Su visa savo vartotojiška gamyba artėjame prie pabaigos. O kas toliau?
Jeigu į šį neišvengiamos būtinybės suvokimą tu nori ateiti per prievartą – taip ir atsitiks. Viskas  apibrėžta, viskas turi ribas ir yra išeikvojama, viskas turi pabaigą – ir ji artėja.

Iš 2011 m. birželio 22 d. pamokos pagal straipsnį „Toros dovanojimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistai, prie lentos!

Naujojo pasaulio abėcėlė

Pasaulis nemato sprendimo

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.