Mokykitės žiūrėti į save iš šalies

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Egoizmas mane valdo. Kaip galiu pažiūrėti į save iš šalies, kas man padeda tai daryti?
Atsakymas: Ši galimybė jau slypi pačiame rešimo. Neatsitiktinai aš staiga užsinoriu atsiskirti nuo savęs ir pažvelgti iš šalies, nors tai gali būti labai nemalonu. Bet šis siekis jau yra rešimo viduje.
Kokiame inde juntu sužadinimą? Toje savęs dalyje, kuri gali atsiskirti nuo mano gyvūninio lygmens. Šviesa ateina ir pradeda sluoksnis po sluoksnio skirti mane nuo manojo egoizmo. Dėl to aš jaučiu įkvėpimą, esu pakylėtas, žiūriu į pasaulį kitomis akimis, kitaip jį juntu.
Tai jau slypi viduje paties rešimo, kuris ateina iš aukštesniosios pakopos. Tuo prasideda mano darbas: kiek aš galiu pridėti prie šio rešimo savo pastangų ir stengsiuosi susijungti su juo, kad matyčiau visą savo gyvūninę pakopą iš šalies, iš aukščiau.
Tada prašau Šviesos pagalbos ir pradedu suprasti, kodėl visi kabalistai tvirtina, kad mums reikia grupės, kad imtume pavyzdį iš draugų ir prisilipintume prie jų, vietoje to, kad priliptume patys prie savęs. Reikia įgauti tokį norą, kaip Jo noras Kūrėjo atžvilgiu, taip pat draugo atžvilgiu ir tarnauti kitiems, o ne sau.
Viso to priežastis – būtinybė žmogui pakilti nuo gyvūninės iki žmogaus pakopos. Tam sukuriu priemones: kuriu savo minipasaulį, kitaip tariant, grupę, platinimą. Su jų pagalba prišaukiu Šviesą, grąžinančią į Šaltinį, ir vis toliau tolstu nuo savo gyvūninio lygmens – taip, kad jis jau nebereikalauja daugiau nei būtina egzistavimui palaikyti.
Aišku, kad kova vyksta nuolat, juk kuo labiau tolstu nuo gyvūninio lygmens, tuo labiau mane traukia atgal, kad turėčiau galimybę augti.

Iš 2014 m. gegužės 4 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsitokėk ir pažvelk į save

Veiksmas ir ketinimas

Sąlygos dvasiniam pasauliui pasiekti

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.