Turizmas po katastrofų vietas

Krizė, globalizacija

Klausimas. Neįtikėtina naujiena: plėtojamas turizmas po branduolinių katastrofų vietas. Turistai lankosi Černobylio atominėje elektrinėje.
Šią iniciatyvą perėmė japonai, jie netgi mano, kad 2036 m. daugiausia turistų sulauks Fukušimos atominė elektrinė, kurioje 2011 m. įvyko avarija. Jau imta reklamuoti šiuos turus. Kodėl žmones traukia nelaimių vietos?
Atsakymas. Žmogus nori pažvelgti į savo ateitį, kas nutiks po to, kai Žemėje įvyks branduolinė nelaimė. Išvykos į tokias vietas – tai ne nuotykis, o aiški, pasąmoninga baimė to, kas gali nutikti kiekvieną minutę.
Iš tikrųjų radiacijos zonoje žmonėms rodomos lyg ir įprastos vietos: išlaisvintos nuo žmonių upės, kuriose veisia žuvys, nuostabūs miškai, pilni uogų ir grybų, juose veisiasi niekad žmonių nemedžioti žvėrys. Ir viskas kuo puikiausiai egzistuoja.
Jeigu po branduolinio sprogimo galima būtų išlaisvinti Žemę nuo žmogaus, tai ji taptų nuostabi planeta – žydra, graži, švari. Viskas būtų pusiausvyroje, viskas būtų gerai. Žmogus atėjo ir visą sugriovė!
Komentaras. Turistams, besilankantiems Černobylio elektrinėje, pasakojama penkių Černobylio zonos gyventojų, nepalikusių šios vietos po katastrofos, istorija. Jie maitinasi tuo, kas yra, ir normaliai gyvena.
Atsakymas. Tai labai įdomus gamtos suvokimas. Įdomu, kad netgi jai esant tokios sakytum netinkamos baltyminių kūnų egzistavimui būsenos, bet baltyminiams kūnams nebūnant egoistiškai susipriešinusiems, jie gali ramiai gyventi tokiose zonose ir jų neveiks jokia radiacija!
Gali būti, kad radiacija iš esmės veikia žmones ir tai, kas juos supa, tik todėl, kad mūsų egoizmas tam priešinasi! Jeigu žmogaus santykis su viskuo bus tolygus, ramus, išlaikantis pusiausvyrą su gamta visais jos pavidalais, tai jis galės vaikščioti po karštas žarijas, įeiti į liepsnojančią trobą, gyventi radiacijos zonoje, ir nieko jam nenutiks.
Kitaip tariant, viskas priklauso nuo mūsų pusiausvyros su supančia aplinka ir pirmiausia, nuo mūsų vidinės pusiausvyros!
Manau, kad jeigu nejausime neapykantos gamtai, nebijosime jos, o priimsime ją tokią, kokia ji yra, norėsime būti darnoje su ja, tai nesulauksime jokio neigiamo poveikio.
Tačiau tai itin stipri vidinės pusiausvyros su gamta, vadinama Kūrėju, būsena, kuomet žmogus visiškai su Juo susilieja. Ir tada viskas, kas kyla iš Kūrėjo žmogaus atžvilgiu, veikia kaip gera, gaivinanti jėga.
Žemiškame lygmenyje tai nesuprantama. Bet galima įsivaizduoti, kad egzistuoja kitas, aukštesnis lygmuo, kuriame visos gamtos jėgos kyla iš gero šaltinio – Kūrėjo. Ir jeigu žmogus viduje pakyla iki tokio lygmens, jis ima visus taip suvokti.

Iš 2016 m. kovo 9 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vilkai padės lokiams… ir mums

Kaip atvesti pasaulį į harmoniją

Paklusnumas gamtai – priverstinai

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.