Pateikti Antradienis, kovo 22, 2016 dienos įrašai.


Kaip žiūrėti į neištikimybę?

Vyras ir moteris

Klausimas. Iš istorijos žinome, kad seniau kiekvienas vyras turėjo po kelias žmonas. Ar tai buvo laikoma neištikimybe?
Atsakymas. Praėjusiais amžiais tai nebuvo laikoma neištikimybe ar kažkokiu nukrypimu, juk vyras nesiliovė galvoti apie šeimą.
Reikia tiesiog suprasti vidinį vyro ir moters pasaulį bei ko galime iš vyro ir moters reikalauti.
Moteris priklauso savo vyrui – tokia jos psichologinė sandara. Todėl vyro flirtavimas jai atrodo kaip neištikimybė. O vyrui flirtas – pernelyg didelio seksualinio geismo nuslopinimas. Tačiau savo aistros objektui jis jaučia tik seksualinį potraukį, o moterims tai susiję ir su jausmais, ir ištikimybe, ir pan.
Taigi, žmonijai dar yra ko mokytis, kaip elgtis. Ir vis dėlto, nemanau, kad vadinamoji „vyrų neištikimybė“ – tai išdavystė.
Klausimas. O jei vyras išlaiko kitą moterį?
Atsakymas. Tuomet tai ne tik seksualinis, bet ir materialus ryšys. Tačiau praėjusiais amžiais buvo normalu vyrui turėti keletą šeimų arba vieną, kurioje buvo kelios žmonos ir daug bendrų vaikų.
Ir šiais laikais esama tokių kultūrų, kuriose viena moteris gali turėti kelis vyrus. Viskas labai sąlygiška.
Klausimas. Tačiau, ar yra dalykų, galinčių pakenkti dvasiniam vystymuisi? Kaip dėl įsakymo „nesvetimauk“?
Atsakymas. Turima omenyje svetima žmona. Svetima žmona – tabu. Taip pat ir moteris neturi teisės vilioti vedusio vyro.
Bet dabar esame tokioje laikinoje, nesuprantamoje būsenoje, kai žemiškieji įstatymai jau nebeatitinka dvasinės žmogaus prigimties.

Iš 2015 m. gruodžio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Virtuali neištikimybė pavojingesnė

Neištikimybė – pretekstas skirtis?

Sutuoktiniai – draugai

Komentarų nėra

Ateities prekybos centras

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Komentaras. Danijoje kasmet išmetama apie 700 tūkstančių tonų maisto. Ten įkurtas pirmasis pasaulyje prekybos centras, kuriame prekiaujama maisto produktais su besibaigiančiu galiojimo terminu, todėl kainų nuolaidos siekia 30-50 procentų. Sakoma, kad tai – pasaulio ateitis.
Atsakymas. Iš esmės viskas, ką valgome, savyje turi tiek plastiko, popieriaus, medienos, sintetikos, kad nebeaišku, koks gali būti jų galiojimo terminas.
Įdėjus dar šio bei to, bus galima apskritai neberašyti vartojimo termino, atidarysime kokią nors dėžutę po dvejų metų, o ten – viskas kaip buvę. Nėra nei mikrobų, nei vabaliukų, nes jiems tai nevalgoma. Žmonėms – valgoma, o jiems – ne. Esu tikras, kad jei pasiūlytume žvėrims savo maisto, tai pusės to jie net neragautų.
Klausimas. Manote, kad tokie prekybos centrai ilgai neišsilaikys, nes viskas bus be galiojimo termino?
Atsakymas. Nemanau, kad jie turi ateitį. Greičiau „nugalės“ žmogaus sveikas protas: „Kam iš viso tai daryti? Geriau tiesiog viską iš eilės konservuoti be jokio galiojimo termino – amžiams“.
Pavyzdžiui, palyginkime pomidorus, seniau augintus normaliomis sąlygomis, ir auginamus dabar. Anų pomidorų neatvežtum iki parduotuvės, o šiuolaikiniai gali pragulėti mėnesį ir nieko jiems neatsitinka. Dar galėtume ir futbolą su jais pažaisti, o paskui suvalgyti.   Taigi, šiais laikais visa tai nebeaktualu.
Klausimas. Ar aktualus šių atliekų panaudojimo metodas?
Atsakymas. Žinoma. Juk mūsų maiste beveik nėra natūralių sudedamųjų dalių be konservantų ir įvairių priedų. Ir nepaisant to, mes gyvename! Tai koks skirtumas? Ar verta tikrinti, ko ten yra ir ko nėra? Matome, kad žmonės gyvena, tai ir gerai. Seniau gyvendavo 40 metų, o dabar – 80.
Klausimas. Ką galėtumėte pasakyti apie visa tai iš kabalisto pozicijos?
Atsakymas. Aš ir kalbu iš šios pozicijos. Jei šiuo metu esame tokie, kokie esame, o mūsų organizmas sugeba visa tai suvirškinti ir egzistuoti, tai nereikia kabinėtis bei kelti reikalavimų, kurie buvo aktualūs prieš 40 metų.
Prieš keturiasdešimt metų nebuvo šiuolaikinių vaistų ir žmonės gyveno iki 40 metų. O dabar visi geria įvairiausias tabletes ir gyvena 80 metų. Taigi, kas geriau?
Lygiai tas pats ir su maistu. Anksčiau valgėme šviežius, normalius pomidorus, nulaužtus tiesiai nuo šakelės dėjomės į burną, nes rytoj jie imtų pūti, o šiandien jie normaliai atrodo net po mėnesio, juos lėktuvais veža į visas šalis. Niekur nedingsi, toks tad mūsų vystymasis.

Iš 2016 m. vasario 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Planeta ant ribos

2015-ieji – blogio įsisąmoninimo metai

Sriuba visiems

Komentarų nėra