Pateikti Trečiadienis, balandžio 27, 2016 dienos įrašai.


Nėra nieko stipriau už mintį, III d.

Mintis ir noras, Realybės suvokimas

Vienytis – rimtas žaidimas
Jei susimąstytume apie tai, kas vyksta su mumis, pamatytume, kad Aukštesnioji mintis ir noras veda mus į vieną tikslą: kad įsisąmonintume, jog esame valdomi iš aukščiau, o eiti į priekį – tai tik vienytis tarpusavyje.
Ir tada įstengsime sudaryti tinkamas sąlygas savo asmeniniam vystymuisi, kad imtume vienytis įprasta, žemiška prasme.
Atsižvelgtume į kits kito mintis ir norus, tarpusavyje padėtume vieni kitiems. Kitaip tariant, žaistume vienybę, kaip kad žaidžia maži vaikai, paverstume save dėlionės dalimis ir bandytume jas sujungti, kad išeitų vienas žmogus su viena širdimi, bendra mintimi.
Taip stiprėtų mūsų vienybė, susijungtų mūsų mintys ir norai. Ir kuo daugiau dėtume pastangų širdyje ir prote, tuo giliau suvoktume Aukštesniosios jėgos norus, protą. Suprastume, kad esame jos neatsiejama dalis.
Dabartinė mūsų būsena nuo aukštesnės skiriasi tuo, kad Aukštesnėje sistemoje esame kartu susiję ir turime vieną bendrą norą, bendrą protą. O šio pasaulio plotmėje esame susiskirstę, susiskaldę, kiekvienas pats sau. Būtent čia slypi skirtumas tarp šio ir Aukštesniojo pasaulių.
Reikėtų įsisąmoninti, kad visos mūsų mintys ateina iš išorinio šaltinio. Viena vertus, privalau atlikti viską, kas būtina šiame pasaulyje, tarsi būčiau paprastas žmogus, nesuvokiantis, kad mano mintys ir troškimai ateina iš išorės, t.y. iš aukščiau. Bet kita vertus, siekiu priartėti prie Aukštesniosios jėgos, Aukštesnio noro ir proto, siekiu plaukti viena kryptimi su jo paliepimais.
Mėginu atskleisti, kokiu tikslu man iš aukščiau ateina visos mintys, norai, kodėl nutinka visi įvykiai, kaip teisingai reaguoti į kiekvieną situaciją. Šitaip atskleisiu Aukštesniąją mintį ir sumanymą, kuris vadinamas „Kūrėju“, Aukštesniąja gamta.
Šiomis dviem vadžiomis Aukštesnioji pakopa valdo mus: per mūsų troškimus bei mintis.
Klausimas. Nejau mano noras nepriklauso man?
Atsakymas. Žinoma, kad ne. Iš kur man žinoti, ko panorėsiu po akimirkos? Mes visiškai valdomi iš aukščiau. Ir kad nebūtume marionetėmis, o pažintume valdantįjį, reikia atskleisti Kūrėją. Tam mums duota kabalos metodika, kuri padeda kūriniams atskleisti Kūrėją.
Todėl reikia studijuoti kabalistines knygas, ypač dviejų paskutiniųjų žymių kabalistų Baal Sulamo ir Rabašo raštus. Jie šiuolaikiniai kartai pritaikė kabalos mokslą, kuri egzistuoja jau beveik šešis tūkstančius metų, kad mes galėtume ja naudotis. Aš, kaip Rabašo mokinys, tęsiu šį darbą ir bandau perduoti šią metodiką visiems žmonėms.

Iš 2016 m. vasario 9 d. 689-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Susivienyti, nepaisant visų skirtumų

Nieko nėra stipriau už mintį, I d.

Nieko nėra stipriau už mintį, II d.

Komentarų nėra

Nėra nieko stipriau už mintį, II d.

Mintis ir noras, Realybės suvokimas, Viena siela

Asmeninės mintys iš bendrojo kompiuterio
Klausimas. Kasdien žmogaus galvoje praskrieja šimtai įvairiausių minčių. Galima būti gerai nusiteikusiam, bet staiga naujienose išgirstas koks nors įvykis visiškai pakeis tavo minčių eigą ir užlies išgyvenimais. Mintys visą laiką keičiasi. Iš kur jos ateina ir nuo ko priklauso?
Atsakymas. Mintys mums ateina iš bendrojo visos gamtos „kompiuterio“, kuris vadinasi „visatos centras“, „kūrimo centras“ arba Šchina , Aukštesnioji jėga, Aukščiausias sumanymas.
Klausimas. Ar šiame kūrimo centre yra mano asmeninis kompiuteris?
Atsakymas. Ne, visi kartu įsijungiame į vieną bendrą kompiuterį, iš kurio išeina visos asmeninės mintys. Dar daugiau, nieko nėra „nereikalingo“ mūsų pasaulyje. Mes tik įsivaizduojame, kad veikiame patys, nepriklausomai vieni nuo kitų. Iš tikrųjų, visi esame susiję ir sujungti į vieną sistemą, valdomi vieno kompiuterio, kuris vadovauja mums visiems per mūsų mintis ir norus.
Klausimas. Kodėl mūsų mintys keičiasi?
Atsakymas. Paprasti žmonės maitinasi mintimis iš bendrojo kompiuterio, iš Aukštesniosios jėgos sumanymo. Žmogų veda per įvairiausius norus ir apmąstymus, visokias situacijas, kurių jis nesirenka, kad atvestų į tobulesnę būseną, kurioje jis galų gale, susimąstys apie savo mintis ir troškimus. Jis ims analizuoti, iš kur jos ateina, koks jų tikslas?
Nuo šios akimirkos jis pradės klausti: „Dėl ko aš gyvenu? Koks mano gyvenimo tikslas?“ Kitaip tariant, jis klaus jau ne apie savo gyvenimą šiame pasaulyje, o apie tai, ko iš jo nori bendrasis kompiuteris, aukštesnysis noras, protas, širdis iš kitos pakopos.
Ir tada žmogus supras, kad visas pasaulis pildo Aukštesniosios jėgos norus ir yra įjungtas į vieną mechanizmą, vieną sistemą. Nūnai šioje materialioje pakopoje atskleidžiame, kad mūsų pasaulis – tai mažas kaimas, kuriame mes visi tarpusavyje susiję.
Galiausiai išsiaiškinsime, kad esame ne šiaip susiję tarpusavyje šio pasaulio plotmėje, mes sujungti su mus valdančiu aukštesniuoju šaltiniu, jo smegenimis ir širdimi. Jis veda mus prie to, kad suvoktume, esą jo sudedamosios, integralios, visiškai tarpusavyje susijusios dalys.
Pradėję tyrinėti šiuos ryšius suprasime, kokie jie nepertraukiami, vienijantys mus į vieną žmogų su viena širdimi ir viena mintimi. Todėl mums reikia būti vieningiems tarsi vienas kūnas. Ir taip pakilsime į visos didžiulės, integralios, vieningos sistemos aukštesnįjį proto ir širdies lygmenį, kuris vadinamas Kūrėju , Aukštesniąja jėga.

Iš 2016 m. vasario 9 d. 689-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Nėra nieko stipriau už mintį, I d.

Numalšinti troškulį minties jėga

Žmonija – uždara sielų sistema

Komentarų nėra

Nėra nieko stipriau už mintį, I d.

Realybės suvokimas

Išmokyti galvoti
Klausimas. Kaip mūsų mintys veikia mūsų gyvenimą?
Atsakymas. Viską lemia minties jėga. Mums atrodo, kad svarbūs mūsų veiksmai, bet iš tikrųjų, nėra nieko stipresnio už mūsų mintis.
Kuo akmenys skiriasi nuo augalų, augalai nuo gyvūnų, gyvūnai nuo žmonių? Tiktai minties jėga. Jeigu išmatuotume fizinę jėgą, tai gyvūnai būtų kur kas stipresni nei žmonės.
Tik mintis pakelia žmogų virš visų būtybių. O mintis priklauso nuo noro. Kuo stipresnis noras, tuo galingesnė mintis reikalinga, kad jį užpildytų ir aptarnautų.
Jeigu vaiko noras neišvystytas ir reikalauja nedidelio užpildymo, tai ir jo mintys trumpos. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jeigu norai būtų didesni už mintis: pavyzdžiui, noras – 10 gramų, o minties jėga – 5 gramai.
Tuomet vaikas galėtų elgtis neprotingai, juk jo mintis nepadengtų ir nekontroliuotų visų norų. Toks vaikas būtų pavojuje. Todėl visąlaik mokome vaikus, kaip reikia elgtis, stengiamės, kad vaiko norai neištrūktų iš minties kontrolės.
Klausimas. Nejau galima išmokyti galvoti?
Atsakymas. Mes nuolat to mokome vaiką. Netgi gyvūnai taip moko savo jauniklius. Ne kartą mačiau dokumentinius filmus apie tai, kaip liūtė išveda savo liūtukus iš guolio, moko, kaip elgtis atvirame pasaulyje, ką galima daryti, o ko ne.  Ji parodo, kaip gaudyti grobį ir ko derėtų saugotis.
Ir visa tai žinant, kad gyvūnai turi įgimtus instinktus, padedančius jiems tinkamai elgtis. Vaikas tokių instinktų neturi, ir mums būtina juos pakeisti protu, mintimis.
Priėjęs prie krašto vaikas gali nukristi žemyn. O gyvūnas nenukris, juk jis turi jį sustabdančias vidines jėgas. Instinktas – tai minties programa žmogaus ar gyvūno viduje, ji veikia pasąmoningai, nevalingai.
Žmoguje beveik nėra tokių minties programų, kurios vadintųsi instinktais. Juk žmogus turi įgyti tokias programas, kurios jo ne apribotų, o priešingai, pakeltų į gerokai aukštesnę pakopą.
Jeigu mus kaip gyvūnus veiktų tokie užprogramuoti instinktai, neleidžiantys mums nukristi ir priartėti prie pavojaus, niekada negalėtume pakilti į daug aukštesnį, žmogaus lygmenį. Tačiau žmogus gali pakilti aukščiau savo lygmens, nes yra pasirengęs statyti save į pavojų, rizikuoti netekti savo gyvenimo.
Juk kopti nuo pakopos ant pakopos – reiškia prarasti ankstesnįjį save, kad pakiltum aukščiau. Todėl žmogaus lygmenyje nėra tokių įgimtų instinktų kaip kad gyvūnų, idant turėtume galimybę vystytis.

Iš 2016 m. vasario 9 d. 689-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Numalšinti troškulį minties jėga

Gyventi ir mėgautis, I d.

Mes ir kaip mus valdo

Komentarų nėra