Klausimas: norėčiau sužinoti, kaip mus valdo  Dievas? Nejaugi kai kuriems jis kuria kliūtis, o kitiems – padeda? Kaip sudaryta ši sistema?
Atsakiau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.)

Kviečiu visus užduoti šiai laidai klausimus dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba video ar audio formate siųskite elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Klausimas: Kaip apibrėžti, kas yra Kūrėjas? Apie ką mąstome Jį įsivaizduodami? Egzistuoja tiek daug apibrėžimų, kad kyla pavojus iškraipyti arba, neduok Dieve, užsiimti stabmeldyste?
Atsakymas: Tai tiesa. Iš tikrųjų Kūrėjo apibrėžimas pateikiamas daugelyje kabalistinių knygų. Apie tai rašo Ari, Baal Sulamas ir kiti kabalistai. Kūrėjas – tai davimo ir meilės savybė, Geras ir Kuriantis gėrį. Šiukštu įsivaizduoti Jį kaip kūną ar kitokį ribotą pavidalą, ką dažnai žmonės daro. Žmogus taip sukurtas, kad visada piešia sau kokį nors pavidalą. Bet pavidalo nėra. Yra tik davimo ir meilės savybė.
Kaipgi galiu įsivaizduoti savybę? Sakoma, kad negaliu įsivaizduoti kažko abstraktaus, todėl visi reiškiniai turi būti įvilkti į mano materiją: mintį ir norą, protą ir jausmą. Vadinasi, kalbame apie savo materiją ir jai suteiktą formą: taip suprantu, kas vadinama davimo savybe.
Todėl pasakyta: „Iš Tavo veiksmų Tave pažįstame“. Tai reiškia, kad kuo daugiau save ištaisau ir suderinu su davimo savybe, tuo labiau suprantu, kas yra Duodantysis. Ir todėl „Kūrėjas“ (hebrajiškai Borė) reiškia: ateik (bo) ir pamatyk (rė). Tu vystaisi ir matai, kas yra davimo savybė. Ir tada ją įgyji. Neįgijęs – nepažinsi. Todėl geriausia nieko neįsivaizduoti ir studijuoti kabalą, kad ateitų grąžinanti į Šaltinį Šviesa ir tave ištaisytų. O priklausomai nuo to, kiek išsitaisei, pažįsti Kūrėją, kaip ir parašyta „Visi pažins Mane – ir mažas, ir didelis“, neaplenkiant ir tavęs!

Pranešimas: Mūsų laikais, minties laisvės ir bet kokios informacijos prieinamumo amžiuje, žmonių protus užvaldė įvairūs mokymai, kurie iškreipia ne tik biblinę istoriją…, tačiau netgi panaikina Dievo, kaip pasaulio Kūrėjo, sampratą. Taip, vienu iš populiariausių yra kabala. Dievas – tai skaičiai ir simboliai… Ar įmanoma? Ar įmanoma Tiesos alegorija? Kas stovi už kabalos mokymo ir kokie jo vaisiai? Knygoje „Kabala – sąmokslas prieš Dievą“ ne tik keliami šie ir daugelis kitų klausimų, tačiau ir pateikiami atsakymai į juos.
Komentaras: „Mūsų laikais, minties laisvės amžiuje…“ – Būtent, kad laisvės, o ne inkvizicijos amžiuje.
„…panaikina Dievo, kaip pasaulio Kūrėjo, sampratą“ – Kabala pradeda savo pasakojimą nuo to, kad pasaulį sukūrė Kūrėjas. Ari knyga „Gyvybės Medis“: „ Žinok, prieš kūrimo pradžią buvo tik aukščiausia, viską savimi užpildanti Šviesa…“
„Kas yra toji kabala?“ – Kūrėjo atskleidimo žmogui metodika.
„Dievas – tai skaičiai ir simboliai…“ – Kūrėjas – jėga, kuri viską sukūrė, o mes privalome ją suvokti ir pažinti, kaip pasakyta: „Ir visi mane pažins…“ – o pažinimą suvokiame ir matuojame skaičiais bei simboliais (raidėmis, žodžiais).
„Kas stovi už kabalos mokymo ir kokie jo vaisiai?“ – Paslėptos pasaulio dalies atskleidimas. Jeigu žmogus neatskleidė Aukštesniojo pasaulio (nurodyta: „Pasaulį savo išvysk dar šiame pasaulyje“), privalo iš naujo grįžti į šį pasaulį ir t.t., kol neatskleis Aukštesniojo pasaulio.

„Kas yra kabala“

„Kuo kabalos mokslas skiriasi nuo religijos“

Klausimas: Mokslininkas už Dievo atradimą gaus milijono svarų sterlingų premiją.
Atsakau programoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):

Pranešimas: Oksfordo universiteto Antropologijos ir sąmonės tyrimų centro mokslininkai (Center for Anthropology and Mind at Oxford University) pradėjo tyrinėjimus, kurių tikslas – rasti mokslinį atsakymą į klausimą: kodėl žmonės tiki Dievą? Tyrinėjimai tapo įmanomi Templeton fondui skyrus 1,9 milijono svarų paramą. Mokslininkams nesiekia  rasti atsakymą į klausimą, ar Dievas yra. Jie nori išsiaiškinti, ar tikėjimas aukščiausiąja būtybe yra natūralus reiškinys, būdingas žmogaus mentalitetui, ar tai yra auklėjimo arba socialinės evoliucijos rezultatas.
Replika: Kabalos mokslas teigia, kad visa, kas sukurta Šviesos, viduje turi informaciją apie tai, iš ko kilo. (Žr. Mokymas apie dešimt sfirot, 1 d., komentaras „Or pnimi“). Tačiau bendras sukurtas noras apima vystymosi lygių norus: negyvąjį, augalinį, gyvūninį, žmogiškąjį. Ir tik „žmogaus“ lygio noras geba išsivystyti iki poreikio jausti Kūrėją. Šis noras natūralus.
Bet kartu ir sukurtasis noras jausti Kūrėją, savo šaknį, „iš kur aš“, turi 4 lygmenis: negyvąjį, augalinį, gyvūninį, žmogiškąjį – kurių kiekvienas tenkinasi Kūrėjo atskleidimu priklausomai nuo savo noro dydžio: pradedant paprastu Jo buvimo pripažinimu ir baigiant būtinybe iki galo pažinti visus pasaulius – visiškai atskleisti Kūrėją.

Pranešimas: Lenkų dvasininkas įrodė, kad Dievas egzistuoja. 72 metų lenkų dvasininkui ir matematikui Michalui Geleriui Niujorke buvo įteikta mokslinė premija už darbą, kuriame pateikiami netiesioginiai Dievo egzistavimo įrodymai. Profesoriaus teorijos ne tik pateikia Dievo egzistavimo įrodymus, bet ir verčia suabejoti materialiu mus supančio pasaulio egzistavimu. Geleris sukūrė sudėtingą formulę, kuri pasitelkus matematinius skaičiavimus leidžia paaiškinti viską, netgi atsitiktinumą. Anksčiau vokiečių mokslininkai atlikę seriją matematinių skaičiavimų buvo pareiškę, kad Dievo egzistavimo tikimybė yra 62%.
Atsakymas: Žiniasklaida, kaip visada, nesupranta ir painioja: teorija nėra įrodymas. Įrodyti galima tik patiriant tikrus pojūčius, jiems kartojantis, esant statistikai, lyginant juos su tuo, ką jaučia kiti, vadovaujantis taisykle „tikėk tuo, ką mato tavo akys“. Tokį aiškų Aukštesniojo pasaulio ir Kūrėjo vaizdą leidžia pamatyti tik kabalos mokslas, sukurdamas Kūrėjo savybėms tapačias žmogaus savybes, kurioms esant pagal panašumo dėsnį yra jaučiamas Kūrėjas. Visa kita – slėpynės tamsiame kambaryje, kur įrodymu laikomi ne akivaizdūs reiškiniai, o žaidimas skaičiais ir filosofija (žemiška logika).