Pateikti vasario, 2010 mėn. įrašai.


10-02-19 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 26 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra

10-02-19 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pasiruošimas pamokai

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Pirma dalis („Šamati“, 21 straipsnis)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

Neišsigąsk tamsos, joje slypi Šviesa

Zohar

Klausimas: Nesuprantu, kam man visos šios menkiausios smulkmenos, apie kurias pasakoja „Zohar“, jeigu aš nesugebu panirti į tokią gilumą?
Atsakymas: „Zohar“ – tai visa sistema, kurioje esi tarsi tam tikrame tinkle, lyg kokiame voratinklyje. Tai pasaulėdaros sistema, kuriai priklauso visi kūriniai, ir kuri yra pats Kūrėjas.
Mes skaitome knygą „Zohar“ ir norime susivienyti, kad sukeltume šios sistemos poveikį mums, kad ji pradėtų mus veikti, padarytų mus aktyviomis dalimis, suprantančiomis, savarankiškai veikiančiomis, judančiomis pirmyn.
„Zohar“ pasakoja apie sistemos darbą visoje jos daugialypėje gelmėje, kurios tu, žinoma, dar nesuvoki. Tačiau tau atsiskleis tik tai, kas tau būtina kiekvienu vystymosi momentu.
Mes skaitome tai, kas liko iš originaliosios knygos „Zohar“, kuri buvo 20-30 kartų didesnė nei išlikusioji iki mūsų dienų. Ir nepamirškite, kad ji buvo parašyta beveik prieš 2000 metų!
Įsivaizduokite, kad vienas iš „Zohar“ autorių ateitų dabar ir paskaitytų mums pamoką. Mes jį suprastume, juk jis kalbėtų mūsų kalba apie tai, ką dabar mokomės ir norime sužinoti. Ir tai žmogus iš gilios praeities?!
Ar galime kokioje nors kultūroje įsivaizduoti ką nors panašaus, – kad žmonės norėtų pamatyti ir mokytis iš savo tolimo protėvio, pavydėtų jo moralinio ir dvasinio lygmens, jį suprastų, norėtų klausyti, priimtų ir ta pačia kalba kalbėtų apie tuos pačius dalykus?
Esmė ta, kad sistema, kurią jie aprašo, – egzistuojanti, reali, globali ir amžina. Mes esame joje, ir kiekvienas ją atveria tiek, kiek sugeba ją pajusti.
Mes jaučiamės, tarsi iš šviesos užėjome į tamsą, – iš pradžių mums atrodo, jog tamsoje visiškai nieko nematyti.
Tačiau kai ten pabūni keletą minučių, pamažu pradedi šioje tamsoje įžvelgti vis daugiau ir daugiau.
O po to tu matai, kad tau beveik ir nereikia Šviesos! Yra kažkoks silpnas apšvietimas – ir tau jo pakanka.
Iš pradžių tu įeini į dvasinę tamsą ir sutrinki. Tačiau tereikia šiek tiek labiau susivienyti su kitais, dar stipresnio teksto poveikio tau, – ir pradėsi jausti, kur esi.
Vietoje šiandieninio pasaulio pojūčio pradedi jausti, kad tave supa įvairios jėgos, kurios mus veikia, kurios susijusios su mumis. Oras susispaus ir įtrauks į save dvasinį pasaulį – tu tik panorėk!

Ištrauka iš 2010-02-11 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Komentarų nėra

10-02-18 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 179 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Knygos „Zohar“ pratarmė, 48 d.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

10-02-18 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Belautecha“, 39 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra

Sukurkite man šabloną Šviesai

Dvasinis darbas

Skaitome knygos „Zohar“ žodžius ir kol kas nieko juose nesuprantame.
Aš tik truputį paaiškinu, kad šiek tiek nukreipčiau žmogų, kur jam ieškoti tų savybių savo viduje ir kaip jas įsivaizduoti: Aaronas ir jo sūnūs, netyroji jėga, Mozė, auksinis veršis… Reikia norėti atpažinti juos savyje.
Kiekvieno žmogaus noras pridedamas prie bendro visų kitų žmonių noro – dabar tai mūsų „laidavimas“.
Laidavimas – tai vienybės jėga, susidedanti iš daugelio sluoksnių. Kiekvienoje pakopoje, kiekviename kreipimesi yra ši bendro susijungimo jėga, vadinama laidavimu.
Jis veikia kaip bendras kūnas, nukreipiantis visas savo jėgas į sergančią vietą. Yra bendra apsauginė organizmo jėga, kai visos jo ląstelės bendrai kovoja prieš svetimkūnį arba kartu siekia trokštamo tikslo.
Kiekviename lygyje ir kiekvienai vidinio darbo rūšiai žmogus privalo gauti iš šios vienybės jėgos kitokią laidavimo formą, ir pajausti, kad visi trokšta to paties, pajausti, jog visi nesupranta, kad kiekvienas galvoja kažkaip kitaip.
Visa tai padeda, ir tuomet mūsų viduje atsiranda pojūčiai.
O kadangi kiekvienas nori iššifruoti tekstą pagal savo formą, pagal savo sielos šaknį, jis nukreipia save atitinkamu būdu ir su šia ypatinga forma įsijungia į bendrą norą pasiekti dvasinį tikslą.
Dėl to bendra jėga tampa itin turtinga, kompleksinė ir daugiaspalvė. Visi atskiri norai, trūkumai ir ieškojimai prisijungia prie šios bendros jėgos.
Ir kai po to kiekvieną ima veikti supanti Šviesa, ji praeina per visus šiuos trūkumus, reikalavimus ir paklydimus, pro šį šabloną, ir piešia kiekvienam tas savybes, apie kurias pasakoja knyga „Zohar“.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Pajusti, kad Jis kažkur šalia“

„Zohar“ – tai dvasinis stiprintuvas“

„Ar nori išsigelbėti?“

Komentarų nėra

10-02-17 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 176 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis (Knygos „Zohar“ pratarmė, 44 d.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

10-02-17 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Belautecha“, 13 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra

Kongresui – parengtis numeris vienas!

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Turime suprasti, kad visi esame „vienoje lėkštėje“, visi – vienos sielos dalys.
Susirinkus tokiai daugybei žmonių, siekiančių dvasingumo, kaip kad ankstesniame kongrese, kiekvienas turi suprasti, kad tai tikra dangaus dovana.
Kūrėjas man suteikė galimybę dalyvauti ypatingame įvykyje, kuriame suartėja mano sielos dalys.
Ir jei aš suprasiu, kad dalyvauju pačių artimiausių man sielų susitikime, kurios pasiruošusios su manimi susivienyti, ir taip manys kiekvienas ir visi kartu, tada tai bus visai lengvai pasiekiama!
Viską lemia pasiruošimas. Visas iki kongreso likusias dienas privalau nuolatos ruoštis ir nuteikti save, kad būtent taip ten elgsiuosi, galvosiu ir jausiu.
Ir visai nesvarbu, kada tai bus – ar šiandien čia, ar rytoj ten! Laikas ir vieta nieko nelemia!
Tai, kad aš šiandien galvoju apie tai, kas bus rytoj, padės man vėliau, kai kongrese susidarys visos sąlygos, būtinos bendroms pastangoms.
Tai labai svarbu ir viską lemia. Tai lyg pasiruošimas mūšiui.
Jei viskas paruošta ir tu pasirengęs dvasingumui, išvysi, kad viskas klostosi taip, kaip ir planavai.
Jei stengeisi iš visos širdies, viskas taip ir bus. Nebus jokių nemalonių siurprizų. Viskas bus gerai…
Įsivaizduokite, kad vagių grupuotė susirinko tamsoje eiti grobti banko. Kiekvienas iš jų jaučia, kad priklauso nuo kitų, ir jais rūpinasi. Turime ko iš jų pasimokyti…
Tik tikslai skirtingi. Jei tikslas egoistinis ir akivaizdus, susivienyti labai lengva.
O jei tikslas – įgyti davimo jausmą, kuris yra aukščiau asmeninių egoistinių interesų, pasiekti šį tikslą nebus lengva…
Tačiau net mūsų pasaulio pavyzdžiuose galime pamatyti, kokią naudą duoda susivienijimas.
Problema ta, kad niekas, išskyrus Šviesą, negali jo sukelti. Suvienyti gali tik meilė.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tramplinas, kurio galia tarsi 600 000 tūkstančių žmonių“

„Kaip pasiruošti kongresui?“

„Nė neįtarėme, kokia jėga esame“

Komentarų nėra

Klausk kabalisto – 34

Interviu, susitikimai, Klausimai ir atsakymai

Laida „Klausk kabalisto“ rusų k.


Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com (tiek vaizdo, tiek garso formatu).

[media 1]
[media 2]

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -33“

„Klausk kabalisto -32“

„Klausk kabalisto -31“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »