Klausimas. Ar vystymosi pagreitinimas per apibrėžtą laiką atneša daugiau kančių ir pastangų, būtinų vystyti žmogaus dvasinę dalį? Ar verta spartinti raidą?
Atsakymas. Paspartinti ar ne – iš principo nepriklauso nuo mūsų. Neturime greitinti gamtos vystymosi, mums pakanka paspartinti savo vystymąsi.
Jei siekiame tobulesnės būsenos, teisingesnės mūsų tarpusavio sąveikos, tai tuomet visa gamta tampa geresnė. Toks jos ištaisymas.
Visa esmė – mūsų pagreitinimas. Būkime artimesni vieni su kitais, geriau elkimės vieni su kitais ir geriau tarpusavyje veikime vieni kitus.
#251320

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl dvasiniame pasaulyje nėra įspėjamųjų ženklų?

Tobulėti – kylant pakopomis

Finišo tiesioji

Klausimas. Dvasiniame pasaulyje nėra nuolatinio greičio, tik pagreitis. Kaip tai suprasti?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje esi arba ramybės būsenos arba judi, o dvasiniame pasaulyje ramybė – tai iškart nulis, jis neegzistuoja. Kaip mikropasaulyje neįmanoma sustabdyti kokios nors elementarios dalelės – ji negali nejudėti, nes tučtuojau išnyks, – taip ir čia.
Klausimas. Tačiau elementari dalelė turi pastovų greitį, o mes kalbame apie pagreitį.
Atsakymas. Tai neturi reikšmės, ji negali likti sustingusi. Mūsų pasaulyje neva stebime nuolatinį skirtingų objektų judėjimą, tačiau dvasiniame pasaulyje pastovumo nėra – tik teigiamas greitėjimas.
Klausimas. Kas yra ramybė dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas. Ramybė – tai malonumo būsena, pasiekiama nuolatos dedant ir didinant pastangas, tai pasitenkinimas tuo, kad be perstojo ir vis daugiau dirbu.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Greitis ir pagreitis

Išeiti iš savimeilės kelio

Šiek tiek nukristi, kad pakiltum iki begalybės