Pranešimas: speciali JTO komisija padarė šokiruojantį pareiškimą:  karas prieš narkotikų platinimą sužlugo, todėl jį turime sustabdyti legalizuodami narkotikus pasauliniu mastu ir nutraukdami baudžiamąjį narkomanų persekiojimą.
Ekspertai pažymi, kad kova su narkotikais privedė vien tik prie prekybos narkotikais didėjimo ir organizuoto nusikalstamumo.
(Rusija pagal narkomanų skaičių yra lyderis, vartojančiųjų heroiną čia yra tiek, kiek visose Europos šalyse, ir  daugiau nei JAV, Kanadoje ir Kinijoje kartu paėmus. Kasmet Rusijoje miršta daugiau kaip 100.000 jaunesnių nei 30 metų narkomanų.)
Komentaras: Štai šitaip bus su visais globalios multikrizės aspektais, nes jos šaknis slypi žmogaus egoizme. O egoizmą mes galime ištaisyti, tik pritraukdami gamtoje esančią Aukštesniosios Šviesos jėgą – davimo ir meilės savybę, kuri yra gamtos ir  gyvybės pagrindas.
Išsitaisymo technologija paprasta, ją galima naudoti tiek individualiai, tiek ir masiškai. Jei mes jos neįgyvendinsime patys, gamta privers mus tai padaryti per kančias – jas mes sukeliame patys, neugdydami davimo ir meilės savybės. Žmonijai verta rimtai apie tai pagalvoti.
Beje, narkotikų legalizavimas reiškia, kad rytoj mano mažamečiui sūnui bet kas galės oficialiai pasiūlyti narkotikų, ir tam žmogui už tai negrės jokia atsakomybės ir jokia bausmė!

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas dėl akimirkos

Nešvaistyk tau duoto laiko

Krizė kaip dvasinio vystymosi įrankis

Klausimas: Kaip patikrinti, kiek save anuliuoji?
Atsakymas: Savęs anuliavimas gali būti vidinis ir išorinis. Reikia patikrinti save, ar galiu anuliuoti savo egoizmą tik išorėje: t. y. ar esu pasiruošęs patarnauti kitam, padėti, padaryti tai, ką jis sako, – nežiūrėdamas į tai, kad pats daryčiau kitaip.
Tai vadinama išoriniu savęs anuliavimu, kai sustabdau ir prilaikau savo vidinį norą, savo paties protą ir situacijos matymą, ir darau tai, ką man sako kitas. Tartum geras tarnas, pildantis šeimininko norus. Nors pats darytų kitaip ir galbūt net šimtą kartų geriau – tačiau anuliuoja savo norą prieš šeimininko norą. Bet šis savęs anuliavimas liečia tik patį veiksmą – jis paprasčiausiai vykdo įsakymą, kaip kariuomenėje.
Tačiau dar yra aukštesnė pakopa, kai anuliuoji save ir viduje – protu, ir priimi svetimą protą aukščiau savo. Kitaip tariant, tu manai, kad jo mintys ir sprendimai yra geresni ir teisingesni nei tavieji. Ir tai po to, kai patikrinai ir sulyginai savo išskaičiavimus su jo ir supratai, kad jis neteisus ir jo išskaičiavimai ir sumanymai gerokai blogesni už tavuosius. Tačiau tu priimi jo sprendimus, nes jie tau patys svarbiausi. Tu vertini jį labiau už save ir todėl sąmoningai pasirenki jo sprendimus.
Juk supranti, kad išskaičiavimus darei savo egoizme. Todėl po to nutari, kad jis svarbesnis, ir prisiimi jo sprendimus tikėjimu aukščiau žinojimo. Nuo šiol ir toliau jo norai, išskaičiavimai ir veiksmai tarnauja tau kaip pavyzdys ir tu prisijungi prie jų visa širdimi ir siela.
Tu tam neturi jokių įrodymų, jokio palaikymo iš niekur, tačiau šitaip darai, nes tokiu būdu prilipęs prie grupės, draugo, mokytojo tu įgyji norą, virš kurio galėsi dirbti, kad duotum. Tada jau ir tavo noras, ir veiksmas, ir mintis bus dėl davimo.
Tačiau visa tai nesusiję su mūsų darbu platinant – kabalos platinimą kartą ir visiems laikams reikia visiškai atskirti nuo darbo grupėje. Platinimas – tai kaip darbas įmonėje ir nepriklauso vidiniam darbui. Kai buvau šalia savo mokytojo Rabašo, dažnai patardavau jam, kaip elgtis įprastame gyvenimo: kaip ir kur mums vykti. Ir tada kalbamės, kaip du paprasti žmonės, aptarinėjantys kažkokį paprastą buitinį veiksmą. Kalbant apie savęs anuliavimą – omenyje turima dvasinių pakopų padėtis bei santykis su ta padėtimi.

Iš 2011 m. liepos 17 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Smūgiai į vieną tašką

Jojantis ant asilo Žmogus

Tai nelengvas darbas…

Klausimas: Kas yra „davimas“?
Atsakymas: Davimu vadinama veiksmų tvarka, kai tu iš pradžių visiškai anuliuoji savo norus ir nuomonę, įsiskverbi į kito žmogaus norus, o po to pasitelki visas savo galimybes, kad įgyvendintum / pripildytum jo norus.
Tarkime, kad tu nori pirkti naują „iPhone“, o mama nesupranta, kam leisti tiek pinigų eiliniam „žaisliukui“. Įrodinėji jai, koks nuostabus tas telefonas, kiek jame galimybių: internetas, vaizdo, fotofunkcijos…
Iš esmės, tu reikalauji, kad ji įsiskverbtų į tavo norus, pajaustų, kaip tu gėriesi naujuoju „žaisliuku“. Tu nori, kad tavo noras gauti šį naują telefoną būtų joje, kad ji užsidegtų juo ir panorėtų padovanoti jį savo mylimam sūnui. Tai vadinama „meile artimui“.
Taip ir aš turiu pajusti draugo norą, pajausti, kad turiu pripildyti jį visomis savo galimybėmis pirmiau, negu pripildau savo norus. Mano asmeninių norų manyje tarsi nėra!

Iš 2011 m. birželio 24 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Panim Meirot“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus ar gyvūno siela?

Kas yra meilė ir davimas

Vertinkite davimo savybę!