Pateikti įrašai su nėštumas žyme.


Vaikas keičia šeimos likimą I d.

Auklėjimas, vaikai, Sveikata, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl kiekvienas vaikas šeimoje yra ypatingas ir skiriasi nuo brolių ir seserų?
Atsakymas. Tai priklauso nuo žmogaus paskirties, nuo užduoties, kurią turi atlikti gyvenime. Atsižvelgiant į tai, jis ima keletą savybių iš tėvo, motinos, galbūt iš senelio ir močiutės.
Paprastai paveldint atsižvelgiama į tris kartas. Taip pasiekiamas tinkamas savybių derinys, kuris taip pat priklauso nuo gyvenimo įvykių. Priklausomai nuo to, vaikas gali vystytis ir formuoti save.
Klausimas. Ar dvasinis komponentas, be tėvo ir motinos genų, skiriasi tarp vienos šeimos brolių ar ne?
Atsakymas. Dvasinis komponentas yra visiškai kitoks, juk jo šaknis kita. Nesvarbu, kad jie turi tą patį tėvą ir motiną. Vienas brolis gali turėti labai aukštą dvasinę šaknį, o kitas – labai „aukštą“ materialią šaknį. Negalima sakyti, kad jų dvasinės šaknys niekaip nėra susijusios, bet šis ryšys yra paslėptas ir neprieinamas mūsų tyrimams.
Klausimas. Ar naujo vaiko gimimas šeimoje kažkaip veikia jos esmę?
Atsakymas. Naujas vaikas visiškai pakeičia šeimos esmę, tarsi kiekvienas gimtų joje iš naujo. Vaikas keičia visą šeimos struktūrą, juk jis į šeimą pritraukia naują dvasinę jėgą ir ji pradeda elgtis kitaip. Galima pasakyti, kad jis pakeičia šeimos likimą.
Gyvūnų pasaulyje palikuonių atsiradimas taip pat daro jiems didelę įtaką, tačiau negalime to atsekti, nes gyvūnų patinas paprastai nedelsiant atsiskiria nuo patelės ir neturi nieko bendra su palikuonimis.
Po kurio laiko patelė irgi atsiskiria nuo vaikų ir nepalaiko jokio ryšio. Esmė ta, kad gyvūnai nevysto sielos, jie tik lydi žmogų, todėl jiems nebūdingi ilgalaikiai santykiai.
Klausimas. Kodėl būna nėštumo problemų, persileidimų?
Atsakymas. Paprastai persileidimas vyksta tada, kai nepakanka noro, poreikio eiti į kitą pakopą. Juk gyvenimas pirmiausia turi kilti iš noro. Ir jeigu jo nėra, tuomet nėštumas nutrūksta. Galbūt norint sukurti ypatingas būtybes reikia ypatingo noro, todėl jie negali daugintis. Svarbiausia čia – moters gyvybinė jėga.
Klausimas. Kodėl pastaruoju metu tiek daug nėštumo problemų, persileidimų, nevaisingumų?
Atsakymas. Galbūt tai šiuolaikinio jaunimo gyvenimo būdo ir netvarkingų seksualinių santykių pasekmė. Tai gadina moters gebėjimą pastoti. Juk moters kūnas labai subtiliai sutvertas ir prisijungia prie vyro. Jei ji turi vyrą, tuomet visos kūno sistemos prisitaiko prie jo.
Jei ji keičia vyrus, jos fiziologija susipainioja, ir tuomet kyla problemų.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 953

Daugiau šia tema skaitykite:

Du + nauja gyvybė, I dalis

Genetinis žmonijos žemėlapis, I dalis

Dvasinis genas

Komentarų nėra

Nėštumas, arba kaip gimsta genialūs vaikai

Auklėjimas, vaikai

Klausimas (Jenemange): Išklausiau jūsų pokalbį su medicinos mokslų daktaru, prof. Grigorijumi Brechmanu apie nėštumą ir gimdymus – ir supratau: dabar visi panikuoja dėl vaikų agresijos ir prievartos, net ir vaikų savižudybių skaičius palaipsniui auga. Bet iš jūsų ir dr. Brechmano pokalbio aiškėja, kad dėl viso to kaltos pačios būsimos mamytės, nėštumo metu besikamuojančios su mintimis, ar užsimezgusią jų įsčiose būtybę „bausti abortu, ar pasigailėti“, ir taip būsimam vaikui transliuojančios neįveikiamą baimę dėl savo gyvybės. Ką daryti su „neištaisytų“ tėvų mintimis? Juk kuo toliau, tuo blogesnės ir egoistiškesnės jų mintys ir tuo piktavališkesnė bei agresyvesnė karta, kurią jie ruošiasi gimdyti. Ir atvirkščiai: jei iš tiesų savo mintimis galima įtakoti būsimos asmenybės formavimą, tai kokios mintys būsimą vaiką gali padaryti genijumi? Ar nėščios moters vyras savo ruožtu gali paveikti jos mintis?
Atsakymas: Visai nesvarbu, koks yra kūrinio būvis – lašas, embrionas, naujagimis, vaikas, suaugęs, dar ne ar jau suvokiantis aukščiausiąją savo egzistenciją – visuomet jį, kaip rešimo, vis tiek veikia tik viena jėga – Kūrėjas. Išskyrus juos abu, visoje kūrinijoje nieko daugiau nėra! Rešimo vystosi veikiant Šviesai, ima jausti, kad iš kažko gauna, atsiranda to kažko pojūtis kaip naujagimiui. Visas vystymasis – ne kiekybinis, bet kokybinis – santykyje su Aukščiausiuoju (Šviesa, Kūrėju), požiūryje į Jį.
Todėl, jeigu tėvai gilinasi į kabalą, ryšį su Kūrėju, tai jie jau informaciniame lygmenyje ruošia savo palikuonis dvasiniam vystymuisi. Tai įgauna vis didesnę svarbą vystantis palikuonims, pradedant įsčiomis, išore, ikimokykliniu amžiumi bei toliau ir baigiant jų brandos metais. Siela neturi amžiaus ir bet kokia jai daroma įtaka, nepaisant to, koks išorinis jos kūno apvalkalas, yra teigiama.

Komentarų nėra