Klausimas. Rodosi, kad į Europą plūstelėjusi šimtų tūkstančių Sirijos pabėgėlių banga pakeitė visą pasaulio žemėlapį.
Atsakymas. Tai tik pradžia. Juk stebėjome audringą Azijos šalių suklestėjimą: Bangladešo, Japonijos, Kinijos.
Visas šis regionas greitai vystėsi ir turtėjo, jame klestėjo kultūra ir švietimas, naujosios technologijos, buvo statomi fabrikai, kuriems reikėjo ruošti darbininkus.
Dabar visas šitas bumas baigėsi. Per artimiausius metus pamatysime, kaip iš ten į kitas šalis ims plūsti pabėgėlių banga. Pagrindinė priežastis bus net ne klimato kataklizmai, kilę dėl klimato kaitos, o nedarbas. Kalbama apie milijardus žmonių, susikoncentravusių šiame rajone.
Iš tikrųjų mes nejaučiame to, kas vyksta Afrikoje. Jeigu pažvelgtume į truputį platesnę perspektyvą, galėtume numanyti, kad mūsų dar laukia afrikiečių pabėgėlių banga, kuri užplūs Izraelį ir Europą.
Klausimas. Anksčiau karai daugiausia būdavo vidiniai. Tačiau 2015 metai pasižymėjo įtampos tarp šalių, pavyzdžiui, tarp JAV ir Rusijos, augimu – vėl grįžtame prie šaltojo karo. Kodėl tai vyksta ir kur mus tai nuves?
Atsakymas. Padėtis kol kas labai nestabili ir neprognozuojama. Pagrindinis 2015 m. įvykis – tai tebesitęsiantis naftos kainų kritimas: nuo 120 iki 30 JAV dolerių už barelį. Naftos kaina gali kristi dar labiau.
Nafta – tai energija, tai, kas svarbiausia mūsų gyvenime. Tačiau matome, kad esant naujoms technologijoms nebereikia tiek daug energijos. Anksčiau šalies turtas buvo vertinamas pagal jos naftos ir dujų atsargas. O šiandien Rusija nebeturi, kam parduoti savo naftos. Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, laikyti turtingiausiomis šalimis, greitai įklimps į skolas.
Mūsų pasaulis kyla į tokį lygmenį, kuriame bus naudojamos tik subtilios, ypatingos technologijos. Jos galės mus visiškai aprūpinti, netgi maisto produktais, kurie bus sintetinami iš įvairiausių medžiagų.
Pasaulis artėja prie to, kad nebus sunkių darbų būtinybės. Iš aštuonių milijardų pasaulio gyventojų septyni milijardai liks be darbo.
Tada turėsime kiekvieną aprūpinti būtiniausiais dalykais: būstu, drabužiais, maistu, medicinos paslaugomis, švietimu, o taip pat pasirūpinti užimtumu ir ugdyti žmogų. Kitaip, neturėdami darbo, žmonės labai greitai virs laukiniais ir sunaikins Žemės rutulį.
Todėl kils būtinybė organizuoti didžiulę švietimo sistemą, kuri rūpintųsi žmonėmis ir formuotų iš jų deramus žmonių visuomenės narius. Kitaip mes nustosime egzistavę kaip žmonių giminė.
Klausimas. Kokį matote ateities pasaulio žemėlapį?
Atsakymas. Nemanau kad išliks tos valstybės, kurios yra šiandien. Juk jų pamatas buvo tai, kad žmogus turėjo vidinę, egoistinę gimtosios šalies, gimtosios kalbos, kultūros, švietimo pajautą. Tačiau šiandien visa tai nyksta, ir jau mažai ką domina klasikinė literatūra, baletas, opera ir kam visa tai priklauso: prancūzams, italams, ispanams ir t. t.
Žmogaus egoizmas išaugo ir išsiplėtė. Žmogus turi televizorių su šimtais televizijos kanalų ir gali žiūrėti futbolo rungtynes iš Filipinų, baletą iš Maskvos, beisbolą iš JAV. Žmonės šiandien nejaučia sienų ir lengvai persikelia gyventi į kitas šalis.
Klausimas. Bet įtampa tarp Rusijos ir Amerikos auga?
Atsakymas. Įtampa tarp šalių gali augti ir mažėti, bet svarbiausia šiandien – žmonės, o ne įvairių valstybių politikai. Žmonės nustoja jausti, kad gyvena ribojami griežtų sienų. Pusė Rusijos jau išsivažinėjo po pasaulį. Pablogės padėtis JAV, ir iš ten prasidės emigracija į kitas šalis.
Politiniai žaidimai pasikeis po mėnesio ar dviejų, o aš kalbu apie prigimtį žmogaus, kuris tampa vis mažiau prisirišęs prie savo žemės, tautos, šalies sienų. Todėl politikai nebegalės žaisti tuo, kieno šalis stipresnė, jausdami, kad jų užnugaryje visa tauta, šimtai milijonų žmonių. Šiandien kariauja tik samdomi kariai, ir daro tai už pinigus. Galima nuspirkit kareivių kitoje šalyje, ir tegul kariauja sau.
Norime mes to ar ne, bet mūsų egoizmas nenori žinoti jokių ribų. Jis paprasčiausiai nejaučia, kad turi laikytis kokių nors ribų. Žmogui nebeatrodo, kad jam reikalingas nuosavas namas, šeima, vaikai, kuriems jis turi suteikti išsilavinimą ir pasirūpinti jų ateitimi, kas buvo taip svarbu ankstesnėms kartoms.
Šiandien žmogus nesusimąsto apie visa tai, o toliau jis darysis vis laisvesnis, ir buvęs pasaulis ims griūti.

Iš 2015 m. gruodžio 22 d. 664-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybė – gamtos evoliucijos tikslas

Senojo pasaulio atgimimo link

2015-ieji – blogio įsisąmoninimo metai

Klausimas. Nūdienos ekonominė sistema nepatenkina žmonių poreikių. Daugiau nei pusė planetos gyventojų gyvena sunkiomis ekonominėmis sąlygomis ir tik vienas milijardas naudojasi visomis gėrybėmis.
Negana to, ekonominis vystymasis – kapitalistinės civilizacijos pagrindas – iš esmės sustojo.
Tačiau greta egzistuoja kitokio tipo ekonomika, pavyzdžiui, robototechnika, dirbtinis intelektas ir t. t. Ar galima teigti, kad tai  – naujos ekonomikos pagrindas? Kaip atrodys ekonomika po perėjimo į naujosios žmonijos fazę?
Atsakymas. Manau, kad perėjimas bus būtent fazinis – kokybiškai naujas. Svarbu ne ekonomika ir ne ekologija, o tai, kad žmonija egzistuos pagal naujus principus, kitame lygmenyje.
Išorinę erdvę suvoksime ne penkiais žemiškais, egoistiniais jutimo organais, kuomet supantį pasaulį juntame savo viduje. Tai yra, kokį dabar jį matome, tokį vaizduojamės savo viduje.
Tarpusavyje vienydamiesi, vystysime jutimus, kurie perduos pasaulio, nesančio mumyse, nefiltruojamo mūsų materialių jutimo organų, vaizdą. Juk būtent dėl to dabar pasaulis mums atrodo toks siauras, blausus, ribotas.
O naujasis pasaulis – visiškai kitoks. Tai jėgų ir savybių, o ne objektų ir reiškinių, atsispindinčių mūsų egoistinėje vaizduotėje, pasaulis. O tada, suprantama, ekonomika ir kultūra bei visas mūsų gyvenimas įgis visiškai kitą, nežemišką prasmę.
Tapsime būtybėmis, kurioms nereikės jokių materialių gėrybių, savybių, išorinių atributų ir t. t. Maitinsimės energija, gaunama iš sinergetikos, tarpusavio sąveikos, teigiamų ir neigiamų Gamtos jėgų, tarp kurių egzistuosime, pusiausvyros.
Kitas žmonijos lygmuo – ne materialusis, o minčių, ketinimų, energijų lygmuo. Todėl nemanau, kad iš mūsų ekonomikos, ekologijos ir visuomenės kas nors liks. Turime atgimti. O šio atgimimo esmė – išeiti iš savęs ir suvokti pasaulį už savo ribų.
Komentaras. Kitaip tariant, nėra prasmės kalbėti apie tolimesnį technologijų vystymą…
Atsakymas. Nėra. Visa tai atmirs, praras prasmę. Dabar mūsų galimybės praktiškai neribotos. O kam mums jos? Vienintelė sritis, kurioje žmonija pažengė – tai kančios.
Todėl visa gerovė, kurią įgijome dėl ekonominių ir technologinių galimybių, mūsų nedžiugina. Nebejaučiame jokio tos gerovės poreikio. Žmonės vartoja narkotikus, kad užsimirštų, nenori tuoktis, gimdyti vaikų. Žmogus tarsi šaukia savo viduje: „Palikite mane ramybėje su savo technologijomis. Manęs nedomina šis pasaulis!“
Tikiuosi, kad žmonėms pateiksime atsakymą, dėl ko jie iš tikrųjų egzistuoja. Pirmiausia, žmonija privalo tai išgirsti ir suprasti, o po to galvoti, kaip kurti naują gyvenimą. Kitaip nesinori gyventi.

Iš 2015 m. lapkričio 29 d. pokalbio su Michaeliu Laitmanu

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio griūtis

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Optimalioji ekonomika