Klausimas. Savo kelyje turime praeiti neapykantos akimirkas. Jei neatsiskleidžia neapykanta, ar tai reiškia, kad neiname pirmyn?
Atsakymas. Neturime laukti jokių neigiamų pojūčių. Jei jų nėra – tai nėra. Turime judėti tik į grupės centrą ir ten atkakliai ieškoti Kūrėjo.
Mūsų darbas itin paprastas. Kaip rašo Baal Sulamas straipsnyje „Tarpusavio laidavimas“ (Arvut), Kūrėjas atveda žmogų į grupę, uždeda jo ranką ant teisingo kelio ir sako: „Imk“.
Ir dabar grupėje mums tereikia sustiprinti aplinkos poveikį sau iki tiek, kad pasieksime Kūrėją grupės centre. Ir viskas! Daugiau nieko nėra!
Pamatysime, kad pasaulis aplink mus – tėra nustatymai. Visa tai menamas pasaulis („olam ha mėdumė“). Egzistuoja tik dešimtukas, o dešimtuke – Kūrėjas.
Noriu, kad iš kongreso išvažiuotumėte su šia mintimi, su šia tiesa.
#255563

Iš 2019 m. rugsėjo 8 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 7

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš savęs suvoksiu Kūrėją

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Rato centre tarp mūsų

Dešimtuko centras – tai vieta, kur nuo mūsų slepiasi Kūrėjas. Jei susitelksime į jį, kad atskleistume šį centrą, juodą skylę – ten ir atskleisime Kūrėją. Ir tuomet pastebėsime, kad iš tiesų esame ten, toje juodoje skylėje, kur ir egzistuoja tikroji realybė. O už jos – vien iliuzinis pasaulis.
Juoda skylė dešimtuko centre – tai įėjimas į aukštesnįjį pasaulį. Tai ta vieta, kur iš tiesų esame, o ne mūsų pasaulyje, koks kad jis mums atrodo mūsų egoistinėse fantazijose.
O paskui pastebėsime, kad ir mūsų pasaulis yra šios juodos skylės viduje, visas Žemės ritulys, visa Visata. Mes ten egzistuojame kaip „Israel, Tora ir Kūrėjas – viena visuma“, kitaip tariant, visi susijungę visiško susiliejimo taške.
Bet norint priartėti prie tos tikrosios būsenos, mums reikia išsiaiškinti savo vienybę dešimtuke. Jame praeisime 125 pakopas, kol nepasieksime visiškos vienybės.
Mūsų atžvilgiu – tai juodas taškas, nes mūsų egoizmas jame nemato nieko gero, vien tamsą. Juk ji reikalauja eiti aukščiau žinojimo ir priimti mokytojo nuomonę, Kūrėjo nuomonę, grupės nuomonę.
Ar sutinku su tuo savo egoizme? Žinoma ne! Man tai atrodo kaip visiška tamsa. Ji visiškai manęs nedžiugina. Protu suprantu, kad jeigu tai eina prieš mano egoistinį norą, vadinas tiesa, tačiau širdis kol kas taip nejaučia.
#255973

Iš 2019 m. lapkričio 21 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Grupės centras – vienalytė masė

Bliūkštanti egoizmo skylė

Kai užklumpa tamsa

Klausimas. Jeigu žmogus per analizę suvokia Visatą, žvaigždes, planetas ir jų tarpusavio ryšį, tai pats žmogus gali būti centru arba viso to, kas jį supa, pradžia?
Atsakymas. Ne. Jei ką nors tiriu ne savyje, tai centru tampa tai, ką nagrinėju. O jeigu tiriu save per visą Visatą, tuomet – centras esu aš.
#237099

Iš 2018 m. rugsėjo 5 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“