Klausimas: Praėjusio amžiaus viduryje antropologai įvedė sampratą „kontaktinės ir nekontaktinės kultūros“. Yra tokių, tarkim, Azijos ar Pietų Europos kultūrų, kurioms artimesnės lytėjimo sąveikos, ir yra šaltesnių, tolimų tam tautų.
Pavyzdžiui, mokslininkai apskaičiavo, kad pora, sėdinti prie staliuko restorane Paryžiuje, per valandą vienas kitą paliečia 110 kartų. O, tarkim, Londone – nė vieno. Kokia šio reiškinio priežastis? Ar toks žmonių artumas reiškia, kad yra tautų, artimesnių vienybei?
Atsakymas: Ne. Nepasakyčiau, kad tai rodo žmonių artumą, bet vis dėlto kalba apie nacionalinį, tautinį charakterį ir auklėjimą. Daug kas priklauso nuo aplinkos, kurioje žmogus auklėtas. Bet vis tiek matyti, kad žmonės, kurie kraustosi iš vienos vietos į kitą ir net po kelias kartas gyvena toli nuo gimtojo krašto, labai skiriasi nuo vietinių gyventojų.
Klausimas: Ar tai reiškia, kad natūralūs, prigimtiniai duomenys visiškai neturi įtakos vienybei, apie kurią kalbate? Kiekvienas turės įnešti savo indėlį?
Atsakymas: Neabejotinai, kiekvienas privalo stengtis, kad susivienytų, pakildamas ne tik virš savo egoizmo, bet ir virš įpročių, idant būtų arčiau kitų.
Juk tai nieko nereiškia, jei kalbantis kas nors paliečia tave kartą per valandą ar visą laiką laiko už rankos. Turime atsižvelgti į šio žmogaus ypatybes, kaip ir kokioje aplinkoje auklėtas. Viskas labai sudėtinga.
Kalbu apie artumą, kai žmonės jaučia vienodai. Svarbiausia būti bendroje širdyje.
Galbūt kiekvienas deda skirtingas pastangas, to negalima palyginti. Bet tai jau aukštesnės tvarkos problema.
Klausimas: Kieno atžvilgiu žmonės jaučia vienodai?
Atsakymas: Bendro noro, siekio atžvilgiu, kaip apibrėžia šią būseną, ką su ja daro, kodėl jie kartu, koks jų vienybės tikslas.
Visa tai jiems turi būti aišku. O vienybės rezultatas – didesnis tarpusavio artumas aiškinantis šį tikslą.

#275334

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos ,,Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinio atstumo mažinimas

Pasaulio tautos ir taškas širdyje

70 skirtingų tautų vienoje Žemėje

Klausimas: Kaip tarpkultūrinė ideologija padeda kiekvienam individui asmeniškai dvasiškai tobulėti?
Atsakymas: Ji padeda pakilti virš visų skirtumų. Vedžiau užsiėmimus studentams Los Andžele ir stebėjausi jų tarpusavio bendravimu. Vienas – juodas, antras – geltonas, trečias – baltas, ši įsisupusi į musulmonišką skarą, o anas vaikšto su Dovydo žvaigžde. Į mano klausimus jie atsakydavo: ,,Žinote, mes to nepastebime“.
Šiandien galbūt viskas jau nebe taip. Tačiau anuomet jie sakė: ,,Taip įpratome vienas prie kito ir taip artimai bendraujame tarpusavyje, kad visi išoriniai atributai mums netrukdo“.
Komentaras: Tokios visuomenės privalumas, kad imigrantai yra žinių šaltinis, kvalifikuota darbo jėga. Jie atneša naujų skonių, stilių, muziką, kultūrą, galimybę pažinti įvairias kalbas, religijas.
Tačiau skirtingų tautų kultūriniai, moksliniai interesai išnyksta vos kilus konfliktui. Kas jiems trukdo? Lyg ir yra auklėjimas, į kurį investuojami milijardai, ir vis tiek matome, kas dabar vyksta, tarkime, Amerikoje.
Atsakymas: Tai – neteisingas auklėjimas. Niekas nepadės. Klaida ta, kad jie nėra mokomi suartėti tarpusavyje taip, kaip reikia. Kiekvienam suteikiama visapusiška laisvė, manoma, kad taip jie suras teisingą būdą suartėti vieni su kitais. O tai neteisinga.
Gamta turi tik vieną būdą suartėti – žmogui pakylant virš savo prigimties ir teikiant pirmenybę ryšiui su artimu aukščiau egoizmo. To reikia mokyti. Prie to reikia pratinti pamažu.
Nepakeitus žmogaus prigimties nieko neįmanoma išspręsti. Šiandien prie to artėjame. Privalome suprasti žmogaus prigimtį, kitaip neišgyvensime.

#275049

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš visų skirtumų

Pakilti virš egoizmo

Pakilti virš savo prigimties

Komentaras. Anglija kenčia dėl „Brexito”, negali susitaikyti su išstojimu iš ES, kankinasi. ES atidėjo Britanijos „Brexitą” iki spalio 31 d., o Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pasakė: „Noriu kreiptis į draugus britus. Skirta pakankamai laiko geriausiam sprendimui rasti. Prašau, neiššvaistykite šio laiko“. Jūs sakote, kad jei jie nori, tai ir reikia atsiskirti, kad artimiausiu metu vienybės ten nebus?
Atsakymas. Aš už tai, kad egoizmas visais lygiais būtų patenkintas, jo negalima priversti. Atsiskirkite ir pradėkite artėti vienas prie kito teisingai – jausmiškai, be prievartos. Ankstesni būdai – jau praeitis. Dabar galiu gyventi bet kurioje šalyje. Galiu ištekėti, vesti, gauti bet kokį pasą, statytis namą, kur noriu. Nebėra ankstesnių ribų, išankstinių nuostatų, kur kas turi gyventi. Imkime kitaip žvelgti į visa tai, pradėkime artėti, pratinkimės prie esamos situacijos.
Reikia bendros kultūros. Turime specifines, tautines atskirų tautų, grupių kultūras, bet šalia to yra ir bendroji. Štai bendrosios mums ir stinga.
Klausimas. Bendrosios vieningų europiečių kultūros?
Atsakymas. Taip. Šia kryptimi nieko nedaroma.
Klausimas. Manote, kad turime atsiskirti, kad suartėtume?
Atsakymas. Reikia gerai išsiskirstyti, kad pasikeistume, ir priklausomai nuo savo pokyčių artėtume vieni prie kitų. Keisti save – reiškia keistis dėl kito, pažinti, tyrinėti ir t. t., tai yra be prievartos artėti vienam prie kito.
Klausimas. Kad patiems kiltų noras vienytis?
Atsakymas. Taip, žinoma. Ir taip bus visur. Pažiūrėkite, kas vyksta Ispanijoje su Katalonija, su baskais. Barselona – didžiausias, populiariausias Ispanijos miestas, o baskų nuomone jis – ne Ispanija: „Tai ne Ispanija, tai – Katalonija. Mes – kitokie“. Vadinasi, ten reikia rimto auklėjimo, minkšto suartėjimo.
Klausimas. Kas gi tuo užsiims?
Atsakymas. Pasaulyje yra milijardai bedarbių, kad ir dėl jų imkite vienytis. Nieko nepadarysi. O pažiūrėkite, kaip Afrikoje vieni su kitais kariauja, tiesiog ryja vieni kitus. Ir apskritai, visur pasaulyje tas pats. Visame pasaulyje aštrėja rasinė, klasinė, nacionalinė kova. Tai galima sureguliuoti tik auklėjimu.
Klausimas. Ir nepavyks įstatymais, draudimais, niekaip?
Atsakymas. Niekaip. Kalbame apie jausminius tarpusavio santykius.
Klausimas. O jūs šiuo klausimu optimistas ar ne? Ar šie jausminiai tarpusavio santykiai išsivystys? Ar suprasime juos?
Atsakymas. Tik per bendrą šaknį. Virš visų religijų, kurios skaido. Virš visų mistikų, virš visų dėsnių. Virš visko. Bendroje šaknyje – tik vienas dėsnis. Kad jį pasiektume, turime būti visi savanoriškai, gražiai susivieniję. Kai būsime susivieniję, pajusime savo bendrą šaknį ir imsime jausti Aukštesnįjį pasaulį.
Tokia pasaulio ateitis. Tačiau kiek etapų dar turėsime praeiti, kad tai suvoktume – nežinia.
Sėkmės mums!
#246347

Iš 2019 m. balandžio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“