Nereikalingų profesijų visuomenė
Klausimas: Ką turi suvokti žmogus koronaviruso laikotarpiu?
Atsakymas: Žmogus turi įsisąmoninti, kad išgyveno tik pirmą gamtos smūgį. Visuomenei ištaisyti reikia dar daugiau smūgių ir jie seks. Galiausiai visuomenė nebus, kokia buvus. Tai labiausiai palies žmonių užimtumą.
Esmė ta, kad sukūrėme visiškai nereikalingų profesijų visuomenę. Poindustriniame pasaulyje atsirado daugybė nereikalingų žmonių ir begalė visai nereikalingų užsiėmimų, profesijų, įmonių.
Turime suprasti, jog esame integralios gamtos viduje, kuri siekia optimizacijos ir mums darys spaudimą, kad nereikalingos profesijos išnyktų.
Sakykime, kalbėdami apie gyvūniją, žinome, kad tam tikra gyvūnų dalis turi mirti, tam tikra – vystytis, priklausomai nuo gamtoje atsirandančių ir išnykstančių sąlygų. Lygiai tas pats ir su mumis. Esame gamtos dalis, todėl ji žaidžia su mumis, nustatydama naujus, konkrečius parametrus, ir taip mažindama ar didindama gyventojų skaičių, veiklos pobūdį ir kt.
Dabar koronavirusas pagreitino žmonių visuomenės vystymąsi. Daugybė žmonių nedirba ir iš esmės jiems nereikia grįžti į darbą.
Įmonės, kurios iš tikrųjų reikalingos, veikė, veikia ir toliau veiks. O paslaugų sritis, sukurta per paskutiniuosius 70 metų, reikalinga viso labo tik 5%. Todėl jos nebereikės ir jau nebegrįšime prie ankstesnės veiklos. Pagrindinė gyventojų dalis, dirbusi aptarnavimo srityje, tiesiog liks be darbo. Ir reikia pagalvoti, ką darysime su nereikalingų profesijų žmonėmis.
Bus tęsinys…

#268842

Iš 2020 m. gegužės 14 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvilgsnis į artimiausią perspektyvą

Pati populiariausia ateities profesija

Senojo pasaulio atgimimo link

Klausimas: Kaip teisingai elgtis su vaiku, kai jame prasiveržia irzlumas ir pyktis?
Atsakymas: Geriausias metodas – nufotografuoti situaciją ir ją aptarti. Žmogui – ir suaugusiam, ir vaikui − naudinga pamatyti save iš šalies.
Kada jis stebi savo elgesį iš šalies kaip pašalinis žiūrovas, tai greitai mokosi ir daro išvadas. Jis turi suprasti, kad pasaulis nevienareikšmis, ir iš šalies viskas atrodo ne taip, kaip iš vidaus.
Dalyvaudamas aptarimuose, vykstančiuose ramioje aplinkoje, vaikas nugludindamas kraštutines būsenas pamažu mokosi valdytis. Įgytas įspūdis išlieka, ir kitą kartą jis supyks būtent ant jo. Palaipsniui iš tokių pavyzdžių susikaupę įspūdžiai privers jį nekęsti savo pykčio protrūkių.
Klausimas: Į kokią veiklos sritį orientuoti vaikus jiems renkantis profesiją?
Atsakymas: Kadangi mūsų organizacija ugdančioji, tai ugdymas – mūsų pagrindinis tikslas. Todėl geriau, kad ir kariuomenėje, ir koledže, ir universitete mūsų vaikai rinktųsi profesiją, susijusią su auklėjimu.
Patirdami įvairias būsenas mūsų vaikai patys ugdosi, tobulėja ugdydami vieni kitus. Jie turi pagrindus ir gali daug pasiekti įvairiose auklėjimo srityse. Jie gali būti mokytojai, instruktoriai, lektoriai – žmonijai jų reikia, tarp kitko, daug.
Šios profesijos priimtinesnės dar ir todėl, kad kitos veiklos sritys dirbtinės ir reikalauja nuolatos mokytis: žmogui tenka tobulinti savo įgūdžius. O auklėjime jo kli/instrumentas visada su juo –jis be perstojo vystosi viduje. Todėl ugdymas – pati artimiausia mums profesija.

Iš 2011 m. sausio 7 d. pokalbio apie auklėjimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Agresija ir prievarta

Nuo gimimo – šviesos keliu

Mokykla – gyvenimas, gyvenimas – mokykla

Klausimas: Dauguma žmonių, studijuojančių kabalą, dirba darbą, kuris prieštarauja gamtos dėsniams ir globaliu mastu tokia veikla veda į pasaulinę krizę. Tai bet koks darbas – nuo šachtininko iki kosmonauto, kuris tarnauja žmogiškojo egoizmo tenkinimui. Juk kabala ragina mus gyventi harmonijoje su gamta ir imti iš jos tik tiek, kiek mums reikia. O veikla, susijusi su anglimi, nafta, kosmosu, mašinomis ir tūkstančiu kitų sričių, pažeidžia tarpusavio sąveikos harmoniją.
Kaipgi elgtis žmonėms, dirbantiems tose srityse ir kartu norintiems studijuoti kabalą? Kaip galima studijuoti kabalą suvokiant, jog savo tiesiogine veikla, kuria užsidirbi pragyvenimui, darai žalą sistemai? Ar verta mums visiems keisti darbą, ir jei taip, tai į kokį?
Atsakymas: Jeigu darbas tiesiogiai nekenkia žmonėms, jūs galite ir toliau dirbti, o vėliau jus, kaip ir kiekvieną mūsų, iš Aukščiau nukreips į kitas aplinkybes priklausomai  nuo jūsų dvasinės pažangos ir ryšio su pasauline grupe stiprumo.

Klausimas: Ar kasdienė profesionali veikla gali padėti žmogui artėti Kūrėjo link? Kaip pakeisti profesiją (ypač – brandžiame amžiuje), kad ji taptų papildomu efektyviu tokio artėjimo instrumentu (šalia knygų-grupės-mokytojo)? Ar profesija išvis nesvarbi, t.y. artėjimas Kūrėjo link ir kasdienis darbas – tai tiesiogiai nepriklausomi kintamieji?
Atsakymas: Jeigu jūsų profesija nedaro žalos žmonėms (vagystės ir pan.), neturi reikšmės, kokia ji. Žmogus vertinamas pagal tai, kuo jis užsiima laisvu nuo darbo ir kitų įsipareigojimų metu, kaip efektyviai išnaudoja šį laiką savo dvasiniam tobulėjimui.