Prasidėjo tris savaites truksiantis periodas, vadinamas „tarp siaurumų“ (šįmet liepos 8-30 d. – vert. past.), kitaip tariant, per negandas, per siaurą skausmingą koridorių. Šis metas siejamas su Šventyklos sugriovimu. Kalbama ne apie materialų pastatą, kuris griuvo Jeruzalėje, o apie dvasinę Šventyklą.
Materialus laikas – tai dvasinio laiko atspaudas, todėl mūsų pasaulyje yra simbolinės datos, turinčios dvasines šaknis.
Laikas „tarp siaurumų“ simbolizuoja dvasinę būseną, kai turėjome atlaikyti dvasinį spaudimą, bet neatlaikėme ir sudužome, t. y. sudužo Šventykla, dvasinis ekranas, siena. Ir šiandien prisimename šią griūtį.
Sakoma, kad „kiekvieną dieną, kai neatkuriama Šventykla, ji tarsi iš naujo griūna“. Tol, kol vėl nepastatysime Šventyklos, mūsų dvasinio indo, kli, dešimties tarpusavyje sujungtų sfirų, kurios pasirengusios išlaikyti viduje Chochma Šviesą, t. y. pačią didžiausią Šviesą. Chochma Šviesa užpildys kli ir tai reikš, kad Šventykla atstatyta.
Šventyklą reikia pastatyti mūsų širdyje, mūsų bendrame nore, o ne iš akmenų. Tai bus Trečioji Šventykla, t. y. tobula. Pirmoji ir antroji Šventyklos buvo pastatyos mažos grupelės žmonių, išėjusių iš Senovės Babilono ir praėjusių Egipto tremtį. Vėliau Šventyklos buvo sugriautos, bet taip ir turėjo nutikti.
Tačiau Trečiąją Šventyklą statysime drauge su visu pasauliu, statysime viduje, širdyse, noruose, užpildysime juos tobulu Kūrėjo atskleidimu, Chochma Šviesa. Štai tokia Šventykla, tokia būsena egzistuos amžinai, nes joje dalyvauja visos sielos, atliekančios visus taisymus ir visiškai užsipildančios Kūrėju.
To reikia pasiekti, ir pagal dabar atsiskleidžiančius ženklus esame labai arti prie šios būsenos. Tai neturi užimti daug laiko, mums tereikia panorėti persitvarkyti iš vidaus, kad būtų tik vienas noras.
Iš visų atsiskleidžiančių būsenų reikia siekti susivienyti kaip vienam žmogui su viena širdimi. Daugiau nieko nereikia, tik iš visų jėgų pasistengti, tarsi tai paskutinė mūsų galimybė išsigelbėti nuo egoizmo.
#267553

Iš 2020 m. liepos 9 d. rytinės pamokos

Prasidėjo trys savaitės, truksiančios iki Avo mėnesio 9 dienos (pagal žydų kalendorių tai pati nelaimingiausia, juodžiausia diena – vert. past.), kurios vadinamos „tarp siaurumų“ (bein hamecarim).
Veiksmai ir būsenos aukštesniajame pasaulyje sklinda iš aukštesniosios šaknies į materialią šaknį ir realizuojasi šiame pasaulyje šakose: negyvojoje materijoje, augalijoje, gyvūnijoje, žmonėse visais laikais ir visai periodais. Reikia studijuoti šaknis, analizuojant jų šakas.
Iki šiandien mūsų pasaulyje jau realizavosi visos aukštesniosios šakos, išskyrus išsitaisymo pabaigą (gmar tikun). Viskas, kas turėjo atsiskleisti, jau atsiskleidė, teliko galutinis išsitaisymas. Todėl Baal Sulamas sako, kad esame paskutinėje kartoje, kuriai liko ištaisyti jau visiškai atsiskleidusį sudužimą. Dabar belieka dėti pastangas, kad pakiltume.
Tačiau pakilti neįmanoma nesuprantant, kas neištaisyta egzistuojančioje sistemoje, ir be teisingo požiūrio kaip į būtiną sąlygą. Iš esmės tai ne trūkumas – sukurti blogąjį pradą buvo būtina. Reikia ir „dangaus“, ir „žemės“, juk „vieną priešais kitą sukūrė Kūrėjas“, neva supriešinęs blogąją ir gerąją jėgas.
Iš tikrųjų blogoji jėga tik pabrėžia gėrį. Juk kaip atsiskleis ateityje – blogio nėra, yra tik gėrio trūkumas. Ir gėris atsiskleis daugybę kartų, nes priešais jį buvo blogis ir atliko savo vaidmenį. Blogio nėra, taip atsikleidžia gėris priešinga forma.
Reikia turėti omenyje, kad egzistuoja ryšys tarp šaknies ir šakos. Tai reiškia, kad ir mūsų laikais, kaip kad per visą istoriją, šaknis atsiskleidžia šakoje tam tikromis datomis, kartojasi vienu ir tuo pačiu metu, kaip, pavyzdžiui, Tamuzo mėn. 17 d. ar Avo mėn. 9 d. Šios datos visuomet atnešdavo bėdas Izraelio tautai. O laikai, kai švenčiamas Purimas, paprastai būdavo džiaugsmingi ir geri.
Todėl tuo laiku reikia būti itin atsargiems, netgi kalbant apie materialius reikalus ir susilaikyti nuo rizikingų veiksmų iki Avo mėn. 9 d. pabaigos. Iškart po to jau imame jausti, kad paliekame gedulingą metą ir galime džiaugtis, siekti galutinio išsitaisymo.
Tamuzo mėnesio 17 d. – dienų „tarp siaurumų“ pradžia, tai susiję su Jeruzalės Šventyklos sienos sugriovimu, pačios Šventyklos sugriovimu. Šventykla simbolizuoja ryšį, buvusį Izraelio tautoje įžengus į Izraelio žemę. Šis ryšis įmanomas dėl to, kad buvo gauta Tora, pasiruošus keturiasdešimt metų klaidžiojant dykumoje ir ištaisius Malchut pasitelkiant Biną. Bina – tai „mėm“ raidė, jos skaitinė reikšmė – „keturiasdešimt“.
O pastačiusi Pirmąją Šventyklą, žydų tauta ėmė leistis. Pastatė Antrąją Šventyklą, jau esančią žemiau pirmosios, bet ir ji buvo sunaikinta. Tai jau buvo galutinis griuvimas. Ir visi šie sunaikinimai vyko Avo mėn. 9 d.
O mums mūsų dienomis jau reikia atkurti visą šventumą. Kitaip tariant, išsitaisymas turi įvykti būtent tuo laiku: ten, kur atsiskleidė neapykanta, sudužimas, ten turi atsiskleisti vienybė ir meilė.
#229297

Iš 2018 m. liepos 1 d. rytinės pamokos, tema – „Dienos tarp siaurumų“