Klausimas. Kabalistas gali pakelti save ir virš kančios, ir virš malonumo pojūčių?
Atsakymas. Taip. Tai ir yra vidurinioji linija, kai ji nepriklauso nei nuo vieno, nei nuo kito. To reikia siekti.
Klausimas. Ir kas vykstas – aš mėgaujuosi ar kenčiu?
Atsakymas. Man ir malonumas, ir kančia tėra priemonė pasiekti susiliejimą.
#242609

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos, II dalis

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Aukščiausias malonumas

Klausimas. Kas yra „kabalos kelias“?
Atsakymas. Kabalos kelias – tai vidurio linija.
Kairioji linija – egoizmo kelias, dešinioji – davimo kelias. Negalime eiti nei vienu, nei kitu, nes abi linijos kyla iš aukščiau. Tai mūsų raidos jėgos, o mes sukurti taip, kad tinkamai jas suderintume tarpusavyje.
Gebėjimas sujungti savyje dešiniąją ir kairiąją liniją ir judėti vidurio linija – tai visų mūsų pastangų rezultatas.
#240209

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Kopimo dvasiniais laiptais technika

Žmogus kelyje

Iš pamokos tema „Ataka dėl susivienijimo“
Kai žmogus pajunta beviltiškumo būseną, be jokios prošvaistės ir palaikymo, kai jaučiasi bejėgis, susipainiojęs mintyse, nesuvokiantis, kokiame pasaulyje egzistuoja ir kas su juo atsitiks, kurio siela ir protas tarsi rūke, jam gali padėti tik vienas dalykas: nežiūrint į nieką, rasti siūlo galą, rišantį jį su Kūrėju.
Juk tai Kūrėjas pasiuntė jam tokią būseną. Ir vien tik nuo tokios minties, kad tai atėjo iš Kūrėjo, užsidegs šviesos kibirkštis, spindulys prasimuš pro plyšį, ir žmogus pradės kilti.

***
Kiekviename iš mūsų slepiasi gyvatė, tačiau be jos dar yra kibirkštis, duota Kūrėjo. Ir jei mes norime sujungti mūsų kibirkštis kartu į vieną didelę kibirkštį, tai visos mūsų gyvatės irgi susipins į vieną kamuolį. Ir tada mes pajusime, kiek jos priešingos mūsų bendrai kibirkščiai.
Vadinasi, yra viena didelė gyvatė ir viena didelė kibirkštis, o mes pradedame dirbti: turėdami kairiąją ir dešiniąją linijas, prašome trečiosios – Kūrėjo jėgos. Tai Jis sukūrė blogio pradą, visas šias gyvates, ir Jis patalpino mumyse dalį savęs – dieviškąją kibirkštį. Todėl mes galime per šią kibirkštį kreiptis į Jį ir paprašyti prilaikyti šią gyvatę.
Kūrėjas vis labiau atskleidžia savo didybę, ir tai mums leidžia kilti aukščiau gyvatės. Pirmas pakilimas virš egoizmo – tai pakilimas į pirmąją dvasinę davimo pakopą. Ten mes jau turime tikėjimą aukščiau žinojimo ir norime viską padaryti dėl Kūrėjo, kurį matome kaip didingą.

***
Jei staiga atsiskleidžia neapykanta draugams, tai reikia melstis, kad ta neapykanta virstų meile. Neapykantos atskleidimas – tai pažangos ženklas. O jei norime iš tiesų judėti į priekį, turime neapykantą paversti meile.

* * *
Žmogus turi matyti save padalintą į dvi dalis: apačioje gyvūnas, asilas, o viršuje ant asilo sėdi egoizmas, milžiniška jėga, neduodanti susijungti su kitais, ir taip pat kibirkštis, kuri traukia susivienyti. O dar aukščiau – Kūrėjas.
Asilas gyvena šio pasaulio viduje, ir aš jį aprūpinu viskuo, kas būtina, optimaliu būdu. Virš šito yra mano egoizmas ir taškas širdyje, o Kūrėjas – aukščiau visko šito.

Mano pirmas veiksmas – aprūpinti asilą viskuo, kas jam būtina, kad liktų ramus. Kaip pasakyta: „Nėra duonos, nėra Toros“. Ir tada jau aš galiu galvoti tik apie tai, kaip užauginti tašką širdyje, sujungti jį su kitais taškais dešimtuke ir atskleisti Kūrėją.
Tada įvyksta trečias veiksmas: pabunda mano egoizmas ir neleidžia man to padaryti. Tada aš turiu galimybę kreiptis į Kūrėją su malda ir gauti jėgų iš viršaus, kurios leidžia taškui širdyje valdyti dalį egoizmo. Iš egoizmo statoma apatinė parcufo dalis, o iš taškų širdyje – viršutinė dalis, plius dalis, iš kurios aš kreipiausi į Kūrėją.
Tada aš turiu visas dvasinio statinio dalis: roš-toch-sof ir pradedu statyti dvasinį parcufą, sielą. Visa tai reikia dabar įvykdyti praktiškai, mes stovime pačiame dvasingumo prieangyje.
#227998

Iš 2018 m. birželio 8 d. rytinės pamokos

Bet koks žmonių tarpusavio ryšys: vaikų grupės, šeimos, darbo kolektyvai, partijos – bet kokia bendruomenė kuriama ant vidurio linijos, jungiančios dešiniąją ir kairiąją linijas.
Tinkamas ryšys gali būti tik vidurio linijoje. Negalime pabėgti, atitrūkti nuo savo egoizmo. Taip pat negalime tiesiog didinti dešiniosios linijos – reikia žinoti, kaip tai daryti, mokytis vienytis.
Svarbiausia iš pat pradžių žinoti, kad gyvybės pagrindas – vidurio linija. Taip sukurta Gamtos, užtenka žvilgtelėti į atomą. Šis pagrindinis bet kurios materijos elementas sudarytas iš neigiamų ir teigiamų dalelių, pliuso ir minuso, taip pat iš daugybės neutralių dalelių, neutronų. Jie suteikia protonams ir elektronams pusiausvyrą, svorį, masę, stabilumą, dėl to atomas gali egzistuoti.
Atomas egzistuoja tik dėl to, kad jame yra priešingos ir neutralios dalelytės. Visos gamtos (negyvosios, augalinės ir gyvūninės) pagrindas – vidurio linija, kitaip ji negalėtų egzistuoti.
Žmogaus kūnas negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyse irgi sudarytas pagal tą patį principą. Ir tik žmonių tarpusavio santykiuose nėra vidurio linijos, beje, taip padaryta tikslingai, kad patys atliktume šį darbą.
Tai vadinamasis „Kūrėjo darbas“, juk mums tereikia pritraukti Aukštesniąją gamtos jėgą, kad ši tą darbą atliktų. Taip tampame partneriais su ja ir atskleidžiame viduriniosios linijos metodiką. Išeitų, kad kompensuojame gamtoje esantį trūkumą.
Gerą būseną visada lemia teisingas dešiniosios ir kairiosios linijų derinimas. Ryšiui būtinos dvi priešingos jėgos: iš vienos pusės – davimas ir meilė, o iš kitos – neapykanta ir atstūmimas. Mes šioms jėgoms suteikiame pusiausvyrą, susiejame jas. Iš pradžių nė viena negali egzistuoti be kitos, juk jos abi kyla iš vieno, aukščiau esančio šaltinio.
Klausimas. Ką reiškia „subalansuota meilė ir neapykanta“ žmonių visuomenėje, kurioje stiprus išnaudoja silpnąjį? Kaip galima subalansuoti tokį ryšį?
Atsakymas. Taip atrodo pasaulis, žiūrint į jį egoistiškai. Nematant bendros sistemos tikruoju pavidalu, kai visi elementai visuose lygmenyse vienas kitą papildo, šiam pasauliui nebus pateisinimo. Matome tik blogį ir nesusigaudome, kurgi pozityvi jėga, kur Kūrėjas?
Jei nematai visos sistemos, visada atsiduri jos kairiojoje linijoje ir nepastebi, kaip dešinioji linija ją subalansuoja. Juk tam reikia būti jau viduriniojoje linijoje ir žvelgti iš aukštesnės būsenos. Vidurinioji linija – tai pakopa, aukštesnė už kairiąją ir dešiniąją. Tik pasitelkus vidurio liniją galima susijungti.
Dešinioji ir kairioji jėgos žmonių visuomenėje egzistavo nuo seno, bet kaskart jos vis labiau tolsta. Juk abi šios linijos – egoistinės, o egoizmas vystydamasis tampa vis reiklesnis. Ši kova nesibaigs, todėl reikia mokytis jas subalansuoti ir pasiekti vidurio liniją, kuri kaskart mums iš naujo atskleis šią kovą ir susitaikymo galimybes.
Jei žmonės supranta, kad tik vidurio linijoje galima pasiekti galutinį tikslą ir apskritai judėti, tai jie kitaip suvoks savo priešininkus.
Jei matau, kad „teigiama“ ir „neigiama“ kyla tik tam, kad pastūmėtų mane tikslo link, tai į abi būsenas reaguosiu lygiareikšmiai. Naudosiuosi abiem ir taip save perkelsiu į vidurio liniją, kad „visus nusikaltimus padengtų meilė“.
Geriausia būsena – tinkamas priešybių derinys. Visos tikrovės formos turi papildyti viena kitą. Viena negali ištrinti kitos arba užleisti jai vietos. Papildymas galimas tik vidurio linijoje. Kairioji ir dešinioji linijos tarp savęs nesujungtos, jų ryšys – atsiskleidžiantis Kūrėjas.
Jau greitai pasaulyje, įvairiose šalyse ir vyriausybėse pamatysime visiško bejėgiškumo, nesugebėjimo palaikyti bent kokį ryšį ir bendrai dirbti būseną. Kalbu jau ne apie draugystę ir vienybę, o bent apie pakantumą vienas kitam. Iš vienos pusės – kraštutinės kairiosios partijos, iš kitos – kraštutinės dešiniosios, taip susiskaidys ir kiekviena šeima.
Kodėl žmonės nenori susieiti ir kurti šeimų? Mat jie tarpusavyje neranda to anksčiau buvusio ryšio. Seniau ryšys egzistavo negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyse, todėl žmonės tuokėsi, gimdė vaikus ir viskas buvo puiku. Bet kai tik truputį pakilome į žmogiškąjį lygmenį, viskas suiro.
Žmogus negali nieko šalia savęs pakęsti ir skiriasi todėl, kad pasiekėme žmogiškąjį lygmenį ir senieji ryšiai nustojo veikę. Šiame lygmenyje galima jungtis tik vidurio linijoje. Ir šią metodiką, mūsų laikais itin reikalingą visuose lygiuose, atskleidžia kabalos mokslas.

Iš 2017 m. sausio 18 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (2006 m. Arosos forumas)

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys linijos

Ne visas gyvenimas smagi iškyla

Visiška laisvė