Klausimas: Kaip tinkamai išnaudoti pavydą, nemėginant jo užgesinti savyje?
Atsakymas: Nereikia nieko gesinti, jokių neigiamų minčių ir paskatų! Visa tai ištaiso Šviesa, o ne tu, todėl nėra ko savyje ko nors slopinti.
Priešingai! Kai atsiskleidžia įvairios neigiamos savybės, vadinasi tau reikalingas Šviesa, kuri šiek tiek pakoreguotų tave. Štai ir viskas. Kitaip tariant, tau atsirado Šviesos poreikis, o be neigiamų pojūčių to nebūtų.
Klausimas: Tarkime žmogus jaučia, kad jam reikia Šviesos. Bet ji juk nepradangina jo noro ką nors papjauti. Ar tai kaip nors transformuojasi?
Atsakymas: Transformuojasi. Tu taip tarsi atrėži ketinimą, o noras lieka.
Jeigu turi norą ką nors papjauti – eik į gyvulių skerdyklą, ir darbuokis ten. Transformuojasi ketinimai.
Mano ketinimas ką nors kaip nors traumuoti virsta priešingu. Aš ištaisau jį į priešingą pasitelkęs Šviesą, ir mano priešas virsta mano mylimiausiu draugu, kad ir kaip neįtikėtinai tai atrodytų dabar.

#310106

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kaip tinkamai išnaudoti pavydą“

Klausimas: Kaip žmogui neužstrigti, nesustabarėti dvasiniame kelyje, kad nuolatos judėtų pirmyn?
Atsakymas: Čia reikalinga grupės pagalba. Pats žmogus nieko negali atlikti, jis nuolat pamirš apie dvasinį tikslą. Jo gyvūninė dalis visąlaik linksta prie gardo: yra kampas su šienu – pagulėti, pasnausti; yra vežimas su sėlenomis ar maišas su avižomis – paėsti. Ir daugiau jam nieko nereikia, jis gali ir neišeiti iš to gardo.
Norint išeiti iš saugaus miesčioniško kampo, būtinas aplinkos palaikymas. Joks herojiškumas nepadės, nes nuolatos reikia dėti pastangas, kad eitum pirmyn.
Čia būtinas tikslo didumas, kurį žmogus gali gauti tik pritardamas aplinkai, reikia didžiulių norų, o jų nėra. Bet kuomet žiūri į kitus ir matai, kad jie dega, kad jie tai turi, o tu net, tuomet pavydas ir puikybė ima graužti ir pirmyn vesti.
Nekenti kitų, mat jie parodo tau savo didelius norus, tačiau būtent tai ir stumia tave pirmyn.

#309911

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Užstrigti dvasiniame kelyje…“

Daugiau šia tema skaitykite:

Aplinkos įtaka

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Aplinka nulemia likimą

Klausimas: Iš kur atsiranda pavydo jausmas? Kokia jo priežastis?
Atsakymas: Įprastas pavydas tarp žmonių – tai egoizmas, kai pavydžiu to, ką turi kitas. Net nesvarbu, ar tai turiu, ar ne, aš tuo pasitenkinu, man gerai. Vis tiek, kai matau, kad tai teikia malonumą kitam, pavydžiu to malonumo. Tai ir yra pavydas be priežasties, nepagrįstas pavydas – nesvarbu kaip pavadinsi.
Klausimas: Kitaip tariant, tai mūsų egoistinės prigimties pasekmė?
Atsakymas: Žinoma.
Klausimas: Jei į pavydą žiūrėsime kaip į greitintuvą, padedantį man užpildyti mano norus tai, kaip tai dirba?
Atsakymas: Tokį pavydą kabalą studijuojantis žmogus turi tikslingai atidirbti, kad pavydėtų kitiems kabalistams, nes jie gali suteikti malonumą Kūrėjui ir atlikti daugiau davimo ir meilės veiksmų.
Žiūrėdamas į juos, žmogus pažadina save ir nori vis labiau priartėti prie davimo ir meilės savybės, kuri realizuojama žmonių, ir per juos Kūrėjo atžvilgiu.

#276236

Iš 2019 m. balandžio 3 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pavydėkite!

Ką daryti su pavydu?

Pavydo galia

Klausimas: Ką reiškia išminčių pasakymas: „Pavydas didina išmintį“? Kas turima omenyje?
Atsakymas: Kalbama apie tai, kad žiūrint į išminčius mano pavydas stumia mane mokytis, pažinti, kad prilygčiau jiems.
Pasakyta, kad pavydas, šlovė, pagarba išveda žmogų iš šio pasaulio, kitaip tariant, pakelia jį į aukštesnį nei dabartinis lygmenį.
Komentaras: Dar Aristotelis pastebėjo, kad žmonės iš esmės pavydi tiems, kas arti pagal laiką, vietą, amžių, šlovę.
Atsakymas: Žinoma, juk negaliu pavydėti tiems, kas gyveno prieš kelis tūkstantmečius. Su tuo žmogumi, kuriam pavydžiu, mane turi sieti tam tikras bendras supratimas, pojūčiai. O Julijus Cezaris ar Tamerlanas pernelyg tolimi, man nesuprantami. Turiu įsivaizduoti sau pavydo objektus, suprasti, ką jausčiau jo vietoje ir tuomet galėsiu pavydėti.

#272502

Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pavydėkite sau į sveikatą!

Ką daryti su pavydu?

Pavydo galia

Klausimas: Kaip susidoroti su pavydo jausmu? Kas tai?
Atsakymas: Žiūrint, kokiame lygmenyje. Jeigu tai gyvūninis pavydas, kai pavydite vieno žmogaus kitam, jausdamas, kad tas atima jus dominančio objekto dėmesį, kurį norėtumėte nukreipti į save, – tai viena. Tai šio pasaulio pavydas, ir su tuo reikia dirbti.
Bet geriau, jei sieksite suvokti Kūrėją, ir tai užgoš visą kitą. Tuomet neturėsite problemų nei su pavydu, nei su kuo nors kitu, nes darbas su Kūrėjui, kai siekiate Jo, ir Jis ima manipuliuoti, norėdamas atvesti tave pas Save, kur kas intensyvesnis savo jausmais, giluma, galimybėmis nei bet kokie žemiški pojūčiai.
#265836

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Pavydas – pati galingiausia jėga. Negaliu pakęsti, kad kitas turi tai, ką turėčiau turėti aš. Šis jausmas toks stiprus, nes kyla iš Šviesos poveikio iš aukščiau, tai leidžia man pajausti kitą žmogų kaip save. Ir todėl pavydžiu jam, juk tai, ką jis turi, palyginus su tuo, ką matau turįs pats, atrodo man, kaip daug kartų padauginta iš atstumo tarp mūsų.

* * *
Pavydas kyla dėl to, kad kylame iš vienos Adam Rišon sielos ir todėl galime jausti vieni kitus, matyti, ką turi draugas. O egoizmas padaugina tai, ką pamačiau pas draugą daugybę kartų taip, kad net pats menkiausias daiktas svetimose rankose atrodo itin vertingas ir man jo norisi.
Man rodos, kad man trūksta būtent to, kas yra pas jį ir jeigu tai gausiu, tai visiškai užsipildysiu. Ir tai kyla iš Adam Rišon sistemos.

* * *
Jei manyje pabunda neapykanta, koks nors noras, vadinasi turiu su juo dirbti. Nesame atsakingi už savo norą ir jo pobūdį – noras atsiranda, pradingsta, vėl grįžta. Kabaloje nekovojame nė su vienu noru, o tiesiog dar labiau įsijungiame į tinkamą aplinką, kur gauname tinkamą nukreipimą ir jėgą.
Žmogus neturi jokių šansų įveikti savo noro priešpriešiais kovodamas su juo, ir nesuprantama, kodėl mėgina tai daryti. Turiu žiūrėti į savo norus kaip į duotus man tam, kad jų padedamas išaugčiau.
O jeigu sugriausiu kokį nors norą, negalėsiu augti. Turiu pakilti virš noro ir teikti pirmenybę dvasiniam tobulėjimui. O tai įmanoma susijungus su aplinka ir kreipiantis į Kūrėją, realizuojant taisymosi metodiką.
Netgi nepaisau tų atsiskleidžiančių manyje norų, nes neketinu jų realizuoti. Suvokiu juos kaip trampliną, nuo kurio turiu atsispirti, kad šoktelčiau į viršų. Tai bus teisingas santykis.
#257508

Iš 2019 m. gruodžio 13 d. rytinės pamokos

Klausimas. Kodėl Kūrėjas toks pavydus?
Atsakymas. Kūrėjas – vyras, pagal apibrėžimą. Iš tikrųjų Jis ir itin pavydus ir neleidžia nukreipti dėmesio nuo Jo nė vienu laipsniu! Niekur!
Klausimas. Bet Jis juk pats visą tai sukūrė ir dabar pavydi tam, ką pats suteikė?
Atsakymas. Taip. Dabar Jis nori, kad būtumėte visą laiką susitelkę tik į Jį, kad kreiptumėte dėmesį tik į Jį, nuolatos iškeltumėte Jį savyje, išaukštintumėte. Nejau tai blogai?
Komentaras. Nuostabu!
Atsakymas. Tai ko gi skundžiatės? Jums norisi pažiūrėti į šoną?
Komentaras. Neleidžia.
Atsakymas. Ne, tai Jis pats vedžioja jus už nosies, rodydamas įvairiausius kitus šaltinius, prie kurių jus traukia. Ir iškart jus šiek tiek nubaudžia.
#254836

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. Moldovos kongreso pamokos Nr. 5

Klausimas. Daugelis žmonių kankinasi, kad turi trūkumų. Kaip su tuo dirbti?
Atsakymas. Veikti reikia labai paprastai: reikia mylėti kitą žmogų taip, kad kiaurai išorinius trūkumus (fizinius, fiziologinius) matytum jo vidinius turtus. Ir tada visi šie išoriniai trūkumai, priešingai, atspindės jo vidinius turtus.
Klausimas. Kaip pažiūrėti į savo trūkumus teigiamai?
Atsakymas. O aš matau savyje viską kaip teigiama. Taip mes esame sukurti. Net jei kartais kai kuriomis nelabai geromis gyvenimo akimirkomis save baru, kritikuoju, tai turiu pagalvoti, ką gi aš kritikuoji.
Tokį mane sukūrė gamta, arba gali vadinti tai „Kūrėju“, tai – vienas ir tas pats. Tuomet kodėl gi tu koneveiki jį? Galbūt visi šie trūkumai tau reikalingi būtent tam, kad pakildamas aukščiau jų, pasiektum Kūrėjo lygmenį? Juk tame slypi mūsų paskirtis.
Klausimas. Kaip teisingai panaudoti trūkumais, kad pakiltume į kitą vystymosi lygmenį?
Atsakymas. Mylėti. Mylėti juos, tai yra mylėti juose tai, kad būtent kildami aukščiau jų, paversdami juos privalumais, mes pasiekiame aukščiausią išsivystymo lygį. O be to būtų neįmanoma pakilti.
Klausimas. Kokiame fone žmogus matys, kad tai, dėl ko jis kompleksuoja, galima efektyviai panaudoti?
Atsakymas. Jis turi studijuoti kabalos mokslą. Jis turi iš šio mokslo gauti teisingų pavyzdžių ir jėgų, kurių padedamas gali bandyti pakeisti save – reikalauti, prašyti ir, galiausiai, keisti.
Klausimas. Kokią jūsų savybę, kuri rodėsi jums nelabai gera, jūs naudojote vystymuisi, kad pakiltumėte į kitą lygmenį?
Atsakymas. Aš – labai pavydus, godus, bet norėčiau būti dar godesnis ir pavydesnis.
Vienintelis dalykas, kurį turiu, – didžiulė aistra atskleisti gyvenimo prasmę. Ir ši didžiulė aistra grindžiama didžiuliu egoizmu: „Kodėl aš egzistuoju tiesiog taip? Aš negaliu sau to leisti, aš to nenoriu. Aš turiu suprasti, kodėl aš egzistuoju, kaip teisingai realizuoju kiekvieną savo gyvenimo akimirką“. Tai iš didžiulio godumo, iš didžiulio egoizmo!
Nors ši mano savybė atrodytų bloga, bet būtent per ją aš vystausi, todėl ji – gera. Ir aš vis dar labai godus – godus žinių, supratimo, atskleidimo. Jei matau, kad kažkas tai turi – kodėl aš to negaliu? Ne savanaudiškų tikslų atžvilgiu, o būtent dvasinių, mokslinių ir t. t.
Aš labai pavydžiu, kai matau per televizorių, kaip kažkas groja smuiku, pianinu, diriguoja orkestrui ar dainuoja, o aš viso to neturiu.
Klausimas. Ir kaip jūs tą pavydą realizuojate?
Atsakymas. Aš noriu visko!
Klausimas. Ir ką jūs darote?
Atsakymas. Nieko. Aš negaliu persiplėšti, nes dirbu savo srityje. Aš nusprendžiau, kad tai – vienintelis ir pats didžiausias turtas, kurį turiu įgyti. Jei aš turiu rinktis tarp vario, cinko, alavo, geležies ir briliantų kasyklų, kurią pasirinksiu? – Briliantų, nes jie – vertingiausi. Taip ir čia. Aš pasirinkau, kas man svarbiausia gyvenime – suvokti savo vystymosi šaknį, būsimą egzistavimo lygmenį ir tik į tai įsikibau.
Klausimas. Kitaip tariant, svarbiausia – turėti tikslą?
Atsakymas. Taip. Siek savo žvaigždės!
#246150

Iš 2019 m. sausio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Baal Sulamas rašo: „Kas gali palaukti iki rytdienos, taps protingesnis bėgant metams.“ Kaip savyje išugdyti siekį dabar, o nelaukti rytojaus?
Atsakymas. Viskas priklauso nuo to, kiek pavydyte savo draugams. Turite jausti pavydą tam, kad jie eina pirmyn kur kas greičiau ir sėkmingiau nei jūs. Tai problema.
Toks požiūris rekomenduojamas netgi mokytojui. Pavyzdžiui, kasdien sėdžiu prieš savo mokinius. Ir nors noriu, kad jie greičiau prieitų prie visko, turiu pavydėti jiems, kitaip negalėsiu iš jų mokytis. O man reikia mokytis iš Kūrėjo per juos.
Geras pavydas – tai svarbiausia savybė, vedanti mus pirmyn. Galvoju ne apie tai, kad jie lėčiau judėtų, o apie tai, kad pats judėčiau greičiau. Taip padedame vienas kitam.
Šį pavydą reikia vystyti. Reikia specialiai parodyti kitam, kad labiau supranti, kiek tu protingesnis, kiek tu daugiau įdedi. Padėk jiems tuo!
#250064

Iš 2019 m. balandžio 21 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kaip pamilti sielą?
Atsakymas. Siela – tai davimo ir meilės kitiems savybė. Todėl reikia daryti viską, ką gali, kad išeitumei iš savo egoizmo ir pamiltumei kitą. Tai įmanoma tik tada, kai nori to per draugus.
Pavyzdžiui, esi grupėje. Be tavęs joje yra dar keletas žmonių. Tie žmonės tave erzina. Žiūri į juos ir tau visąlaik atrodo, kad jie jau kažką jaučia, kažką mato, patiria. Kartais tau atrodo, kad jie tarpusavyje kažką aptaria, o tau apie tai nesako.
Keliesi naktimis ir galvoji, kaip atsilieki nuo jų, koks niekam tikęs esi, ir kad tave laiko grupėje tik iš gailesčio. Bijai, kad jie neatskleistų, kad dar nepasiekei dvasinio pasaulio, o jie jau tikrai ten. Esi tikras, kad jie jau jaučia dvasinį pasaulį. Tave tai taip graužia!
Kažkada pats labai stipriai tai pajutau. Man atrodė, kad jei nepasieksiu to paties, tai jie mane pamažu nustums į šalį. Kam jiems reikalingas toks žmogus?
Man tai padėjo. Dėjau nežmoniškas, neįtikėtinas pastangas, nes nėra pasaulyje didesnės jėgos nei pavydas.
Todėl pasistenkite taip, kad pavydėtumėte savo draugams grupėje. Pavydėkite jų Kūrėjui: „Tam Kūrėjas labiau padeda! O tam daugiau duoda! O anas turi tokių ypatingų savybių iš Kūrėjo, ko aš neturiu!“.
Pavydas itin stiprus jausmas! Jis ims jus deginti, jums bus labai nemalonu, tačiau eisite pirmyn. Stenkitės tai atlikti, ir tuomet jums viskas pasiseks.
#235213

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pavydas – gera savybė

Pavydėkite sau į sveikatą!

Pavydėk Kūrėjui!