Klausimas. Yra mokinių, kuriems per daug metų nekyla jokio poreikio klausti. Tai normalu? Ar tai stabdo jų vystymąsi?
Atsakymas. Tai priklauso nuo mokinio prigimties. Priešais mane kasdien sėdi daugmaž 400 žmonių. Iš jų nuolatos klausimus užduoda vos 20 žmonių. Juos jau žinau atmintinai. Tie žmonės negali kitaip, jie turi mokytis palaikydami dialogą su mokytoju. Jiems būtinai reikia užduoti klausimą ir išgirsti atsakymą būtent sau. Antraip, jie negirdi.
Ar jie girdi tai, ką sako kiti, – didelis klausimas. Todėl, viena vertus, turiu jiems pretenzijų. Kita vertus, suprantu, kad jiems reikia išgirsti atsakymą tiksliai į savo klausimą. Įsijungti į kitų klausimus – jiems problema.
Laimei, tokių nedaug. Jūs juos irgi žinote. Bet nieko nepadarysi. Be jų nebūtų klausimų. O jei nėra klausimų, tai vis dėlto kažko trūksta. Tad tegu būna.
Viskas priklauso nuo žmogaus charakterio, struktūros. Tad nesijaudinkite, kad mokotės tylėdami, neužduodami klausimų. Nieko baisaus. Svarbiausia, dalyvauti.
#245724

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mokiniai užduoda tuos pačius klausimus?

Klausimas. Nuo ko priklauso, koks bus materialios iliuzijos skonis – kartus ar saldus? Ar galime tai kontroliuoti?
Atsakymas. Tai galime kontroliuoti tik įsisąmoninę, jog tai kyla iš aukščiau, iš Kūrėjo, ir todėl bet koks kartumas apsalsta.
Nors iš tikrųjų pasaulėdaroje apskritai niekur nėra saldumo. Tai blogis, tai absoliutus kartumas, absoliuti druska, pipirai, rūgštis. Tačiau ėmus šiuos pojūčius susieti su Kūrėju, juos persmelkia saldumas.
Pačios karčiausios, sūriausios, rūgščiausios ir kitokios panašios būsenos persismelkia Kūrėjo saldumu ir virsta nepaprastai skaniomis! Ir niekas neprilygsta tam saldumui.
Aukštesniojo pasaulio saldumas sudarytas iš dviejų priešingybių, kurios tarpusavyje užpildo kits kitą. Kaip mūsų pasaulyje, tarkime, yra kas nors saldžiarūgščio. Tarkime, gaminant saldainus į šokoladą įpila konjako ar degtinės. Be to nieko nebus. Turi būti kas nors tokio, kitaip nepajausi skonio.
Klausimas. O kaip saldumas gavus „Oskarą“ ar Nobelio premiją mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Ne, tai visiškai kitokio tipo saldumas, kuris pridedamas, nes žmonės kenčia. Juk jie visgi deda pastangas.
Klausimas. Iš tiesų, kai man įteikė izraelietišką „Oskarą“, tai paėmęs statulėlę į rankas pajaučiau, kaip iš manęs išeina visas malonumas. Išeina. Tarsi nieko ir nelaukei. Viens ir viskas nuplauta.
Atsakymas. „Sic transit gloria mundi!“ – taip praeina žemiška šlovė!
#245898

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesėkmė kaip sėkmės žadintuvas

Aukštesniosios jėgos, arba, kaip pakeisti likimą

Dėkoti už kančias labiau nei už gėrį?