Pateikti įrašai su priešingybė žyme.


Kad kartumas virstų saldumu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nuo ko priklauso, koks bus materialios iliuzijos skonis – kartus ar saldus? Ar galime tai kontroliuoti?
Atsakymas. Tai galime kontroliuoti tik įsisąmoninę, jog tai kyla iš aukščiau, iš Kūrėjo, ir todėl bet koks kartumas apsalsta.
Nors iš tikrųjų pasaulėdaroje apskritai niekur nėra saldumo. Tai blogis, tai absoliutus kartumas, absoliuti druska, pipirai, rūgštis. Tačiau ėmus šiuos pojūčius susieti su Kūrėju, juos persmelkia saldumas.
Pačios karčiausios, sūriausios, rūgščiausios ir kitokios panašios būsenos persismelkia Kūrėjo saldumu ir virsta nepaprastai skaniomis! Ir niekas neprilygsta tam saldumui.
Aukštesniojo pasaulio saldumas sudarytas iš dviejų priešingybių, kurios tarpusavyje užpildo kits kitą. Kaip mūsų pasaulyje, tarkime, yra kas nors saldžiarūgščio. Tarkime, gaminant saldainus į šokoladą įpila konjako ar degtinės. Be to nieko nebus. Turi būti kas nors tokio, kitaip nepajausi skonio.
Klausimas. O kaip saldumas gavus „Oskarą“ ar Nobelio premiją mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Ne, tai visiškai kitokio tipo saldumas, kuris pridedamas, nes žmonės kenčia. Juk jie visgi deda pastangas.
Klausimas. Iš tiesų, kai man įteikė izraelietišką „Oskarą“, tai paėmęs statulėlę į rankas pajaučiau, kaip iš manęs išeina visas malonumas. Išeina. Tarsi nieko ir nelaukei. Viens ir viskas nuplauta.
Atsakymas. „Sic transit gloria mundi!“ – taip praeina žemiška šlovė!
#245898

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesėkmė kaip sėkmės žadintuvas

Aukštesniosios jėgos, arba, kaip pakeisti likimą

Dėkoti už kančias labiau nei už gėrį?

Komentarų nėra

Dvi priešybės, veikiančios išvien

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманDvasinis kelias grįstas dviem priešybėmis: pakilimais ir nuopuoliais, ir abu vienodai svarbūs ir veda į vieną tikslą. Priešingi laikai, būsenos, kūriniai, turintys atvirkščias savybes, bet vis tiek susijungiantys draugėn – visas dvasinis pasaulis grįstas dviem priešingybėmis, veikiančiomis kaip viena visuma.
Priešingos savybės neanuliuoja viena kitos ir nesikeičia, o veikia paraleliai, tuo pat metu.
Galintis iškęsti tokį susidvejinimą sukurs sau įėjimą į dvasinį pasaulį. O kas neiškęs nesugebės sukurti kli dvasiniam suvokimui.
Kūrėjo atžvilgiu, žinoma, nėra jokio prieštaravimo, ir viskas susijungia į viena. Prieštaravimai egzistuoja tik kūrinio atžvilgiu, nes jis susideda iš viena kitai priešingos materijos ir dvasios. Mums dar teks suprasti ir pajausti, kiek jų priešybė nepakeičiama, nesutaikoma, visiškai neišsprendžiama.
Kai prieštaravimas kyla mūsų pasaulyje, ieškome kompromiso, tarpinio sprendimo, sutaikančio vieną su kitu. Tačiau dvasiniame pasaulyje neieškome kompromiso, priešingai, kuo toliau vystomės dvasiniame pasaulyje, tuo silpniau jaučiame priešybes tarp materijos ir formos įsivelkančios į materiją, tarp noro mėgautis ir noro duoti, tarp egoizmo ir dvasingumo, ekrano, šviesos.
Reikia tirti šį priešingumą ir laukti, kad Šviesa suformuotų mumyse galimybę išlaikyti tokią priešpriešą ir įjungti į save dvi, vis poliariškesnes priešybes. Iš to aišku, kad dvasinis suvokimas skiriasi nuo materialaus, jis yra visiškai kitame matavime. Neįmanoma jo suprasti nepatyrus.
Dvi priešybės veikiančios išvien – tai formulė, dvasinio kli pagrindas, visa jo esmė. Tai itin subtilus, pikantiškas, įdomus dalykas – nesuprantamas ir drauge patrauklus. Jis leidžia pajausti tam tikrą dvasinio pasaulio skonį net tiems, kas ten nėra, kaip kvantinė fizika, pasiekianti materijos ir šviesos ribas.
Štai todėl dvasinis darbas vyksta tikėjimu aukščiau žinojimo, aukščiau mūsų gyvūninio proto, juk jis remiasi mums neįprastomis, priešingomis savybėmis. Žmogus susideda iš dviejų formų: žmogiškos ir gyvūninės.
Žmogus eina tikėjimu aukščiau žinojimo, priimdamas abi priešybes kaip lygiavertes vienos visumos dalis. O gyvūninis kūnas vadovaujasi materialiu protu ir jausmais. Ir žinoma, žmogus turi pažaboti savo gyvūną, atsisėsti ant jo iš viršaus.
#235015

Iš 2018 m. spalio 16 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Meilė – tai harmonija

Kabala, moralė ir etika

Komentarų nėra