Klausimas: Šiuolaikinė fizika išskiria tris pagrindines materijos rūšis: medžiaga, laukas ir tamsioji materija. O kokie norų tipai ir kiek jų dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas: Noras gauti. Tai atskleidžiame savyje, daugiau niekas mums neprieinama.
Klausimas: Jis tikriausiai taip pat dalijamas į šimtus, tūkstančius?
Atsakymas: Bet tai vis tiek noras gauti.
Komentaras: Tarkime, mūsų pasaulyje matome, kad yra medžiaga ir yra laukas. Tai juk skiriasi.
Atsakymas: Tiesiog taip veikia viena jėga skirtinguose lygmenyse. Lygiai taip ir dvasiniame pasaulyje.
Klausimas: Kas pagal kabalą pirmiau – materija ar sąmonė?
Atsakymas: Žinoma, sąmonė. Tik klausimas – „kieno“?
Materijos savęs įsisąmoninimas – pirminis, kitaip, negalėtume kalbėti apie tai, kad kas nors egzistuoja. Apie tai galima kalbėti tik tiek, kiek suvoki save.

#309653

Iš 2023 m. vasario 12 d. TV laidos „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Keliamoji noro jėga

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Dvi iš Kūrėjo išeinančios jėgos

Klausimas: Žinome, kad mūsų pasaulio struktūra – atomai. Jie susideda iš branduolio, pastarasis iš protonų, neutronų ir elektronų. O kokia dvasinės materijos struktūra?
Atsakymas: Dvasinė materija – tai noras.
Klausimas: Bet iš ko jis susideda?
Atsakymas: Noras egzistuoja pats savaime. Jį sukūrė Kūrėjas ir todėl daugiau nelieka jokių klausimų apie tai, kas tai yra. Tai pats gamtoje egzistuojantis, ir visa gamta susideda iš jo.
Beje, šis noras – tai noras prisipildyti, mėgautis, gauti, užsipildyti kuo nors, kas už jo ribų. Be to yra noras duoti, prisotinti, pripildyti. Iš šių dviejų norų ir susideda visa, kas egzistuoja.

#309568

Iš 2023 m. vasario 12 d. TV laidos „Mokymas apie dešimt sfirų“

Klausimas. Yra žmonių, kurių ego nuolatos auga. O yra tokių, kuriems apskritai nieko nereikia, jie nieko nenori, jiems pakanka gulėti ant sofos ir žiūrėti serialus. Kas yra augantis egoizmas ir kur jis yra?
Atsakymas. Egoizmas – tai noras kaip nors kuo nors save užpildyti. Ego yra ne tik kiekviename iš mūsų, net ir negyvojoje, augalinėje ir gyvūninėje materijoje. Kitaip, materija neegzistuotų.
Materija jaučiasi materija tik tiek, kiek jaučia savo egoizmą, norą mėgautis, išlaikyti save, palaikyti savo egzistavimą.
Kur yra egoizmas? Pačioje materijoje. Be to, jis yra jos dvasinė sudedamoji dalis. Jei keičiasi egoizmas, keičiasi ir materija. Ego – tai ta vidinė jėga, kuri laiko materiją, verčia ją egzistuoti, priverčia suktis elektronus ir atomus.
Mokykloje atlikinėjome chemines reakcijas ir žinome, kas yra elementų valentiškumas, kaip jie jungiasi tarpusavyje priklausomai nuo laisvųjų elektronų išorinėse atomų orbitose. Tai ir rodo mūsų egoizmo būsenas.
#258846

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kas yra aukštesniosios jėgos? Tai angelai, dievai, sielos?
Atsakymas. Kabala nesutinka su niekuo, ką galite išgalvoti remdamiesi savo išprotavimais. Visa tai ji atmeta ir tvirtina, kad nieko panašaus nėra!
Egzistuoja pasaulis, susidedantis iš dviejų jėgų: teigiamos ir neigiamos, egoistinės ir altruistinės. Materialaus pasaulio lygmenyje šios jėgos priešingos: pliusas – minusas, trauka – atstūmimas, šaltis – šiluma ir pan.
Žmogaus lygmenyje jos pasireiškia trauka, meile, atstūmimu ar neapykanta. Iš šių dviejų jėgų nuo pat Begalybės pasaulio iki mūsų pasaulio susideda visa pasaulėdaros struktūra. Tik iš jų.
Teigiama jėga, traukos, pripildymo, davimo jėga – tai Kūrėjo jėga ir išeina iš Jos.
Neigiama jėga atsiskleidžia Begalybės pasaulyje greta teigiamos jėgos ir kyla iš priešingumo jai. Ir taip šios dvi jėgos formuoja iš viršaus žemyn visą pasaulėdarą, visus penkis pasaulius iki mūsų pasaulio. O mes, būdami pabaigoje, pačioje apačioje, turime imti neigiamą jėgą, ir prilyginti ją teigiamai. Čia yra mūsų misija.
#254470

Iš 2019 m. spalio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienintelė, už viską atsakinga jėga

Dvi jėgos pasaulyje

Dvi jėgos, gimdančios žmogų

Klausimas. Ar galima išmatuoti mintį mūsų pasaulyje? Ar tai – elektromagnetinės bangos, ar kažkas kita?
Atsakymas. Mūsų mintys visai nematerialios. Žinoma, jos duoda kažkokį materialų atspindį mumyse. Mes galime matuoti įvairiausius potencialus su smegenų encefalogramomis ir kt., bet tai nėra pačios mintys, o pėdsakas jų materialių nešiklių, kurie taip reaguoja į tai, kas vyksta juose.
Mintis – tai pati didžiausia jėga, su kuria galima apversti visą pasaulį. Ji yra aukščiau mūsų pasaulio, bet nusileidžia į jį kaip valdymo signalas.
Klausimas. Vadinasi, viskas, kas nematoma, yra stipriausia?
Atsakymas. Iš tikrųjų, pavyzdžiui, paimkime atominę bombą. Kas joje yra matoma? Kilogramas kažkokios medžiagos. O kas vyksta, kai ji sprogsta? Jei susieji tarpusavyje priešingus jos elementus, sakysime, pliusą ir minusą, kokią energiją tu gauni?!
Klausimas. Ar galima šią išlaisvintą energiją lyginti su mintimi?
Atsakymas. Ne, mintis daug stipresnė, nes jos atstumas ir jėga – neriboti. Viskas priklauso nuo to, kas ją naudoja ir kaip.
Klausimas. Ar gali minties jėga būti neigiama? Pavyzdžiui, nužiūrėjimas – juk irgi mintis?
Atsakymas. Taip, tai labai kenksmingos mintys, kuriomis negalima naudotis, bet tokių yra.
Klausimas. Mes sakome, kad dvasingumas nesusijęs su materialumu, bet mintis, nors ir nėra materiali, veikia mus. Ar tas poveikis – vienpusis?
Atsakymas. Ne. Sakydami, kad dvasingumas nesusijęs su materialumu, mes turime omenyje visai ką kita. Bet būtent dvasingumas valdo materialumą. O kas dar valdo materiją, jei ne dvasia?
Klausimas. Vadinasi, nemateriali mintis valdo materialumą?
Atsakymas. Žinoma. Jei mes žinotume, kaip gadiname pasaulį savo mintimis, neįsivaizduoju, ką padarytume! Kokia baisi žmonių fizinėje būklė, kaip kenčia jų kūnai vien, kaip sakoma, dėl kvailos galvos.
#246062

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Minties jėga ir proto vystymasis

Gyventi ir mėgautis, III dalis

Noras, mintis ir protas

Egoistinis noras puikiai veikia šiame pasaulyje, kai priešais save aiškiai mato atlygį ir gali pasverti savo veiksmų naudą, o po to nuspręsti, kur geriau dėti pastangas ir kiek. Egoizmas moka kovoti dėl atlygio.
Tačiau kalbant apie norą duoti – neturime jokių jėgų jo generuoti. Mes neįsivaizduojame atlygio ir neturime jokios motyvacijos veikti.
Išeitų, kad būtinybė atlikti davimo veiksmą panaikina mumyse norą mėgautis, be kurio negalime pasijudinti iš vietos. Jaučiamės taip, tarsi neturėtume nei rankų, nei kojų, nei galvos, nei jokios energijos. Jeigu nėra motyvacijos, tai negaliu pajudėti iš vietos, tiesiog lieku gulėti.
Man būtinas koks nors stimulas, kuris priverstų mane pasikelti. Tada ateina nemalonumai, problemos, kurios mane skaudina. Tačiau po to suprantu, kad problemos – kaip tik gerai, nes pažadina mane veikti.
Jeigu nedirbame su savo noru gauti malonumą, tai nieko negalime padaryti. Viskas sustoja. Įsivaizduokite, kad visame šiame pasaulyje staiga išsijungia noras gauti malonumą, egoizmas, esantis pasaulio pamatuose, kiekviename atome, kiekvienoje dalelėje. Pasaulyje nelieka nė menkiausio judėjimo, juk judėta norint gauti pripildymą, kad būtų kompensuotas trūkumas. O jeigu egoizmas nieko nenori – nejuda.
Pasaulis apmirs, stos visiška tyla, o tai reiškia, kad viskas išnyks. Jeigu atome liausis sukęsi elektronai, jis išnyks, juk jame daugiau nieko nėra, išskyrus šį sukimąsi, išskyrus trūkumą. Tik trūkumas judina materiją, o jeigu jis dingsta, tai judėjimas baigiasi ir materija išnyksta. Materija – tai trūkumas.
Tai kaipgi tada atlikti davimo veiksmą? Kaip, nemarinant materialios būsenos, pastatyti virš jos antrą, altruistinį aukštą?
Tegu medžiaga veikia toliau, mums tai netrukdo, netgi atvirkščiai, padeda. Juk kildami visuomet krisime į materialų lygmenį, kad iš jo pakiltume dar aukščiau. Tačiau kaip rasti naują kurą, pagrįstą ne noru mėgautis, o noru duoti?
Kaip panorėti duoti? Tai svarbiausias klausimas. Atsakymas į jį – sėkmės garantas, juk žmonija jau pakankamai subrendusi, kad galėtų prieiti galutinį išsitaisymą. Klausimas tik tas, kaip iš bet kurios būsenos išgauti davimo jėgą. Ši jėga jau egzistuoja, bet mums reikia ją ištraukti. Savaime ji nepasireikš, antraip, jau seniai būtų atsiskleidusi pasaulyje.
Toks poreikis jau yra žmoguje, juk kiekvienas klausia: „Na, koks gi tai gyvenimas?! Kodėl gyvename, kokia prasmė?“ Bet toliau tai niekur neveda, nes net davimo jėgą norime gauti egoistiškai. Bet taip ji neateina.
Klausimas – kokį mechanizmą reikia sukonstruoti, kad per jį gautume davimo jėgą, kuri užpildo visą pasaulio sistemą? Astrofizikai sako, kad yra visą Visatą užpildanti energija. Mums atrodo, kad kosmosas – tai vakuumas, bet iš tikrųjų jis kupinas energijos.
Tokią informaciją dabar bandoma rasti garsaus tyrinėtojo Teslos užrašuose, kurią jis slėpė. Spėjama, kad jis rado būdą, kaip gauti energiją tiesiogiai iš oro. Iš tiesų tai ne tuščia erdvė, ji pilna energijos. Klausimas tas, kaip atskleisti šį energijos šaltinį? Instrukcija, kaip tai padaryti, guli priešais mus – tai kabalos knyga.
Išminčiai–kabalistai sako, kad šią energiją galima gauti per dešimtuką. Taip mes prisijungiame prie kosmoso, užpildyto davimo jėga, vadinama „Kūrėju“. Dešimtukas veikia kaip modemas arba ryšio priemonė, pajungianti mus prie šios paslėptos jėgos.
Ši jėga visad lieka paslėpta. Ji atsiskleidžia tik dešimtuko viduje, tarytum šios aukščiausios jėgos detektoriuje. Kiek įsijungsiu į dešimtuką, kiek susijungsiu su juo ir dėsiu pastangas pažadinti jį užmegzti ryšį su aukštesniąją jėga, tiek šios davimo energijos gausiu. Tik taip tai veikia.
Ir tada pamatysime, kad esame aukščiausios, geros ir kuriančios gėrį Jėgos viduje. Tai vienintelė Jėga, be kurios daugiau nieko nėra. O visos priešingos jėgos sukoncentruotos tik manyje, kad padėtų man prisijungti prie šios aukščiausios Jėgos ir pradėti gauti iš jos energiją.
#244129

Iš 2019 m. balandžio 1 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinasis variklis, varomas davimo energija

Padėkite duoti prieš savo norą

Amžinas variklis

Klausimas. Kabalistiniuose šaltiniuose pasakyta, kad mes buvome sukurti, kaip viena siela, kuri vėliau susiskaldė. T. y., kai atsirado egoizmas, kiekviena dalis pradėjo jaustis vis labiau tolstanti nuo kitų.
O materialiame pasaulyje – atvirkščiai. Mes matome evoliuciją vienaląsčių organizmų, kurie jungiasi į vis sudėtingesnius junginius, ir palaipsniui pasiekiame būseną, kai tampame, kaip rašo Baal Sulamas, kaip viena šeima. Tai kažkoks atvirkštinis procesas?
Atsakymas. Po Didžiojo sprogimo procesas pasisuko atgal. Iš negyvosios materijos pradėjo vystytis augalinė, po to gyvūninė ir žmogus.
Klausimas. Galiausiai žmonija atrodys kaip vienas žmogus?
Atsakymas. Ji atrodys taip, kaip mes ją įsivaizduosime. Iš tiesų žmonijos nėra, ji tik mūsų pojūčiuose. Materija – tai tikrovė, kurią mums suteikia pojūčiai. Palaipsniui žmonės tarpusavio sąveikoje suvoks, kad šios tikrovės, kuri tariamai mus skaldo, nėra. Ji tik įsivaizduojama mūsų suardytose savybėse.
Klausimas. Pradžioje mes jau buvome, kaip vienas žmogus?
Atsakymas. Ne. Faktas yra tas, kad mūsų prototipas „Adomas“ (žmogus) nebuvo sudarytas iš dviejų priešingų savybių, surenkančių visus norus ir ketinimus. To nebuvo.
#229153

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl nugriaudėjo Didysis sprogimas?

Kas yra žmogus?

Viską nulemia dvasinio pasaulio dėsniai

Dvasinis kelias grįstas dviem priešybėmis: pakilimais ir nuopuoliais, ir abu vienodai svarbūs ir veda į vieną tikslą. Priešingi laikai, būsenos, kūriniai, turintys atvirkščias savybes, bet vis tiek susijungiantys draugėn – visas dvasinis pasaulis grįstas dviem priešingybėmis, veikiančiomis kaip viena visuma.
Priešingos savybės neanuliuoja viena kitos ir nesikeičia, o veikia paraleliai, tuo pat metu.
Galintis iškęsti tokį susidvejinimą sukurs sau įėjimą į dvasinį pasaulį. O kas neiškęs nesugebės sukurti kli dvasiniam suvokimui.
Kūrėjo atžvilgiu, žinoma, nėra jokio prieštaravimo, ir viskas susijungia į viena. Prieštaravimai egzistuoja tik kūrinio atžvilgiu, nes jis susideda iš viena kitai priešingos materijos ir dvasios. Mums dar teks suprasti ir pajausti, kiek jų priešybė nepakeičiama, nesutaikoma, visiškai neišsprendžiama.
Kai prieštaravimas kyla mūsų pasaulyje, ieškome kompromiso, tarpinio sprendimo, sutaikančio vieną su kitu. Tačiau dvasiniame pasaulyje neieškome kompromiso, priešingai, kuo toliau vystomės dvasiniame pasaulyje, tuo silpniau jaučiame priešybes tarp materijos ir formos įsivelkančios į materiją, tarp noro mėgautis ir noro duoti, tarp egoizmo ir dvasingumo, ekrano, šviesos.
Reikia tirti šį priešingumą ir laukti, kad Šviesa suformuotų mumyse galimybę išlaikyti tokią priešpriešą ir įjungti į save dvi, vis poliariškesnes priešybes. Iš to aišku, kad dvasinis suvokimas skiriasi nuo materialaus, jis yra visiškai kitame matavime. Neįmanoma jo suprasti nepatyrus.
Dvi priešybės veikiančios išvien – tai formulė, dvasinio kli pagrindas, visa jo esmė. Tai itin subtilus, pikantiškas, įdomus dalykas – nesuprantamas ir drauge patrauklus. Jis leidžia pajausti tam tikrą dvasinio pasaulio skonį net tiems, kas ten nėra, kaip kvantinė fizika, pasiekianti materijos ir šviesos ribas.
Štai todėl dvasinis darbas vyksta tikėjimu aukščiau žinojimo, aukščiau mūsų gyvūninio proto, juk jis remiasi mums neįprastomis, priešingomis savybėmis. Žmogus susideda iš dviejų formų: žmogiškos ir gyvūninės.
Žmogus eina tikėjimu aukščiau žinojimo, priimdamas abi priešybes kaip lygiavertes vienos visumos dalis. O gyvūninis kūnas vadovaujasi materialiu protu ir jausmais. Ir žinoma, žmogus turi pažaboti savo gyvūną, atsisėsti ant jo iš viršaus.
#235015

Iš 2018 m. spalio 16 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Meilė – tai harmonija

Kabala, moralė ir etika

Klausimas. Kaip noras gali būti materija?
Atsakymas. Noras ir yra materija. Nieko kito nėra. Viskas, ką aš jaučiu aplink, yra noras.
Komentaras. Kažkada jūs apie tai kalbėjotės su mokslininkais, ir jie negalėjo to suvokti…
Atsakymas. Mokslininkai to nesuvokia, nes tyrinėja norą materialiame lygmenyje, tik tuo pavidalu, kuris pasireiškia mūsų penkiuose jutimo organuose. O mes jį tiriame kituose penkiuose organuose: keter, chochma, bina, zeir ampin, malchut.
Todėl mokslininkai laiko materija tik tai, ką jie jaučia. O mes laikome materija norus ir tiriame įvairius jų pavidalus bei visų rūšių metamarfozes.

Iš 2017 m. gegužės 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra žmogus?

Dvasiniai ir materialieji norai

Noras, prikeliantis žmogų gyvenimui