Jausti pasimetimą, painiavą – labai gera būsena. Reikia tik ištyrinti galvą ir širdį nuo visos šios painiavos, kad būtų švarus kli, kitaip tariant, išsilaisvinti nuo ankstesniojo bagažo. Ir tai geras ženklas, žymintis perėjimą į naują būseną, į naują pakopą.
Matome tam daug pavyzdžių savo gyvenime: negaliu rašyti ant jau prirašyto popieriaus – man reikia švaraus lapo. Negaliu pilti gėrimo į purviną stiklinę, kurioje neaišku, kas buvo. Juk tai sugadins visą gėrimo, kurio dabar noriu paragauti, skonį. Mums reikia švarių indų.
Todėl reikia kasryt priešais pamoką priprastinti išvalyti savo indą, nelaukiant, kol jis išsivalys pats savaime. Ir tuomet švariame inde galėsiu patikrinti save, ką į jį gaunu, kuo jį užpildau.
Kitaip sakant, reikia būti jautriam tikrinant savo dvasinį kli ir jo užpildymą. Todėl parašyta: „Tegu tau kiekviena diena bus kaip nauja.“ Tai reiškia, kad kasdien privalau jaustis visiškai atsinaujinęs.
Galbūt vakar būta tam tikrų suvokimų, kai supratau daug ką iš to, kas anksčiau buvo neaišku. Tai nesvarbu, juk visa liko praeityje. O jeigu dirbu su tuo, kas jau praeityje, tai yra klipa. Man reikia pasistengti išeiti iš vakarykštės būsenos, net jei tai atnešė man suvokimą ir pojūčius, malonų pripildymą protui ir širdžiai. Tačiau aš noriu, jog visa tai būtų tuščia, ir kasdiena būtų man kaip nauja, kad viską pradėčiau iš naujo.
Todėl, jei ateiname į pamoką ne tuščiomis, o su ankstesniuoju bagažu, tai šitai nėra gerai. Nesvarbu, koks jis buvo: geras ar blogas – dieną reikia pradėti nuo švaraus lapo.
Net jeigu stoviu dykumos viduryje, nežinodamas, kur pasukti ir ką daryti, nesuprasdamas, kam atėjau į pamoką – tai yra gerai, kad pradedu nuo nulio. Tai reiškia, kad tinkamai imu dirbti, kaip iš naujo.
Būtent taip reikia mokytis „Šamati“ straipsnius, suprantant, kad neįmanoma pradėti darbo tyrai ir tinkamai, jei tempi praeities naštą. Pradėk nuo nulio, tarsi ką tik gimęs kūdikis!

#289654

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Gimti kiekvieną dieną iš naujo

Nebijok klysti ir viską pradėti iš naujo

Naujos būsenos pradžia

Klausimas: Paprastai sakoma, kad prieš kiekvieną užsiėmimą verta trumpai pakartoti tai, apie ką kalbėta per ankstesnįjį. Kodėl jūs to nedarote?
Atsakymas: Nes nenoriu, kad žmogus pradėtų naują lapą kartodamas tai, kas praeita, seną lapą. Jam to nereikia. Jis turi ateiti tuščias. Tuščias!
Kabaloje ne taip kaip visose kitose metodikose: kur kartoja praeitą medžiagą, o paskui eina toliau. Mes kasdien pradedame iš naujo.
Kartais nutinka, kad dėl kokių nors priežasčių nebaigėme temos, tuomet galima šiek tiek pakartoti. Bet apskritai – ne. Apie tai pasakyta: „Kad tai visuomet būtų kaip nauja tavo akyse“.
Komentaras: Įprastinėse metodikose itin efektyvios apklausos, testai, pratimai, kad būtų galima patikrinti, ar besimokantis įsiminė medžiagą. Jūs niekada netikrinate žinių, nėra testų, egzaminų.
Atsakymas: Nenoriu versti mokinių prisiminti. Noriu, kad jie tiesiog jaustų, kad turi keistis viduje. Nejau galiu duoti testus jų vidiniams pokyčiams išmatuoti?
Komentaras: Kartais užduodate namų darbus, tačiau niekad jų netikrinate.
Atsakymas: O kam? Manding, jei žmogus nori būti mano mokinys, turi nuolatos galvoti apie tai ką išgirdo iš mokytojo.

#272536

Iš 2020 m birželio 24 d. TV laidos „Vadovavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamoka – pasimatymas su Kūrėju

Kiekvienam sielos tipui

Norint pasiekti rezultatą

Klausimas: Kas daugumai žmonių yra savirealizacija? Koks jų potencialas vystytis morališkai, kultūriškai, dvasiškai? Ką realiai galima atlikti?
Atsakymas: Pirmiausia, turime suprasti, kad jeigu neužsiimame žmogumi jis ir vėl virsta gyvūnu, juk darbas beždžionę pavertė žmogumi. Tai tikrai taip.
Tačiau mūsų laikais tarsi einame priešingu keliu. Todėl mums reikia žmogui sukurti tokias sąlygas, kad jis vystytųsi, bet ne gamindamas kokius nors naujus materialius objektus ir paskui parduotų, pirktų, ką nors su jais veiktų, o kad būtų kuriamas dvasinis papildymas jo ribotam, materialiam gyvenimui.
Tam būtina organizuoti visą žmoniją į grupes, kur mokysime juos, ir jie tobulės ne tik kultūros, muzikos, literatūros srityse, bet ir suvokdami save ir kurdami visuomenę, kitaip tariant, žmogaus ir žmonių visuomenės psichologiją: kaip galima save pagerinti, kas mums yra geresnė būsena.
Jeigu juos be to domina ir kokie nors tikslieji mokslai – tegu studijuoja. Taip mokymasis taps mūsų pagrindiniu užsiėmimu.
#265476

Iš 2020 m. gegužės 5 d. TV laidos „Bedarbystė pasaulyje po koronaviruso“

Klausimas: Šiame pasaulyje visi mėgsta mokyti, bet niekas nemėgsta mokytis. Kokia šio reiškinio šaknis?
Atsakymas: Tai egoizmas, kuris mėgsta mokyti, nes jis taip valdo kitus. Reikia stengtis to atsikratyti.
Klausimas: O kai mokausi, šiek tiek anuliuoju save?
Atsakymas: Kai mokaisi, turi anuliuoti save, nusižeminti, kad ko nors išmoktum.
#260505

Iš 2020 m. sausio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip anuliuoti save?

Aplinka – aukštumoje

Pakilti virš egoizmo

Klausimas: Kuo svarbus žaidimas žmogui einant dvasiniu keliu?
Atsakymas: Pasakyta: „Visas gyvenimas – žaidimas“. Ir tai tikra tiesa. Juk žaidimas vysto žmones.
Todėl Kūrėjas vysto mus per žaidimą, pakišdamas mums įvairiausias problemas ir kliūtis. O mes mokomės jas įveikti, ir taip auginame save.
Kasdieniame gyvenime mokomės mokykloje, universitete, kažko mokomės namuose ar dar kur nors. Visąlaik įveikiame kokias nors kliūtis, ir taip mokomės gyvenimo mokykloje.
O kabaloje mums duodamos ypatingos kliūtys, kad atvestų mus į būseną, kuri vadinama „visiškas išsitaisymas“, kai žmogus tampa panašus į Kūrėją. Šios kliūtys jau iš anksto duotos kiekvienam žmogui, t.y. kiekvienam sielos tipui, ir turime kaskart jas įveikti.
Taip mūsų siela keičiasi ir pamažu prilygsta Kūrėjui. Kiek įveikiame kliūčių, tiek Kūrėjas atsiskleidžia, iki tiek, kad susivienysime su Juo.
#260557

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas visuose gamtos lygmenyse

Nesidrovėkite žaisti

Kūrėjo žaidimas su žmogumi

Klausimas. Yra mokinių, kuriems per daug metų nekyla jokio poreikio klausti. Tai normalu? Ar tai stabdo jų vystymąsi?
Atsakymas. Tai priklauso nuo mokinio prigimties. Priešais mane kasdien sėdi daugmaž 400 žmonių. Iš jų nuolatos klausimus užduoda vos 20 žmonių. Juos jau žinau atmintinai. Tie žmonės negali kitaip, jie turi mokytis palaikydami dialogą su mokytoju. Jiems būtinai reikia užduoti klausimą ir išgirsti atsakymą būtent sau. Antraip, jie negirdi.
Ar jie girdi tai, ką sako kiti, – didelis klausimas. Todėl, viena vertus, turiu jiems pretenzijų. Kita vertus, suprantu, kad jiems reikia išgirsti atsakymą tiksliai į savo klausimą. Įsijungti į kitų klausimus – jiems problema.
Laimei, tokių nedaug. Jūs juos irgi žinote. Bet nieko nepadarysi. Be jų nebūtų klausimų. O jei nėra klausimų, tai vis dėlto kažko trūksta. Tad tegu būna.
Viskas priklauso nuo žmogaus charakterio, struktūros. Tad nesijaudinkite, kad mokotės tylėdami, neužduodami klausimų. Nieko baisaus. Svarbiausia, dalyvauti.
#245724

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mokiniai užduoda tuos pačius klausimus?

Klausimas. Kaip prie mano kasdienio realaus gyvenimo pritaikyti žinojimą apie gamtos vienybę ir integralumą? Ar pakanka sutikti su šiuo faktu?
Atsakymas. Ne. Jei nori tai žinoti, tau reikia sistemiškai mokytis, o ne šiaip imti ir susieti tai su tikrove. Integralų ryšį reikia surasti, tirti, įvairiai veikti ir matyti to rezultatą kylant, krentant, dirbant grupėje. Tuomet išvysi, kaip kuri tą tikrovę.
Jei esi gamtos projektorius į patį save, turi būti rimtas šio proceso dalyvis.
#237159

Iš 2018 m. rugpjūčio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Paklusnūs gamtos vaikai

Visuomenė – vienas bendras dvasinis organizmas

Pakeičiant egoistinę priklausomybę