Klausimas. Ar kabalistas mato ateitį? Jei taip, tai kodėl neįspėja mūsų apie pavojus?
Atsakymas. Kabalistas nemato ateities. Jis žino, kaip šią ateitį pagerinti, bet pokyčiai priklauso ne tik nuo jo, bet ir nuo visų žmonių.
Todėl jis negali nuspėti ateities, juk nežino, kaip žmonės ją pakeis – į gerą ar į blogą pusę. Tai priklauso nuo laisvo visų kitų žmonių pasirinkimo.
Dėl to kreipiamės į Izraelio tautą sakydami, kad galime pakeisti visą pasaulį. Būtent Izraelio tauta, esanti Izraelio žemėje, gali iš esmės pakeisti savo šalies gyvenimą į gera ir ištaisyti visą situaciją pasaulyje. Galime ištaisyti netgi klimatą, kad nebūtų ekstremalių šalčių ir karščių.
Klausimas. Nejaugi galima paveikti klimatą?
Atsakymas. Klimatą pakeisti lengviausia, juk jis priklauso pačiam pirmam, negyvajam lygmeniui iš keturių gamtos lygmenų: negyvojo, augalinio, gyvūninio, žmogiškojo.
Panorėję galėtume pakeisti juos visus. Imkime ir pabandykime! Juk kitaip mūsų laukia nepakenčiamas gyvenimas, kurio neištversime.

Iš 2015 m. rugpjūčio 16 d. radijo stoties „103FM“ laidos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir piktadarystė -du nesuderinami dalykai

Neribota prieiga prie Kūrėjo kompiuterio

Šiandienos pasaulis – tai tiksinti bomba

Klausimas. Jūs sakote, kad susijungti galime nė vieno netaisydami. Ką tai reiškia? Pastaruoju metu vyksta tokių šlykščių įvykių, pilna žudikų, nusikaltėlių. Ar nereikia ištaisyti visų šių žmonių?!
Atsakymas. Nereikia. Mes tik privalome suteikti žmogui supratimą, kad jam reikalingi visi, kad visi turi būti tokie, kokie yra, ir visiems reikia tik susivienyti.
Jei žmogus neapkenčia vienų ar kitų, tai turi pakilti aukščiau neapykantos, o ne stengtis ją pašalinti žudydamas. Juk taip jis neapykantos neatsikrato, o priešingai – ją sustiprina.
Pasakyta, kad „Visus nusikaltimus padengs meilė“. Nusikaltimai, kitaip tariant, skirtumai tarp mūsų, lieka, mes tik padengiame juos meile.
Pažiūrėkite, kaip sukurta gamta: minusas ir pliusas susijungia, susidaro molekulės, iš jų junginių gimsta visokios medžiagos, baltyminiai kūnai ir t.t. Visi skirtumai, visi prieštaravimai tarp jų išlieka, jie tik žino, kaip teisingai susijungti, kad papildytų vienas kitą. Čia ir visa paslaptis.
Mes turime tai atlikti žmogaus lygmenyje, mūsų suvokime, ir tada gyvenimas taps nuostabus. Būtent sujungdami visus žmonių skirtumus atskleisime aukštesniąją būseną. Aukščiau mūsų baltyminio, materialaus, gyvenimo atskleisime ateities pasaulį – gyvenimą pagal sielą, o ne pagal gyvūninį kūną.
Būtent susijungiant visiems žmonėms savo suvokime, nepaisant to, kad visi – skirtingi, iš jų minčių, troškimų, skirtingų savybių, kai jie papildo vienas kitą, kad susijungtų kartu, formuojasi vienas kūnas, vadinamas „siela“ – viena visiems. Ir tada visi pradeda jausti aukštesniąją būseną, aukštesnįjį pasaulį.

Iš 2015 m. rugpjūčio 2 d. programos radijo stotyje 103FM

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybė – gamtos evoliucijos tikslas

Pagrindinė kliūtis kelyje į laimę

Tautos širdis

Klausimas. Ar yra ryšys tarp Izraelio tautos vienybės ir antisemitizmo?
Atsakymas. Kai Izraelio tauta vienijasi, antisemitizmas mąžta.  Antisemitizmas kyla tam, kad pastūmėtų mus tikslo link.
XX a. pradžioje kabalistai visu balsu kvietė tautą: mokytojas Kukas – vyriausiasis Izraelio valstybės rabinas ir iš Lenkijos į Izraelį atvykęs didysis kabalistas Baal Sulamas. Baal Sulamas norėjo išvesti iš Lenkijos visus ten gyvenusius žydus. Buvo net užsakyti mobilieji nameliai, kuriuose jie turėjo apsigyventi Izraelyje.
Jis kreipėsi į Lenkijos žydus, įkalbinėdamas juos nepasilikti Lenkijoje, nes po 20 metų įvyks katastrofa, jeigu žydai liks Europoje. Baal Sulamas apie tai pradėjo kalbėti jau XX a. pradžioje.
Į Izraelį jis atvyko 1922 m., bet gerokai anksčiau kreipėsi į žydus Lenkijoje, įspėdamas, kad po 20 metų jų laukia baisios problemos, jeigu jie ten pasiliks. Tačiau juokėsi iš jo ir nenorėjo klausyti, netgi išvarė jį iš bendruomenės.
Baal Sulamas buvo priverstas bėgti iš Lenkijos ir atvyko į Izraelį, o 3,5 milijono Lenkijos žydų žuvo Katastrofoje, nes nepaklausė jo įspėjimų. Jis juos įspėjo iš anksto, juk nebūtų buvę lengva perkelti tiek daug žmonių. Tam būtų prireikę ne mažiau nei 10-20 metų.
Tada buvo labai palankios persikėlimo į Izraelį sąlygos. Europa su džiaugsmu būtų išsivadavusi nuo žydų, bet jie pasiliko. Tai labai primena dabartinę Amerikos padėtį.
Amerikos žydai taip pat sako, kad viskas gerai, kad gyvenimas Amerikoje geresnis nei Izraelyje – labiau užtikrintas ir aprūpintas. Jie tikisi vyriausybės palaikymo. Jie taip pat akli, net aklesni nei žydai, anksčiau gyvenę Vokietijoje bei kitose Europos šalyse.
Baal Sulamas kvietė žydus ne paprasčiausiai pabėgti iš Lenkijos į Izraelį, nes neįmanoma pasislėpti nuo Kūrėjo, nuo aukštesniosios jėgos, nuo bendros visos kūrinijos programos.
Tačiau, jeigu žydai susirenka vienoje vietoje, jie gali imti organizuotis kaip viena tauta, kaip viena grupė. Tuo mes visam pasauliui rodome, kaip galima gyventi pagal aukštesniosios gamtos dėsnius – pagal vienybės, meilės artimui kaip sau pačiam, dėsnius.
Jeigu Europos žydai tada būtų paklausę Baal Sulamo, tai ne tik būtų išvengę sunaikinimo, bet ir būtų įgyvendinę kūrinijos programą ir parodę visai žmonijai vienijimosi pavyzdį. Žmonija susivienytų į vieną tobulą kūną, kaip vienas žmogus su viena širdimi, o tai yra žmonijos raidos tikslas.
Kadangi šito nepadarėme tada, šiandien vėl patenkame į tą pačią padėtį, ji tiksliai atsikartoja. Šiandien taip pat yra kabalistų, kurie įspėja mus, kad nėra išeities, kad būtina susivienyti – visų pirma – Izraelio tautai. Tai rodo visi požymiai – pasaulis tapo integralus ir reikalauja mūsų susivienijimo.
Gamta atsiskleidžia kaip vieninga integrali sistema, kurioje visi žmonės susiję tarpusavyje bei su visais kitais gamtos lygmenimis. Mes privalome sukurti gerus tarpusavio santykius, kur vyrautų besąlygiška tarpusavio pagalba.
Vėl ateina kritinis momentas: arba mes sutinkame susivienyti ir pereiname šį periodą lengvai bei maloniai, arba pasmerkiame save didelėms kančioms. Pranašai yra aprašę, kaip atrodys šis periodas, jeigu neisime geruoju keliu.
Kančios kelias yra gamtos programoje ir realizuojamas automatiškai, tarytum traukinys, riedantis bėgiais į numatytą tikslą. Tačiau mums yra duotos jėgos pasukti jį geruoju keliu, jeigu sugebėsime susivienyti tarpusavyje. Apie tai Toroje neparašyta, nes tai priklauso nuo mūsų laisvo pasirinkimo.
Pranašai mūsų laikus aprašo kaip baisius išbandymus, kuriuos mums lemta pereiti – žymiai baisesnius nei Katastrofos metu. Tačiau tą patį poreikį susivienyti galima įgyti ne per baisias kančias, o pasitelkus bendro darbo tarpusavyje metodą.
Kitaip patirsime metodiškus smūgius, vieną po kito, kol suprasime, kad pasirinkimo nėra: reikia pakilti virš savojo egoizmo ir susivienyti. Kančios kelias labai ilgas ir sunkus, o įsisąmonintos vienijimosi būtinybės kelias – lengvas ir greitas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamtos kantrybei yra ribos

Mums nepavyks pasislėpti tarp kitų

Nereikia naujo faraono, vardu Hamas

Klausimas. Ar kiekvienas žmogus turi savo sielą? Ar ji amžina?
Atsakymas. Sielą turi tik tas žmogus, kuris ją kuria. Suformuoti sielą –  tai reiškia pamilti savo artimą.
Pagal pasiektą meilės artimui lygį, ištaisytame savo nore jaučiu užpildymą, vadinamą aukštesniąja Šviesa.
Noras, visiškai nukreiptas į davimą ir meilę artimui, su jį užpildančia Šviesa, vadinamas „siela“.
Šviesa – tai Aukštesniosios jėgos, Kūrėjo pajautimas noro viduje. Noras, nukreiptas mylėti artimą ir jį užpildanti Šviesa, t. y. pojūtis, kurį jaučiu noro viduje, nes esu pasirengęs mylėti artimą, – kartu vadinasi „siela“. Sielos indas – tai noras, o sielos užpildymas – tai aukštesnioji Šviesa. Taip atskleidžiame sielą.
Taigi, iš pradžių niekas neturi sielos, bet kiekvienas gali ją įgyti, jei tik ištaisys savo santykį su artimu žmogumi. Galiausiai, mūsų gyvenimas yra toks, kad anksčiau ar vėliau kiekvienas žmogus bet kuriuo atveju pasieks savo sielą.
Taip nulemta, kad Izraelio tauta pirmoji turi atskleisti sielą. O šiais laikais mūsų kartoje kiekvienas turi tokią galimybę.
Todėl ir atsiskleidžia kabalos mokslas – metodika apie tai, kaip įgyti sielą, turint egoistinį norą; kaip paversti jį artimojo labui pagal principą „pamilk savo artimą kaip save patį“.
Po to, kai visa Izraelio tauta tuo užsiims ir suvoks tą pakopą, tą „siela“ vadinamą būseną, visos pasaulio tautos imsis to paties. Tai, ką įgis Izraelio tauta,  taip pat pereis ir pasaulio tautoms.
O pastaruoju metu Izraelyje iškylančios visos tos problemos, „sugedimas“,  aiškinamas tuo, kad jau seniai turėjome pradėti taisyti sielą, bet vėluojame tai daryti.

Iš 2015 m. gegužės 10 d. radijo programos 103FM laidos

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinai nauja mano siela

Siela: ne tai, ką jūs galvojote

Ar turime sielą?

Klausimas. Abraomas buvo pirmasis kabalistas. Jis subūrė aplink save žmones, kurie jį palaikė, ir išugdė jų gebėjimą matyti jėgas, valdančias pasaulį. Kitaip tariant, jie galėjo pakilti virš įprastos gyvenimo tėkmės tarsi į kitą aukštą ir iš ten pamatyti viską valdančias jėgas?
Atsakymas. Taip, jie žinojo, kaip valdomas pasaulis, todėl suprato, kaip įsijungti į šį valdymą, kad galėtų vesti visą pasaulį geruoju keliu tikslo link, tarsi pradininkai, visus vedantys paskui save. Žydų tautai buvo suteikta tokia potenciali galimybė pageidautinu būdu valdyti pasaulį ir atvesti jį į išsitaisymą, visišką išsilaisvinimą.
Visiškas išsilaisvinimas reiškia, kad Aukštesnioji jėga visiškai atsiskleidžia visai žmonijai visa savo negyvąja, augaline ir gyvūnine prigimtimi. Valdyti pasaulį – vadinasi – mokyti jį ir padėti judėti šios nuostabios, galutinės būsenos link. Tai valdymas meilės jėga.
Klausimas. Paprastai valdymas suvokiamas negatyviai.
Atsakymas. Todėl, kad jie nepajėgė išsilaikyti dvasinėje aukštumoje bei pakilti iki viso pasaulio valdymo ir nukrito žemyn. O tada visos jėgos, veikusios juose dvasinėje, nuostabioje formoje, pavirto negatyviomis. Kol Izraelio tauta yra pakilime, ji – aukščiau už visas kitas, bet kai krenta, tai žemiau visų kitų tautų.
Klausimas. Ar yra vilties, kad ši tauta pakils?
Atsakymas. Tai net ne viltis, o pareiga. Niekas nepanaikino Izraelio tautos misijos, kurią ji privalo įvykdyti. Jeigu tai būtų tiesiog galimybė, tai žydų tauta niekuo nesiskirtų nuo kitų. Istorijoje buvo daug tautų, išvarytų iš savo žemės, išsibarsčiusių tarp kitų tautų ir išnykusių be pėdsakų.
Tačiau, nepaisant nieko, žydų tauta išliko, nes privalo įgyvendinti savo misiją.
Klausimas. Jūs vartojate religinius terminus: maldos, visiškas išsilaisvinimas ir t. t. Ar reiškia, kad galų gale visi žmonės turi tapti religingais ir priimti judaizmą?
Atsakymas. Ne, kalbu ne apie religiją, o apie tai, kad visi žmonės turi susijungti į vieną sferą be jokių tarpusavio skirtumų. Kiekvienas turi įsijungti į ją pagal savo charakterį, savo vidines jėgas ir susijungti su visais kitais absoliučios meilės ir visiško davimo saitais.
Kai tarp visų įsivyraus tokie santykiai, tai mūsų ryšių, visos šios sferos viduje, atskleisime Kūrėją, bendrąją davimo ir meilės jėgą. Tai neturi nieko bendra su religija. Mūsų pasaulis pakils virš visko, kas materialu, ir egzistuos tik norų – gavimo ir davimo, lygmenyje.

Iš 2014 m. gruodžio 25 d.483-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Izraelis, įspraustas į svetimus rėmus

Neribota prieiga prie Kūrėjo kompiuterio

Tiesa apie tris pasaulines religijas, I dalis

Klausimas. Šiandien radikalieji islamistai puola visus, ne tik žydus. Taip jie lyg ir sulygina visus, sukeldami solidarumo apraiškas. Bendra kančia duoda kažkokio suartėjimo tarp pasaulio tautų ir žydų pojūtį. Ar manote, kad tai – laikinas reiškinys?
Atsakymas. Galiausiai tai privers žydus suprasti antisemitizmo priežastį. Ji iracionali, t. y. aukščiau mūsų proto, aukščiau įprastinės logikos.
Ir tada jie prisikas iki antisemitizmo šaknų, naudodamiesi įvairiausiais pirminiais šaltiniais, ir, galbūt, priartės prie kabalos mokslo. Taip atskleis, kad neapykantos žydams priežastis ta, jog žydai neatlieka savo misijos – būti šviesa pasaulio tautoms.
Mes, žydai, egzistuojame šiame pasaulyje tik tam, kad sugrąžintume jam susijungimą, susiliejimą su Aukštesniąja jėga. Kitaip tariant, pirmiausiai turime suvienyti visą pasaulį ir tokia forma, kad bendroji gamtos jėga, vadinama Kūrėju, aukštesnioji gamta, įsikurtų šios vienybės viduje.
Klausimas. Bet Jūs pats pasakėte, kad žydai ir dabar atlieka šį darbą, kad padeda vienytis, megzti ryšius?
Atsakymas. Žydai mezga ryšius materialiame lygmenyje: technikos, finansų, kultūros, lavinimo, teatro, literatūros srityse. O aš kalbu apie ryšius vidiniame lygmenyje – apie širdžių sujungimą. Pirmiausiai turime sujungti visų žydų širdis, o paskui – visos žmonijos.
Čia slypi žydų darbas, kurio visi laukia. Visa kita, ką žydai yra atlikę, sukelia atvirkštinį efektą ir kitų tautų priimama kaip bandymai išvengti savo misijos.

Iš 2015 m. sausio 13 d. 499-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėkoti už kančias labiau nei už gėrį?

Neribotas egoizmo limitas

Dvasinis desantas

Išsitaisymas – tai tik visuotinis susijungimas. Šiandieninė pasaulio situacija yra tokia, kad galima kalbėti apie tai visiškai atvirai ir konkrečiai, be jokių reveransų.
Visas pasaulis ir Izraelis priėjo tokią kritinę būseną, kai sprendžiama žmogaus, jo šeimos, šalies ir pasaulio ateitis. Neįmanoma vystytis ankstesniuoju būdu, pasaulis yra ant baisaus sprogimo ribos.
Mes nesuprantame, kad mūsų tarpusavio ryšys – tai galingas ginklas, su kuriuo galima viską pakeisti. Tai tarsi „keturi Sukot šventės simboliai“ – drauge sujungtos skirtingų medžių šakos ir puikus citrusinis vaisius, simbolizuojantys žydų tautos vienybę – ryšį tarp visų: visos tautos ir išminčių.
Šio sujungimo instrumento padedami galime valdyti visą savo gyvenimą, tereikia paimti jį ir pradėti dirbti. Nėra jokios kitos galimybės. Susivienijimas – tai priemonė pasiekti bendrą norą, tokį pat galingą kaip aštrus kardas.
Bet kokie teigiami pokyčiai įvyks tik dėl mūsų tarpusavio ryšio. Jeigu visi pradėsime taip galvoti, tuo įpareigosime kiekvieną, nes visuomenė įteigia mums visas mūsų mintis. Taip mes paveiksime vieni kitus ir susivienysime į vieną tarpusavio davimo jėgą, kurioje pradėsime atskleisti savo ateitį, geresnę būseną.
Pokyčiai gali įvykti labai greitai. Pasaulio taisymas yra jau pats šios vienybės siekis, net jeigu mes jos kol kas nepasiekėme. Pasaulis atkakliai to reikalauja. Verta tik pradėti ir pamatysime, kaip tobulėjame.
Visa pasaulinė sistema patiria baisią vidinę įtampą, jai jau būtina susijungti. Matome, kad pasaulyje vyksta siaubingi įvykiai. Visas pasaulis susisiejęs į vieną sistemą ir ryšiai tarp visų nepaprastai įtempti.
Tai tikra laikrodinė bomba, kuri be paliovos tiksi. Esame ant sprogimo ribos ir ekologijos, ir visuomenės –  visų sričių atžvilgiu. Įtampa pasiekia tokią kritinę ribą, kad jau nebežinome, kaip iš tos situacijos išeiti – tokia būsena ištinka tik prieš karo pavojų.
Todėl pasaulis reikalauja iš mūsų nors trupučio pastangų susivienyti. Verta tik pardėti ir iš karto pasistūmėsime geresnio gyvenimo link.

Iš 2015 m. vasario 4 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Planeta kaip vienas kambarys

Siekiant natūralaus gyvenimo lygmens

Kas yra lygybė?

Klausimas. Kodėl pastaraisiais metais islamo fundamentalizmas taip stiprina savo pozicijas? Islamas pradėjo savo žygį į Vakarus ir palaipsniui užkariauja Europą, Ameriką. Šiuo metu Europos šalyse gyvena apie 54 milijonus musulmonų, vien tik Prancūzijoje jų yra 7 milijonai.
Atsivertimo į islamą tendencija įgauna didelį pagreitį ir blogiausia tai, kad stiprėja jo radikaliosios, ekstremistinės srovės. Šiuolaikinėje Europoje yra ištisi „musulmonų getai“, į kuriuos vietiniai gyventojai, įskaitant net ir policiją, vengia užsukti. Ten vyksta savitas, uždaras gyvenimas su savo mečetėmis, islamo įstatymais paremta sava teisėsauga.
Šis reiškinys plečiasi gąsdinančiais tempais, palaipsniui išsprūsdamas iš vyriausybės kontrolės. Kultūrų karas įsiliepsnojo viduryje Europos, kuri iki šiol buvo laisvės ir demokratijos, lygių teisių, pliuralizmo pavyzdys.
Netikėtai joje ėmė vystytis svetimkūnis, prieštaraujantis visiems pagrindiniams principams – radikalusis islamas, grąžinantis mus į tolimą praeitį, turint omenyje moterų lygiateisiškumą ir kitus progresyvius žmonijos laimėjimus.
Nyderlandų parlamento narys Gertas Vildersas (Geert Wilders), Laisvės partijos įkūrėjas, savo pranešime įspėjo apie didžiulę grėsmę Europai. Jo nuomone, esame paskutiniame Europos islamizacijos etape, kuris pasireiškia ekstremizmu, prievarta, maištais, todėl kyla grėsmė ne tik Europos, bet ir JAV, visos Vakarų civilizacijos egzistavimui.
Kodėl taip auga radikaliojo islamo populiarumas ir ypač tarp jaunimo?
Atsakymas. Esmė tokia, kad priartėjome prie paskutinio tūkstančius metų trukusio žmonijos vystymosi etapo. Žmonijos civilizacija, prasidėjusi Senajame Babilone, pasuko dviem kryptimis: viena dalis nuėjo su Abraomu, kita išsivaikščiojo po visą pasaulį. Vėliau Abraomo mokymas tapo pagrindu trims pasaulio religijoms: judaizmui, krikščionybei ir islamui.
Tokia tvarka šios religijos viena po kitos ir vystėsi. Judaizmas vystėsi Abraomo laikais, krikščionybė atsirado po dviejų tūkstančių metų, kai susibūrė pirmosios krikščionių bendruomenės. O islamas atsirado tik VII amžiuje.
Tokiais etapais ir vyksta kiekvienos religijos klestėjimas bei sąlyginis jos užgesimas. Judaizmo klestėjimo laikotarpis buvo iki Šventyklos sugriovimo. Po to žydų tauta išsižadėjo principo „mylėk savo artimą kaip patį save“, sudarančio Abraomo mokymo pagrindą, todėl buvo ištremta. Tai buvo dvasinė tremtis iš meilės artimam būsenos, kritimas iš broliškos meilės į neapykantą.
Krikščionybė klestėjo iki viduramžių, po to ėmė smukti, reformuotis ir, kilus protestantų judėjimui, suskilo.
Islamas ilgai snūduriavo ir neatsiskleidė pasauliui visa savo jėga. Ir tik pastaruoju metu, kai krikščionybė ir judaizmas nusilpo ir liovėsi formuoti visuomenę, islamas ėmė kilti. Ir iš tiesų Toroje parašyta, kad dienų pabaigoje, paskutiniame žmonijos vystymosi etape, islamas įgis tokią jėgą, kaip yra pasakyta apie Išmaelį: „Jo ranka ant visų ir visų rankos ant jo“. Tai yra, ši religija pakils virš visų.
Judaizmas klestėjo pirmuosius du tūkstančius metų po Abraomo išėjimo iš Senovės Babilono, apytikriai iki mūsų eros pradžios. Tai buvo laikas, kai judaizmas reiškėsi  tikruoju savo dvasiniu pavidalu, visu galingumu. Po to žydų tauta krito iš dvasinio lygmens ir ėmė grimzti į materialius norus, dėl to patyrė tremtį. Kiekviena nauja karta krito vis žemiau.
Po judaizmo prasidėjo krikščionybės pakilimas. Krikščionybė audringai vystėsi, kol išsisėmė. Dabar gyvename krikščionybės, kuri jau prarado savo buvusią galybę, saulėlydyje. Juk šiandien Europoje norint būti krikščioniu beveik nieko nereikalaujama, tik kryželio ant kaklo.
Šen bei ten dar liko fanatiškų krikščionių, bet tai ne tie, kurie jais buvo nuo pradžių, o tautos, priėmusios krikščionybę daug vėlesniais amžiais, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos gyventojai. Jiems krikščionybė dar sąlyginai nauja religija. Pati krikščionybė egzistuoja jau du tūkstančius metų, o Ameriką ji pasiekė tik su misionieriais, ją atradus Kolumbui prieš penkis šimtus metų. Todėl ten dar liko labai religingų žmonių.
O islamas iš tikrųjų ima busti tik mūsų laikais. Iki šiol jis buvo latentiniame periode. Praėjo du tūkstančiai judaizmo, po to du tūkstančiai krikščionybės klestėjimo metų ir atėjo islamo eilė.
Bus tęsinys…

Iš 2014 m. rugpjūčio 31 d. 428-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Pasaulio tautos nesąmoningai jaučia, kad ramus ir užtikrintas gyvenimas šiame pasaulyje priklauso nuo Izraelio tautos, ir todėl reiškia jam pretenzijas. Reikia suprasti, kad dabartinės nesibaigiančios krizės sąlygomis spaudimas mums vis didės. Juk kuo blogiau bus pasauliui, tuo labiau dėl visų savo bėdų jis kaltins Izraelį
Pasaulio tautos aiškiai jaučia, kad viskas ateina per mus, nors mes patys to nežinome, nejaučiame ir nesuprantame, kodėl taip vyksta. Bet pagaliau mums jau metas pasidomėti antisemitizmo ištakomis – jį ištirti ir suprasti, išsiaiškinti jo priežastį.
Tai padaryti mums padės tik kabalos mokslas, aiškinantis žydų tautos šaknį. Juk ši šaknis – nemateriali. Mes – ne paprasta tauta, susiformavusi genetiniu pagrindu, kaip visos tautos, o kylame iš dvasinės šaknies, vienybės šaltinio, vienijančio visus į vieną visumą.
Mus turi jungti broliška meilė, meilė artimui kaip pačiam sau, kuri mūsų pasaulyje neegzistuoja. Visa tai priklauso dvasinei pakopai, dvasinei šakniai, ir mes privalome vėl ją pasiekti.
Jūs galite su tuo ginčytis ir nesutikti, bet atsisėskime ir pradėkime studijuoti, aiškintis, tyrinėti šį klausimą, kad sužinotume tiesą. Kitaip neturime jokių galimybių suprasti, kas vyksta su pasauliu ir su mumis, mūsų tauta.
Kaip galima įkurti Izraelio valstybę, nustatyti kokias nors ribas, sistemą, kurioje gyvens Izraelio tauta, jeigu nežinome, kas tai per tauta, kokį valstybinių, sociologinių ir socialinių ryšių tinklą reikia jai sukurti?
Mes sukūrėme Izraelio valstybę pagal tokį patį šabloną, pagal kurį kuriama bet kokia pasaulio šalis. Suprantama, kad tai mums netinka! Mes matome, kad ši valstybė ligota. Viskas, kas čia vyksta, – nesveiki reiškiniai. Mes kūrėme šią šalį pagal pavyzdžius, paimtus iš pasaulio tautų, – pagal įstatymus, kurie sudaro kitų valstybių pagrindą. Tie įstatymai daugmaž panašūs vieni į kitus.
Remdamiesi šiais pasaulio tautų įstatymais mes ir įkūrėme sau valstybę, pavadinę ją Izraeliu. Tačiau tai ne Izraelio valstybė ir ne Izraelio tauta, jei gyvena tokioje sistemoje! Mes įspraudėme Izraelio tautą į šį šabloną, matricą, skirtą pasaulio tautoms. Tokia forma tai negali egzistuoti.
Mes surinkome šioje teritorijoje daugybę žmonių iš visų pasaulio kraštų ir pradėjome juos jungti, kišti į rėmus, paimtus iš pasaulio tautų. Bet tai visiškai netinka Izraelio tautai, ir todėl iki šios dienos mes egzistuojame tik dėl aukštesniosios jėgos malonės.

Iš 2014 m. rugpjūčio 14 d. 426-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Mums nepavyks pasislėpti tarp kitų

Augti be lazdos

Manau, kad tinkamų tarpusavio ryšių meno mokymas pagal kabalos metodiką turi tapti valstybine programa, apimančia visus visuomenės sluoksnius, nuo paties jauniausio iki vyriausio.
Klausimas. Ką daryti su žmonėmis, kurių požiūris į kabalą itin neigiamas?
Atsakymas. Jie tiesiog nežino, kas yra kabala. Šis pavadinimas žmones gąsdina, bet kabaloje kalbama ne apie mistiką, o tik apie žmonių vienijimąsi. Žmones valdo stereotipai, bet atėjo laikas nuvaikyti juos nuo kabalos mokslo. Tiesiog neturime kito pasirinkimo. Vienytis moko tik kabala, o jei nesusivienysime, tai ne tik sėkmė mus aplenks, bet ir apskritai neteksime teisės egzistuoti.
Kai viso pasaulio žydai manęs laiškuose klausia, kur jiems geriau apsigyventi, kad išsigelbėtų nuo vietinio antisemitizmo, negaliu jiems patarti atvykti į Izraelį. Kaip galima jiems suteikti saugumą tautoje, kurioje viešpatauja susiskaldymas?
Bet jei susivienysime ir iš tikrųjų tapsime vieningi, tai tapsime saugiausia vieta žemėje. Viskas priklauso nuo mūsų. Skirtumas tarp bet kurio Žemės rutulio taško ir Izraelio toks, kad čia mes patys savo vienybe lemiame saugumą. Jei susivienysime, būsime visiškai saugūs. Nuo vienybės jėgos priklauso mūsų saugumo lygis.
Klausimas. Kaip galima išmatuoti vienybės jėgą?
Atsakymas. Vienybės jėga matuojama pagal tai, kiek žmonės pasiruošę anuliuoti savo egoizmą dėl kitų, atsisakyti komforto, gerovės, tarsi karo metu, kiek jie yra geranoriški vieni kitiems. Tik vienybės jėga suteiks mums saugumą.

Iš 2014 m. rugsėjo 2 d.430-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą