Nuomonė („Physical Review D“ žurnalas): pagal Salamankų universiteto mokslininkų hipotezę ateityje laikas sustos ir „viskas atrodys kaip užšaldyta“. Ne Visata plečiasi greitėdama, veikiant tamsiajai materijai, o iš tikrųjų lėtėja laikas, lėtėja pats kosmosas.
Mokslininkai mano, kad ateityje, kai Žemė nustos egzistuoti, laikas sustos ir viskas atrodys lyg paveikslas, kuris egzistavo visada. Kosmologas G. Gibsonas iš Kembridžo: „Laikas atsirado per Didįjį sprogimą ir taip, kaip gimė, gali ir išnykti.“
Komentaras: Pagal kabalą laikas, vieta, judėjimas iš tikrųjų neegzistuoja, o visa mūsų jaučiama „tikrovė“ atsiranda tik mūsų pojūčiuose, mumyse, o ne mumyse egzistuoja tik viena Aukštesnioji Šviesa, davimo laukas. Mes, turėdami priešingas savybes nei Ji, jaučiame priešingumą savyje kaip mūsų pasaulio paveikslą savo penkiais jutimo organais.
Apie tai kabalistai rašė jau prieš tūkstantį metų – žiūrėkite „Įvade į knygą Zohar“. Kad pajaustume tikrąjį paveikslą, nereikia laukti milijardų metų – tai galime pasiekti būdami dabartinės būsenos, jei pakeisime savo savybes – išeisime iš mūsų egoistinės prigimties ribų. Tokį išėjimą iš savęs ir  tyrinėja kabala.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų gyvenimas – smegenyse

Pakeisti požiūrį į pasaulį

Informacinis tikrovės laukas

Tyrimas: Apgaudinėja visi tol, kol praranda savo sąžiningumo jausmą. Stambaus masto melas būdingas vienetams, o dėl smulkių dalykų meluoja visi. Pastarasis nesąžiningumo tipas kur kas kenksmingesnis.
Kiekvienas turime polinkį į nedorumą, beveik visi meluojame dėl smulkmenų. Norime turėti naudos iš melo, bet vadintis dorais. Būtent šis smulkaus masto melas labiausiai gadina visuomenę.
Meluoti žmogų skatina įsitikinimas, kad meluoja ne jis vienas. Polinkį į melą stiprina protinis išsekimas, gerai žinomų prekinių ženklų drabužių klastočių dėvėjimas, t. y. kai melas naudingas ne vienam melagiui, o tam tikrai „komandai“.
Kiek veiksminga kova su sukčiavimu? Pamokslai apie elgesio normas yra neproduktyvūs, tačiau priminimas apie moralės reikalavimus rezultatyvus – tarkime, netikėtai ateistų prašoma, padėjus ranką ant Biblijos, prisiekti būti sąžiningiems.
Komentaras: Egoizmas meluoja sąmoningai ir nesąmoningai, nes visur privalo turėti naudos sau ir tik to paiso. Išsitaisymas yra vertybių pakeitimas – sąžiningumo vertė, sąžinės graužimo nebuvimas, dvasinio pakilimo galimybė turėtų būti aukščiau už natūralų įprotį meluoti. Vis dėlto tik aukštesniojo apdovanojimo – suartėjimo su Kūrėju – siekis gali apsaugoti mus nuo įgimto egoizmo.

Video klipas rusų k.

Klausimas: Jeigu žmogui jau yra duotas integracijos noras, tai kodėl žmogus eina individualiu vystymosi keliu?
Atsakymas: Tai nesuvoktas žmogaus noras. Mes pirmą kartą išgyvename tokią būseną, kai mums rodoma tolesnio vystymosi aklavietė ir turime surasti išeitį. Būtent integralumas ir yra sprendimas!
Vis dėlto natūraliu keliu jis mums neatsiranda – atvirkščiai, jis absoliučiai prieštarauja mūsų egoistinei prigimčiai.
Dėl to ir kyla problema: žmonija jau nėra varoma pirmyn automatiškai, dėl egoizmo vystymosi. Ji sustojo, nes egoizmas toliau nebesivysto linijiniu būdu. Mūsų laukia būtinybė susilieti į vieningą visuomenę, tapti lygiems, integraliems sukūrus tarpusavio pasitikėjimą, tarpusavio ryšį. Tai taip stipriai neatitinka mūsų įsivaizdavimų apie asmeninį, šeiminį ir visuomeninį gyvenimą, kad mes iš karto atmetame šią galimybę, nors atsiskleidžiančioje gamtoje, technikoje, tarptautinėje prekyboje bei visose kitose sferose matome atsirandančias integralias sistemas. Jos viešpatauja visur.
Todėl ir kyla problema, kaip paaiškinti žmonėms, kad mūsų vystymasis turi būti nukreiptas integralumo, tarpusavio ryšių, vienijimosi link? Juk žmonėms tai visiškai svetima, prieštarauja jų prigimčiai, o svarbiausia tai, kad ir atrodo kaip neįmanomas dalykas? Kaip siūlyti žmogui tai, kas jam kelia pasibjaurėjimą? Kaip prie žmogaus prieiti?
Dėl to mums reikia suvienyti pastangas su psichologais, filosofais, ekonomistais, įvairių sričių mokslininkais, kurie papasakotų žmonėms, jog tai iš tikrųjų egzistuoja ir šiandien atsiskleidžia priešais mus.
Nepaisant to, kad integralumo tema yra parašyta daugybė veikalų, paprastas žmogus šito visiškai nesuvokia.
Pirmą kartą mes susidūrėme su žmonijos valios pastangos būtinybe, skirta naujam vystymosi etapui.
Mes niekada nedėjome tokių pastangų. Aš visada užsidegdavau naujais norais ir puldavau juos įgyvendinti. Dabar man šių norų nekyla, aš patiriu krizę. Ir šį naują naujo savęs kaip visuomeninio, integralaus žmonijos elemento, kaip Visatos žmogaus realizavimo norą aš turiu suformuoti savyje veikiamas tinkamos aplinkos, tinkamo mokymo, auklėjimo ir t. t. Aiškėja metodika, kuri prieštarauja mūsų prigimčiai! Kaip mes jai subręsime, aš nežinau, nors ji jau priešais mus.

Iš 2012 m. gegužės 24 d. pokalbio apie integralų auklėjimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Progresyvi egoizmo forma

Kokybinių pokyčių laikas

Skatinimo jėga

Pranešimas: Išsivysčiusių nežemiškų civilizacijų skleidžiamų signalų paieškos kaimyninėje planetų sistemoje buvo bevaisės. Eteris tuščias, tačiau mokslininkai vilties nepraranda. Bijoti kitų planetų apokalipsės neverta, baisesnis Visatos tylėjimas – juk gali būti, kad šis tylėjimas susijęs su maniakišku civilizacijų polinkiu į savižudybę. Ir į šitą tylų įspėjimą reikėtų įsiklausyti!
Komentaras: Ne. Tik mūsų planeta gavo ypatingų savybių, skirtų itin sudėtingos gyvybės vystymuisi. Kitos tokios planetos nėra visoje Visatoje. Vis dėlto svajoti nedraudžiama! O pats mokslas patvirtina senąją kabalos nuomonę apie kitų civilizacijų, egzistuojančių kitokios materijos pagrindu, nebuvimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar mes vieniši Visatoje?

Visa visata – mūsų viduje

Nuomonė (The Wall Street Journal): Vis labiau mažėjant JAV įtakai, ryškėja chaoso požymiai. Daugeliui JAV įtakos silpnėjimas – trokštamas reiškinys. Vis dėlto JAV lyderystės slopimas dažnai sukuria vakuumą, kurį užpildo nemalonios asmenybės.
Leidinys įsitikinęs, kad JAV ekonominio nuosmukio galima išvengti. Reikalingas prezidentas, kuris  palaikytų JAV viešpatavimą kaip pageidautiną ir teigiamą reiškinį, o taip pat suprastų, kad kartais tam reikia tvirto vadovavimo. JAV tapus nebe lyderėms, chaoso požymiai visame pasaulyje – tai dar tik pati pradžia.
Komentaras: Gamta vysto mus pagal savo programą, kuri nežinoma nė vienam gudročiui šiame pasaulyje. Mes įžengėme į mūsų sąmoningo vystymosi laikotarpį kaip vaikai, kurie turi subręsti. Mes negalėsime ir toliau egzistuoti tik norėdami žaisti savo egoistiniais žaislais – kas turi jų daugiau, kuris stipresnis.
Vaikystė baigėsi, priešakyje – brandus požiūris į save ir pasaulį, kitaip teks susidurti su griežtais gamtos dėsniais. Lyderis gali būti tik tas, kuris suvokia žmonijai iškeltus uždavinius – žmonija privalo atskleisti evoliucijos dėsnį, suprasti, jog būtina pakilti aukščiau mūsų egoistinės prigimties, pasiekti davimo prigimtį, sukurti gerą visus žmones siejantį ryšį, įgyti aukščiausią gamtos savybę – meilę. Suvokiantysis ir gebantysis vesti pasaulį šio tikslo link turi teisę būti pasaulio prezidentu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip žlugs pasaulinė ekonomika XXI amžiuje

Problema tik viena − tai mes patys!

Nauja krizė jau prasidėjo

Pranešimas: Bremene, Hamburge ir Berlyne senatvė tiesiogiai tapatinama su skurdu: kas dvidešimtas sostinės pensininkas gyvena iš pašalpų.
Skurdas senyvame amžiuje – rizikos faktorius, didinantis ligų pavojų, prilausomybę nuo slaugos ir ankstyvą mirtį. Valstybės pagalbos užtenka gyvybiniams poreikims aprūpinti. Vis dažniau tvarkingai aprengti senukai prašo išmaldos sostinės gatvėse arba rausiasi šiukšlių dėžėse, ieškodami tuščių butelių.
Berlyniečių, renkančių ir priduodančių butelius, skaičius per paskutinius dvejus metus padvigubėjo. Pensininkai, atsidūrę ant skurdo slenksčio, tur būt kiek kitaip įsivaizdavo savo gyvenimo saulėlydį turtingos Europos valstybės sostinėje, bet Berlyno tikrovė neatitinka vokiškosios idilijos.
Komentaras: O kai visas ekonomikos burbulas subliukš – tik geri visuomeniniai santykiai, jeigu tokie atsiras dėl integraliojo aulkėjimo, senukams užtikrins priežiūrą.  Priešingu atveju jiems bus garantuota vokiškoji utilizacija.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pensininkai kenkia pasauliui?

Ką dar mums ruošia gamta

Globalinė krizė: išeitis yra

Video klipas rusų k.

Negalima pasakyti, kad vaikų auklėjimas pasikeitė ar suprastėjo, nes niekada jo ir nebuvo.
Buvo švietimas, atsiradęs maždaug prieš 200 metų kartu su pramonės revoliucija, kai reikėjo valstiečius paversti darbininkais. Todėl buvo skiepijami tam tikri įgūdžiai, mokoma skaityti, rašyti, skaičiuoti bei šiokio tokio supratimo apie stakles ir brėžinius. Nuo to viskas ir prasidėjo. O auklėjimu niekada nebuvo užsiimama.
Priimta, kad auklėjimo paskirtis – išmokyti dainuoti kelias daineles, padeklamuoti eilėraštuką, sušokti šokį, ką nors nupiešti – ir viskas. Tai – visai ne auklėjimas!
Auklėjimas – tai asmenybės formavimas, o jo nebuvo ir nėra. Mokyklose netgi nėra tokios disciplinos, jei apskritai galima tai vadinti disciplina.
Ugdymo procesas vyksta tik veikiant aplinkai, beje – vaiko bendraamžių, gal šiek tiek vyresnių apsuptyje. Iš suaugusiųjų vaikas nieko nepasiima, jie jam – kaip siena. O iš sau lygių ar metais dviem vyresnių vaikų jis viską labai greitai priima. Todėl reikia sukurti vaikams tokią gero linkinčią aplinką, kuri teisingai jį suformuotų, padarytų iš jo motyvuotą žmogų, su vertybėmis, leidžiančiomis jam gyventi naujame integraliame pasaulyje.
Čia mums atsiveria platus veiklos laukas. Gauname itin didelį mokytojų, mokyklų pedagoginio personalo ir tėvų palaikymą. Todėl tai – labai produktyvi ir prasminga sritis.

Iš 2012 m. gegužės 22 d. pokalbio apie integralųjį auklėjimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Vergų kartos pabaiga

Mokykla – gyvenimas, gyvenimas – mokykla

Naujoji žmonija tik po 15 metų

Pranešimas: Po finansinės krizės Didžiojoje Britanijoje išaugo abortų skaičius, ypač tarp vyresnių nei 30 m. moterų – 10 proc., 36 proc. abortų buvo pakartotiniai. Panašiai buvo praėjusio amžiaus dvidešimtųjų metų pabaigoje, per didžiąją ekonominę krizę.
Komentaras: Tokios dėl nepasitenkinimo būsenos atsirandančios egoizmo apraiškos, kaip depresija, abortai, savižudybės, alkoholis ir narkotikai, teroras, prievarta ir kt., gali būti eliminuojamos, tik esant didesniam pripildymui – egzistavimo prasmės suvokimui ir jos pasiekimui. Tada žmogus jaučia saugumą, prasmę, poreikį vartoti racionaliai. Bėda ta, kad nebeliks galimybės iš tokių žmonių pelnytis turtingiesiems!

Daugiau šia tema skaitykite:

Depresija šiuolaikiniame gyvenime

Kai variklis „čiaudi“

Mes pražuvome? Ne!