Pateikti įrašai su mirtis žyme.


Ar egzistuoja gyvenimas po mirties?

Krizė, globalizacija, Kūnas ir siela, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar yra gyvenimas po mirties?
Atsakymas: Būtent po mirties ir yra gyvenimas. Kol neišsilaisvinsime iš savo egoizmo, tol nebus jokio gyvenimo. Jaučiame savo egzistavimą egoizme, o jis yra labai menkas, žemas, ribotas. Kai tik atsikratome egoizmo, bent jau per fizinio kūno mirtį, nepaisant to, kad tai labai mažas išsilaisvinimo ir pakilimo lygis, jis vis tiek išvaduoja mus iš pirmojo egoistinio lygmens. Tada pradedame suprasti, kad gamta ir pasaulis egzistuoja kitame matavime – aukščiau egoistinio.
Klausimas: Žmonės, gyvenantys savo voverės ratelyje, neturi laiko galvoti apie ką nors daugiau, jiems reikia maitinti šeimą. Todėl turbūt egoizmas taip graužia žmoniją. Kaip išeiti iš šio siauro rato?
Atsakymas: Tą reikia aiškinti, to mokyti. Tam ir sukūriau kabalistinę mokyklą, veikiančią beveik visomis pasaulio kalbomis, visuose žemynuose ir turinčią kelis milijonus klausytojų. Mes vedame pamokas ir paskaitas, rengiame tarptautines konferencijas ir kitus renginius.
Tačiau dabartinis virusas, ši paskutinė gamtos suvokimo sistema, dabar pamažu įeinanti į mūsų sąmonę, verčia žmogų suprasti, kur jis gyvena, kodėl virusas egzistuoja. Ir nėra kur dingti: geruoju ar bloguoju, vis tiek turėsime suprasti visą integralios gamtos paveikslą ir kaip jame egzistuoti. Privalome pradėti teisingai, integraliai sąveikauti su ja. Turime tapti kaip ji.
#264409

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimas su kabala. Viktorija Bone“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra mirtis kabalos požiūriu?

Gyvenimas ir mirtis – pojūčių kaita

„Aš“ ir mirtis

Komentarų nėra

Koks turi būti požiūris į artimųjų mirtį?

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip kabala aiškina mirtį? Koks turi būti požiūris, kai miršta brangus, mylimas, artimas žmogus? Kur slypi ši filosofija?
Atsakymas: Čia nėra jokios filosofijos, nes jūsų kūnas – tai gyvūninis organizmas, kuris miršta kaip bet kurio gyvūno kūnas. Jis turi tam tikrą gyvenimo trukmę, miršta ir suyra, išsiskaidydamas į pradinius elementus. Vidinė dalis, vidinės savybės lieka. Jos niekur nedingsta ir yra vadinamos „siela“. Šios savybės toliau egzistuoja, tik jau ne mūsų pasaulio lygmenyje, nes joms dar nėra į ką įsikūnyti.
Paskui prasideda kitas įsikūnijimų ciklas ir grįžimas į naujus kūnus. Siela nedingsta kaip kūnas, ji persikūnija. Ši teorija ir praktika išbandyta per šimtmečius ir egzistuoja beveik 6 000 metų. Be to, yra rimtų įrodymų ir literatūros. Kabalos mokslas nagrinėja šį klausimą fizikos ir matematikos lygyje. Čia nėra jokių problemų.
Problema kitur: mes galime nemirdami, būdami mūsų kūne pajausti sielų pasaulį. Jei kūnas netrukdo – o kūnu kabaloje vadinamas ne žmogaus kūnas, o mūsų egoizmas, – jei mes jį neutralizuosime, tada pajausime Aukštesnįjį pasaulį, sielų pasaulį, tarsi mes mirėme ir egzistuojame jau ne savo egoistiniame kūne. Todėl visa problema yra neutralizuoti egoizmą. Ir tai mums leidžia atlikti kabalos mokslas.
Klausimas: Ar lieka skausmas dėl mirusiųjų, artimųjų ilgesys?
Atsakymas: Jokio skausmo ir liūdesio nelieka. Tie, kurie studijuoja kabalos mokslą, puikiai jaučia ir supranta, kad visa tai – sielų ciklas ir čia nėra vietos sielvartavimui. Įeidami į vidinę būseną ir pradėdami jausti sielas, mes visai kitaip žvelgiame į savo gyvūninį kūną. Jame nėra nieko ypatinga. Jis suteiktas mums trumpam laikui tik dėl to, kad galėtume pradėti jausti sielą.
#260081

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas už gimimo ir mirties ribų, 1 dalis

Artimųjų mirtis

Gyvenimas ir mirtis – pojūčių kaita

Komentarų nėra

Išsiaiškinti, dėl ko gyvename

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žmogus mano, kad jam priklauso malonumas, ir niekad negalvoja apie tai, kad su juo gali kas nors nutikti.
Pavyzdžiui, nusipirkęs loterijos bilietą tikisi laimėsiąs, nors tikimybė – viena iš milijono. Ir nors išėjus į gatvę būti partrenktam automobilio yra kur kas realiau, tačiau apie tai negalvojama. Ką tai rodo?
Atsakymas: Žmogus galvoja apie tai, ko jam norisi. Tad ir negalvoja apie mirties dieną. Užtai galvoja, kaip rytoj ką nors laimėjus.
Klausimas: Jeigu tai mūsų prigimtis, kaip tai išnaudoti?
Atsakymas: Kas yra gera, o kas yra bloga, matuojama atsižvelgiant į rezultatą, kuriuo baigi savo gyvenimą. O mūsų gyvenimo tikslas – pasiekti aukščiausią egzistavimo lygmenį – amžiną ir begalinį.
Šio rezultato atžvilgiu turi pereiti gyvenimo ir mirties ribą.
Klausimas: Ar tai, kad esame tokie pažeidžiami ir neapdairiai žvelgiami į tai, kas su mumis gali nutikti, veda mus į tikslą?
Atsakymas: Būtent tai ir veda mus pirmyn, kad atsigręžtume ir įsisąmonintume būtinybę išsiaiškinti, dėl ko gyvename.
#265863

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, mirtis ir sąmoningumas

Svarbiausia, ką įgyju gyvenime, – tai siela

Kam skubinti laiką, jei gyvenimas pralekia kaip akimirka?

Komentarų nėra

„Aš“ ir mirtis

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mūsų protas atsisako suvokti mirties neišvengiamybę. Kai jis gauna informaciją, susiejančią mus su mirtimi, kažkas mums nurodo šių duomenų nepatikimumą. Galime netgi nuspėti kito mirtį, o dėl savos – praktiškai visada klystame.
Pasak ekspertų, žmogus pasąmoningai ignoruoja faktus, suvokia save kaip kažką, kieno laukia ilgas, jei ne begalinis, egzistavimas. Kodėl taip vyksta su žmogumi?
Atsakymas: Nes nė vienai gyvai būtybei nereikia ir negalima suprasti, kad yra apskritai mirtinga. Viskas turi būti savo laiku, kiek judame į priekį – ką nors realizuojame, ką nors paliekame po savęs.
Klausimas: Ar suvokimas, kad esi mirtingas, mirties baimė ką nors duoda žmogui?
Atsakymas: Mirties baimė – tai nebūties baimė. Kaip galiu įsivaizduoti pasaulį, kuriame manęs daugiau nėra? Tai baisus atstūmimas egoizmui.
Juk ką reiškia – pasaulis? Pasaulis – tai aš, tai aš egzistuoju, aš jį žinau, suprantu, jaučiu. Aš jame ir pačiame jo centre. Kaipgi staiga aš dingstu?
Kas lieka pasaulyje? Žmogus juk jaučia jį per save. Jeigu šio „aš“ nėra, tai viskas! Egoizmas nesuvokia, kad pasaulis egzistuoja be jo.
Ir mes randame išeitį – tiktai aiškinti žmonėms, kad pasaulis amžinas, beribis, tobulas. Jis visai ne toks, kokį jį suvokiame. Bet tam mums reikia pakilti į davimo ir meilės savybės lygmenį. Ir tada išvysime kitokį pasaulį.
Klausimas: Kitaip tariant, atsiplėšime, pakilsime virš savo egoizmo?
Atsakymas: Taip. Pamatysime pasaulį savybėje, priešingoje egoizmui.
Tai, kad esame sukurti su tam tikra savybe, neturi mūsų riboti. Vis dėlto turime pasaulį matyti kitokį – daugiasluoksnį. Ir tada galėsime spęsti apie save ir pasaulį iš tam tikros vienybės.
Klausimas: Sakote: „Jei pakylu virš egoizmo, įgaunu meilės ir davimo savybę, matau pasaulį begalinį“. Aš irgi tampu begalinis?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Ir, išeitų, kad nėra mirties?
Atsakymas: Davimo savybėje nėra mirties.
Klausimas: Ar žmogus pradės jausti, kad jis  begalinis?
Atsakymas: Taip. Tai mums aiškina kabalos mokslas. Panorėję galime tai atlikti.

#258803

Iš 2019 m. spalio 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas ir mirtis – pojūčių kaita

Kas yra mirtis kabalos požiūriu?

Nesiekite sielos su kūnu!

Komentarų nėra

Sielos modernizacija

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKabalistai jaučia dvasinio kūno mirtį tarsi marškinių pakeitimą. Jei svarbiausia – aš, o ne marškiniai, t. y. siela, o ne kūnas, tai kaskart keičiu marškinius ir taip keičiuosi gaudamas vis puošnesnį apvalkalą.
Mirtis – tai nieko baisaus, netenkama tik galimybės atlikti taisymus. Bet jeigu nesitaisiau šiame gyvenime, tai galiu ramiai grąžinti marškinius, juk man nėra ko gailėti.
Kodėl kabalistas, dirbantis prie taisymųsi ir kaskart tarsi imantis gyventi iš naujo, vis dėlto turi tam tikru etapu numirti ir pakeisti kūną?
Yra didelis skirtumas tarp formų, kurios keičiasi gyvenimo metu, ir tos naujos formos, dėl kurios jis turi mirti. Tai bus nauja tikrovė, akivaizdi modernizacija, tarsi nuolatos taisyčiau savo kompiuterį, diegčiau naujas programas, o tam tikru metu paaiškėtų, kad pats kompiuteris jau nėra tinkamas ir teks jį pakeisti.
#261479

Iš 2020 m. kovo 11 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį “Taika”

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra mirtis kabalos mokslo požiūriu?

Išsiskirti su egoizmu

Ar žmonės turi bijoti mirties?

Komentarų nėra

Kas yra mirtis kabalos mokslo požiūriu?

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra mirtis kabalos požiūriu? Ar tai gyvenimo pabaiga, ar kažko naujo pradžia?
Atsakymas. Gyvūninio kūno mirtis neturi nieko bendra su jūsų tikruoju gyvenimu, kuris, be abejo, neprasideda ir nesibaigia juo. Jūs tiesiog pradedate jausti kitą būseną.
Todėl apie mirtį ir nerimą nėra ko galvoti. Geriau pagalvokime, kaip tęsti savo egzistavimą.
Klausimas. Bet pats noras kažkaip susijęs su mirties baime?
Atsakymas. Ne. Tiesą sakant, noras gyventi yra amžinas, tobulas noras. Tai noras susivienyti su gyvybės šaltiniu, su Kūrėju ir egzistuoti kartu su Juo.
O mūsų gyvūninė būsena, kurią mes vadiname „gyvenimu“, yra tik maža mūsų egzistavimo sąlyga, kad galėtume jausti kažką aukštesnio, kitą lygmenį.
Klausimas. Taigi, žmoguje yra amžinybės įrašas?
Atsakymas. Natūralu, kad mumyse yra amžinosios būsenos įrašas, be jo mes to nesiektume.
#258631

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar kūnas susijęs su siela?

Nesiekite sielos su kūnu!

Gyvenimo ratų kaita – sielos ratų kaita

Komentarų nėra

Ką rinktis: gyvenimą ar mirtį

gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela

Михаэль ЛайтманKomentaras. Šešiolikmetė Malaizijos gyventoja nusižudė po to, kai socialiniame tinkle sekėjų paprašė padėti apsispręsti, ką pasirinkti – gyvenimą ar mirtį. 69 procentai sekėjų balsavo už mirtį.
Atsakymas. Labai daug žmonių išeitų iš gyvenimo, jei tai būtų lengva padaryti. Išgertum kokią nors tabletę, užmigtum – ir viskas. O kam kentėti? Jei šis gyvenimas tavęs neužpildo, neįkvepia, nepadeda siekti svajonių, tai jis – nelaimingas. Mirti vis tiek reikės.
Visuomenė, valstybė teisingai daro, kad neleidžia tam plisti. Kaip sakoma Toroje: „Rinkis gyvenimą“. Bet juk gyvenimą reikia pasirinkti. Reikia dėl to stengtis, siekti, ieškoti.
Kabala tai siūlo, tik reikia į ją ateiti ir rasti amžiną, tobulą gyvenimą.
Klausimas. Kodėl aukštesniojo valdymo tikslas – sukelti žmogui tokią būseną?
Atsakymas. Tam, kad žmogus įsitikintų, jog gyvenimas turi prasmę. Tik ne tas gyvūninis, kurį jis gyvena. Reikia pakilti į kitą lygmenį.
Klausimas. Jūs už tai, kad žmogų trauktų malonumai ar kad verstų kančios?
Atsakymas. Malonumai.
Klausimas. Vadinasi, reikia parodyti jam, kad šis pasaulis vertas gyvenimo?
Atsakymas. Aukštesnysis pasaulis, žinoma.
Komentaras. Pasaulis virš egoizmo, kaip jūs visą laiką teigiate.
Atsakymas. Taip, būtinai. Žmogus pastebės, kad nuolat tobulėja, vystosi. Tai visai kitoks pasaulis, kitoks pojūtis.
Žmogus pamatys, kaip diena po dienos jame kažkas keičiasi, kyla, leidžiasi, nesvarbu kaip, bet jame yra vidinis judesys, išankstinis mėgavimasis. Jau iš pat pradžių jis atskleidė aukštesniąją būseną, amžiną, tobulą pasaulį. Jis savo jausmais, suvokimu, pažinimu palieka gyvūninį kūną ir pajunta aukštesniąją būseną.
Klausimas. Ar būdamas harmonijoje, pusiausvyroje su gamta, meilės ir davimo dėsniu, nebesirgsiu, nebejausiu baimių ir šio pasaulio kančių? Ar iš jų išeisiu?
Atsakymas. Yra ligų, kurių nebejausi, nes jos priklauso gyvūninei būsenai. Yra periodiškai jaučiami pojūčiai, jie priklauso psichologinei būsenai. Bet iš esmės pradėsi vadovautis kitokiu požiūriu į savo egzistavimą ir pasaulį.
Klausimas. Svarbiausia – pakeisti požiūrį?
Atsakymas. Žinoma! Tai žmogui svarbiausia. Žmogus gyvas dvasia.
#249644

Iš 2019 m. birželio 4 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas už gimimo ir mirties ribų, 1 dalis

Ties pasirinkimo tašku

Gyvenimas ir mirtis – pojūčių kaita

Komentarų nėra

Ar kūnas susijęs su siela?

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mano sielos vystymosi greitis ir kilimas į dvasinį pasaulį priklauso nuo mano ankstesniųjų gyvenimų?
Atsakymas. Viskas priklauso vienas nuo kito. Jeigu dabar koks nors žmogus, kokia nors siela pasaulyje eina priešakyje, ar priešingai atsilieka, tai šitai veikia visus, įskaitant ją pačią.
Mes visi visiškai priklausome vieni nuo kitų. Ir ankstesnės mūsų būsenos, ir tolimesnės – visa tai yra absoliučiai integralus paveikslas, kurį mums reikia įsisąmoninti.
Klausimas. Dvasinių ir materialių įsikūnijimų ryšys – itin svarbi tema. Jei kalbėtume tik apie dvasingumą, tai suprantama, kad būsenos keistų kita kitą, ir per dieną galima patirti daugybę įsikūnijimų.
O materialiame gyvenime matome, kad žmonės gimsta ir miršta. Tai tarsi visai kita sistema, bet tai juk kaip nors susiję?
Atsakymas. Gyvenimas, kūno mirtis, persikūnijimai – tai tiesiog gyvūninis lygmuo. Dabar jaučiu tamprų ryšį su savo gyvūninių kūnu, jis man brangus, nes man atrodo, kad per jį jaučiu gyvenimą.
Išties tai tikra iliuzija. Šiame kūne man nieko nėra. Per jį jaučiu skausmą, malonumą, bet tik gyvūniniame lygmenyje. Su siela tai niekaip nesusiję. Kurį laiką pabūsime šiame kūne ir išsiskirsime su juo.
#250753

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas priklauso nuo mūsų

Gyvenimo ratų kaita – sielos ratų kaita

Kur yra siela?

Komentarų nėra

Gyvenimas ir mirtis – pojūčių kaita

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas vyksta mirus fiziniam kūnui? Ar pradingsta sąmoningumas?
Atsakymas. Sąmoningumas per gyvūninį kūną pradingsta, o sąmoningumas per sielą lieka.
Klausimas. O jei žmogus dar neišvystė sielos?
Atsakymas. Tuomet jis turi vėl įsivilkti į gyvūninį kūną.
Klausimas. Kitaip tariant, jis nieko nejaus, tarsi būtų užmigęs ir viskas?
Atsakymas. Ne visai. Lieka tam tikri pojūčiai, tačiau jie menami, nes žmogus dar neišėjo iš savo egoizmo. Todėl jis jaučia tokias fluktuacijas, ir vėl jaučiasi esąs šiame pasaulyje.
Klausimas. Tačiau, kai jis apsivelka į kokį nors naują kūną, juk nejaučia, kuo buvo ankstesniuose gyvenimuose? Ar galima pajausti?
Atsakymas. Ne. To jis nejaučia. Mums reikia suprasti: nėra tokios sampratos – mirtis, gyvenimas. Visa tai besikeičiantys pojūčiai ir nieko daugiau.
Klausimas. Iš vis dėlto, kas lieka iš praėjusio gyvenimo, kas pereina į naują gyvenimą?
Atsakymas. Nieko.
Klausimas. O kas vyksta su įgyta patirtimi, su tomis kančiomis ir malonumais, kuriuos žmogus patyrė per savo gyvenimą?
Atsakymas. Visa tai susikaupia ir pereina iš vienos būsenos į kitą. Nieko nepradingsta! Tačiau iš principo ta patirtis, kurią įgyja žmogus, pamažu formuojasi jame kitoje kartoje ir vėl kitoje. Tad matome, kad kiekviena nauja karta – kitokia. Ji ne šiaip labiau išsivysčiusi, jos mąstymo tipas kitas.
#250725

Iš 2018 m. gruodžio 11 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Kaip vystosi siela?

Gyvenimas, mirtis ir sąmoningumas

Komentarų nėra

Pakilti virš savo prigimties

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nuo ko priklauso minčių teisingumas?
Atsakymas. Teisinga mintis – tai mintis, kuri apie tai, kaip pakilti virš savo prigimties. Nes virš mūsų prigimties – „dangus“, virš mūsų prigimties – Kūrėjo prigimtis, amžinybė, begalybė, tobulybė, rojus. O mūsų prigimtis – tai pragaras, egoizmas, blogis. Ir virš jos mums reikia pakilti.
Nekalbu apie pavyzdinį elgesį, neskaitau jums paskaitų apie moralę. Kalbu apie tai, kaip galime pakilti virš mūsų prigimties, kad šiandien pajaustume Kūrėją, Begalybės pasaulį, amžinybę, kad nepriklausytume nuo kūno gyvenimo ir mirties, kad jau dabar imtume jausti mūsų pasaulį kaip aukštesnį, matytume jėgas, kurios veikia jame. To mums reikia pasiekti.
#249269

Iš 2019 m. balandžio 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys: geros ir blogos

Ar galima kontroliuoti mintis?

Minčių kryptingumas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai