Pamoka pagal knygą „Zohar“, skyrius „Noach“ 384 d., 2009-11-23

Pamoka pagal knygą „Zohar“, skyrius „Noach“, 482 d.,2009-11-24

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 17 pamoka )

Trečia dalis (Kūnas ir siela, 2 pamoka)

Pasiruošimas pamokai

Pirma dalis (46 BS laiškas, „Išminties vaisiai“)

Kasdienės pamokos fragmentas:

https://www.youtube.com/watch?v=KWvrBS18nE4

Visa pamoka:

09-11-22 d. rytinė pamoka (1 dalis)

09-11-22 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Reikia suprasti, kokį milžinišką darbą atliko Baal Sulamas,  atskleisdamas kabalos mokslą.
Jeigu  ne Baal Sulamo atskleista metodika, siejanti žemąsias šakas su aukštesnėmis, būtų neįmanoma taip masiškai pakilti į dvasinį pasaulį mums, paprastiems žmonėms, neturintiems tokių ypatingų sielų,  kaip išrinktieji praeities kabalistai. Pakilti nuo pakopų pradžios ir iki paskutinio laiptelio. Iš esmės jis paaiškina mums, kaip prisijungti prie kitos, aukštesnės pakopos.
Kai žmogus  patenka į dvasinį pasaulį ir pradeda kilti pakopomis, jį jau moko pati siela. Bet ką daryti, kol dar neturi sielos, neturi atidavimo noro, su kuriuo galėtum prisijungti prie aukštesniojo? Kaip pakilti?
Tam Baal Sulamas parašė savo „Komentarus“, kurie veikia kaip prietaisas, kaip priemonė susiejanti šakas su šaknimis, žemesnįjį su aukštesniuoju. Jie aiškina, kaip mūsų būsena, pati žemiausia pakopa, susijusi su aukštesniąja šaknimi.
Baal Sulamas aiškina tai psichologijos, filosofijos ir kitų mokslų požiūriu, aiškina Tanacho (Biblija), Talmudo, Agados (Sakmė) kalba, o svarbiausia,  prideda aiškinimus ir kabalos kalba.
Taip jis sujungia visus dėstymo būdus, kokius tik mes galime įsisavinti pagal keturias savo norų stadijas, iš kurių mūsų viduje susidaro visas mūsų ir pasaulio vaizdas. Jis viską sujungia į vieną visumą.
Tai šio didžiojo kabalisto jėga. Juk jis „sutvarkė“ visus lygius, kurių pagrindu jo pirmtakai bandė išdėstyti pasaulio sukūrimo sistemą, pašalino painiavą – ir mes tai, kas vyksta, studijuojame per sistemingai pateiktą lygiagrečių pasaulių pakopų medžiagą.
Tai ypač jaučiama „Komentare „Sulam“,  parašytame knygai „Zohar“. Jis veda mus nuo suprantamo link nesuprantamo, ir suteikia galimybę abu lygius susieti – ir taip pakilti.
Komentaras – tai nesuprantamų dalykų aiškinimas per man suvokiamą būseną, man suprantamais pavyzdžiais.
Todėl Baal Sulamas pavadino savo komentarą „Laiptais“, nes jis leidžia žmogui prisitaikyti prie vis aukštesnės pakopos – ir taip kilti vis aukščiau ir aukščiau.

Klausimas: Koks požiūris į mūsų pasaulį – į šią įsivaizduojamą realybę – turėtų būti iki „machsomo“ ?
Atsakymas: Požiūris į šį pasaulį turėtų būti labai paprastas – kol esu šiame sapne, privalau jį įgyvendinti. Parašyta: „Teisėjas neturi nieko daugiau, nei mato jo akys“
Privalau dirbti, kad išlaikyčiau šeimą, daryti visa, kas būtina šiame gyvenime, bet visgi suvokti, kad tai – tik sapnas („Pasaulis – žaidimas!) ir aš jį realizuoju, kaip žaidime.
Tačiau į šį žaidimą žiūriu rimtai. Juk Kūrėjas paruošė man visą šią tikrovę, kad joje egzistuočiau pagal jos dėsnius.
Ir būtent šioje tikrovėje vystau „tašką širdyje“ – per savo santykį su Kūrėju.
Šie du lygiai, žemiškasis ir dvasinis, nesusiję vienas su kitu: žemiškajame lygyje, kur aš esu „sapne“, realizuoju visa, kas būtina šiam gyvenimui, o dvasiniame lygyje noriu rasti ryšį su Kūrėju, vystausi, skirdamas tam visą savo dėmesį. Kitaip, kam aš gyvenu, jei nepasieksiu Kūrėjo?

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!“

„Visa kūrinija – Kūrėjo žaidimas“

„Buvome tarsi sapne“

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 16 pamoka )

Trečia dalis (Kūnas ir siela)

Pasiruošimas pamokai

Pirma dalis (45 BS laiškas, 137 psl., „Išminties vaisiai“)

Klausimas: Kaip galiu įsivaizduoti save labiau atiduodančiu?
Atsakymas: Tik su aplinkos pagalba. Tu neturi jokios kitos galimybės.
Iš Aukščiau mums paruošta nuostabi priemonė – ir šiame pasaulyje, ir kiekvienoje dvasinėje pakopoje, kiekvienoje būsenoje yra „tu ir aplinka“.
Todėl dar prieš užgimstant mūsų pasauliui ir mums jame, sielos sudužo, atsiskyrė ir atsirado individualūs kūnai.
Mes negalime įsivaizduoti Aukštesniosios pakopos, nes nesame į ją panašūs.
Bet toje pačioje plotmėje, kurioje dabar egzistuoju, mano pasaulyje yra „aš ir aplinka“. Iš savo ir aplinkos santykių galiu įsivaizduoti savo ir Aukštesniosios pakopos santykius.
Šis ryšio su Kūrėju modelio savyje sukūrimo principas vadinasi „Nuo meilės kūriniams prie meilės Kūrėjui“.
Įveikdamas egoizmą savyje, išaukštindamas davimo savybę labiau už gavimo savybę, tobulindamas šiuos santykius grupėje su savo draugų „taškais širdyje“, sukuriu savyje norą duoti ir priklausomai nuo šio noro dydžio Šviesa suteikia ją man – jausdamas savyje davimo savybę, pajaučiu Kūrėją.
Iš čia tampa suprantama, kodėl buvo būtina sudaužyti bendrą sielą. Jeigu nebūtų šio sudužimo į atskiras sielas, negalėčiau savo lygyje savyje sukurti noro įgyti davimo savybę, pritraukti sau taisančią Šviesą.
Kai viską tikrinu aplinkos (taškų širdyje) atžvilgiu, man aišku, koks mano santykis su Kūrėju, su aukštesniąja pakopa. Aš jos nejaučiu, bet galiu pasiruošti ją įgyti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Gyvenimo beieškant“

„Kur prasideda laisvė“

„Kur baigiasi paslėptis?“

Kabalos mokslas paslėptas nuo mūsų pojūčių ir proto, jis priklauso kitam išmatavimui, todėl negalime jo suvokti ir betarpiškai tyrinėti.
Bet skirtingai nei gyvūnai, kurie negeba suvokti žmogaus sukurtos muzikos, mes turime vaizduotę, pradinius duomenis (tašką širdyje) ir todėl išgirdę apie kabalą galime imti ją studijuoti ir tokiu būdu keistis.
Tai pats svarbiausias dalykas šiame pasaulyje. Ir neturi reikšmės, kiek žmogus pažengs studijuodamas šį mokslą, kiek supras.
Užsiėmimas tuo, kas amžina, kas yra aukščiau mūsų pasaulio, aukščiau mūsų nesąmoningos būsenos, siekis išeiti iš šios būsenos savaime yra didis ir amžinas užsiėmimas.
Nė viena akimirka studijuojant kabalą, kai nori pakilti, atskleisti tikrąjį gyvenimą, išeiti iš nesąmoningos būsenos, neišnyksta ir yra įskaitoma kaip tavo pastangas.
Parašyta, kad po kūno mirties sielos klausia tik dviejų dalykų: „Ar studijavai kabalą? Ar laukei išgelbėjimo?“. „Ar studijavai kabalą?“ –  ar stengeisi pritraukti grąžinančią į Šaltinį Šviesą? „Ar laukei išgelbėjimo?“ – ar laukei, kad Šviesa atliks šį darbą, ar siekei tapti „duodančiu“?
Jeigu žmogus nors šiek tiek įsiklauso į kabalos mokslą ir jo mokosi, jis skatina vystytis visas sielas, kurios jį supa bendroje sielų sistemoje „Adomas“.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kas eilėje paskutinis? Aš po jūsų!“

„Klausimai kelyje – 5“

„Pakilti iki Kūrėjo lygio (video įrašas)“