Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 15 pamoka )

Trečia dalis (Kabalos mokslo esmė, 15 pamoka)

Pasiruošimas pamokai

Pirma dalis (Rabašo darbai, 1 straipsnis, 11 psl.)

Klausimas: Baal Sulamas rašė, jog gavo leidimą iš Aukščiau atskleisti kabalos mokslą. Ką reiškia „leidimas iš Aukščiau“?
Atsakymas: Kabalistas pasiekia tokią suvokimo pakopą, kad atskleidžia šį leidimą, prisiima tam tikrą misiją ir jaučiasi įsipareigojęs – ir tada pradeda veikti.
Tai misijos, suteiktos visiems kabalistams, pradedant Abraomu ir kitais, dalis. Pats ryškiausias to pavyzdys – Mozė, dvasinis tautos vadas.
Leidimas iš Aukščiau apima žinias apie Kūriniją, Kūrėjo atskleidimo metodiką, ištaisymo metodikos dėstymą ir ugdymą kabalisto gyvenamu metu ir iš dalies ateityje.
Tas, kuris gauna „leidimą iš Aukščiau“, tampa atsiskleidžiančių jam žinių laidininku, jis perduoda žinias žemyn priklausomai nuo to, kiek žemesnieji sugeba jas perimti.
Leidimas iš Aukščiau jungia savyje plačią Kūrėjo ir žmonijos suderinamumo sistemą. „Gautas leidimas iš Aukščiau“ reiškia, jog žmogus tampa Kūrėjo atstovu, ryšininku tarp Kūrėjo ir kūrinių.
Jeigu žmogus negavo „leidimo iš Aukščiau“, jis klaidina žmones, nes negali teisingai perteikti tikslo svarbos, paties tikslo, priemonių jam pasiekti ir jų reikšmės.
Tikslas – susilieti su Kūrėju. Priemonė jam pasiekti – taisant žmogaus norus grąžinančia į šaltinį Šviesa, kuri pritraukiama per pamoką norint išsitaisyti, siekiant užmegzti ryšį („pamilk artimą“) tarp „taškų širdyje“ grupėje.
Jeigu visa ši sistema aiški, suprantama, yra ją atskleidžiančio žmogaus viduje – tai reiškia, kad jis gavo leidimą iš Aukščiau.

Gali būti, kad 5% žmonijos aprūpins visą pasaulį tuo, kas „būtina egzistavimui“, o likusi dalis reklamuos dvasingumo svarbą.
Arba visa žmonijos užsiims išsitaisymu, o dėl to, kas „būtina egzistavimui“, dirbs po valandą per dieną.
Dvasinių ryšių tarp visų sielų vystymas – nepertraukiamas darbas. Kūrėjas turi atsiskleisti šiame pasaulyje, kitaip tariant, kiekvienas žmogus šiame pasaulyje turi būti įkvėptas tavo dvasingumo siekiu, svarba, ir atitinkamai įkvėpti tave savo noru. Priklausomai nuo įspūdžio, jūs panorėsite ir įstengsite susijungti.
Šiandien platindami kabalą esame tik pradinėje šio darbo stadijoje. Platinimas nėra paprastas žinių skleidimas (knygos, internetas, TV), o ryšių tarp kiekvieno žmogaus ir visų likusių užmezgimas, t. y., ištaisymo realizavimas.
Tą reikės atlikti visiems, juk ši ryšių sistema yra bendrame kli, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas, dvasinis pasaulis. Platinimas – tai galimybė kiekvienam įsijungti į ištaisytą sistemą.
Todėl mums būtina suvokti, jog kabalos platinimas – ne pareiga, o pats ištaisymo (ryšio tarp manęs ir pasaulio) veiksmas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Partnerystė su Kūrėju“

„Platinimas – dvasiniam pakilimui“

Klausimas: Kokia nauda studijuoti knygą „Zohar“ mūsų laikais? Ar būtina ją studijuoti, kad pasiektum dvasinį pasaulį?
Atsakymas: Taip, dabar atėjo metas studijuoti knygą „Zohar“. Labai ilgai to laukiau, nes mums reikėjo pasiruošti.
Dabar pasiekėme būseną, kai didelė masė žmonių pasaulyje jau gali kilti dvasiniais laiptais (Komentarai knygai „Zohar“ vadinasi „Sulam“ – Laiptai).
Todėl visi kartu pradedame studijuoti knygą „Zohar“. Kiekvienas, kuris įsijungs į studijas ir anuliuos save kaip kūdikis, kad mokytųsi drauge su mumis, galės prasiskverbti į tuos pojūčius, apie kuriuos pasakojama knygoje „Zohar“.
Knyga „Zohar“ nestudijuojama protu. Ji kreipiasi į žmogaus širdį ir vysto jo pojūčius, kad jis pajaustų dvi savybes: davimo ir gavimo. Neatsitiktinai Baal Sulamas savo komentarus knygai „Zohar“ pavadino „Sulam“ (Laiptai)
Knygos „Zohar“ neįmanoma studijuoti vienam – tik grupėje. Ją taip ir parašė grupė kabalistų, visiškoje dešimties sielų vienybėje.
10 kabalistų, parašiusių knygą „Zohar“, sudarė 10 pagrindinių sfirot dvasinį indą. Kiekvienas iš jų atstovavo vieną sfirą, ypatingą, Kūrėjo sukurtą vientiso indo (kli) jėgą.
Todėl, jeigu siekiame tapti tokiu vientisu indu, galime iš jų gauti šią žinią, ir ji ims mus veikti.
Jeigu stengsimės studijuoti „Zohar“ būtent grupėje, greitai pajausime, kaip knygoje „Zohar“ paslėpta jėga mus suvienija.
Ir tik pagal vienybės mastą galėsime priimti jų žinią, suprasti ją, pajausti, nes juk širdis supranta, t. y. norai, kurie sudaryti taip, kad suprastų dvasinę žinią.
Sausu protu knygos „Zohar“ nesuvoksi. Būtina grupė, praėjusi didelį pasiruošimo kelią, kur žmonės jau neteko vilties pasiekti dvasingumo kitais būdais, išsilaisvino iš paklydimų, daug ką išsiaiškino ir yra pasiruošę save anuliuoti, suprasdami, jog po vieną, savo jėgomis, nieko nepasieksi. Jie pasiruošę studijuoti knygą „Zohar“ ir įsijungti į ją.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kaip reikia skaityti knygą „Zohar“

„Kam atsiskleidžia knyga Zohar“

„Apie ką kalbama knygoje „Zohar“

Kasdienės pamokos fragmentas:

https://www.youtube.com/watch?v=YNW55pD7NH4

Visa pamoka:

09-11-19 d. rytinė pamoka (1 dalis)

09-11-19 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Klausimas: Ar iš to, ką esate parašęs apie religijos ir kabalos ryšį, teisingai supratau, kad Tora iš esmės yra šaltinis, tam tikra sfera, apimanti 613 įsakymų, kurių esmė – mūsų norai, kuriuos turime išvystyti, kad pasiektume Šviesą ir kartu visišką sielos išsitaisymą?
Atsakymas: Tora – Šviesa, sudaryta iš 613 Šviesų, ištaisanti 613 sielos norų.

Klausimas: Ar Tora ir yra kabalos vadovėlis?
Atsakymas: Kas studijuoja bet kokius šaltinius, kuriuos parašė kabalistai, norėdamas pritraukti sau taisančią Šviesą, tas studijuoja Torą. Kas studijuoja dėl žinojimo, – studijuoja tuščiai.

Klausimas: Kai medituodama pasineriu į save, girdžiu tylų švelnų balsą, kuris mane nukreipia ir atsako į klausimus, kurie iškyla tomis minutėmis. Kas tai?
Atsakymas: Tai jūsų vidinis tylus švelnus balsas…

Klausimas: Rojus – tai dvasinis suvokimas, o pragaras – čia, Žemėje?
Atsakymas: Pragaras – atsijungimo nuo Kūrėjo pojūtis.

Klausimas: Kaip galiu sužinoti, iki kokio lygmens išsivystė mano siela, kiek sfirų man dar liko praeiti iki pasieksiu Acilut lygmenį?
Atsakymas: Sužinosite artėdamas.

Klausimas: Ar egzistuoja aura?
Atsakymas: Tai energetinis laukas aplink gyvūninį kūną.

Klausimas: Rabinai, darantys stebuklus, atlieka kabalistinius veiksmus, kai suvokdami aukščiausius kūrimo dėsnius žino, kaip išgelbėti arba pataisyti jau įvykusius įvykius?
Atsakymas: Tokių nepažįstu!  Kabala (Tora) draudžia kerėti ir burti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Pradedančiųjų klausimai – 8“

„Pradedančiųjų klausimai – 7“

„Pradedančiųjų klausimai – 6“

Antra dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 14 pamoka )

Trečia dalis (BS straipsnis „Įvadas į knygą „Išmintingojo lūpomis“)

Pasiruošimas pamokai

Pirma dalis („Šamati“, 12 straipsnis)

Šiame pasaulyje visi mūsų veiksmai atliekami gavus paliepimą iš aukščiau, visi, išskyrus tuos, kuriuose turime pasirinkimo laisvę. Mano valios laisvė – augti aukštyn, t. y. ištaisyti savo sielą, tampant panašiu į Kūrėją. Visa kita manyje ir aplink mane diktuojama aukštesniojo pasaulio įstatymų.
Jeigu visame, kas žemiška, neturiu valios laisvės ir visa valdoma iš aukščiau, vadinasi, už jokius poelgius šiame gyvenime nėra nei bausmės, nei apdovanojimo! Nes viską darau ne aš pats, o su manimi daro aukštesnės jėgos. Todėl pasakyta, kad visi esame panašūs į gyvūnus, …kol netampame panašūs į Kūrėją. Pagal panašumo į Jį lygį vadinamės Adomu – „panašiu“ (hebrajų k. – dome). Panašumas į Kūrėją prasideda nuo mažo noro Jo siekti, kuris vadinamas „tašku širdyje“. Jei šį tašką žmogus turi, jei jis pasireiškė, žmogus būtinai ateis į kabalą – taškas jį atves.
Taškas širdyje – kaip sėklos lašelis, iš kurio tu išaugai. Bet dvasinį kūną, sielą, išvystyti galima tik savo pastangomis. Tai vienintelė mūsų pasirinkimo laisvė. Nustumk visą pasaulį į antrą planą ir pradėk vystyti sielą, keldamas save į aukštesnę sistemą. Tai – vienintelis pasirinkimas, vienintelis veiksmas, kuris tau gali būti užskaitytas. Apdovanojimas – sielos gyvenimas!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tuštuma – tai laisvės kaina“

„Kur prasideda laisvė“

„Kelias iš vergijos į laisvę“