Klausimas: Ar pasaulis jau pasirengęs permąstyti žmonijos vaidmenį ir esmę?
Atsakymas: Ne, nepasirengęs. Tai gali būti tik tada, kai visi turės aiškų, glaustą ateities vaizdą, kur esame pusiausvyroje su gamta, todėl mums negresia nei virusai, nei ozono sluoksnio mažėjimas, nei užsikrėtimas užterštu vandeniu, nei kitos nelaimės.
Privalome žmonėms paaiškinti jų misiją: iš savęs sukurti tinkamą globalią sistemą, aukščiau bet kokių vyriausybių. Jei žmonija panorės – tada taip ir bus. Tam nereikia jokių revoliucijų ir karų. Neprašome imtis nieko panašaus.
Kviečiame žmones suprasti, kad jie turi būti viena sistema. Kai jie supras, gyveną prieštaroje su gamta, tada viskas pasikeis. Tai ateina iš Kūrėjo, o ne iš valdovų. Tiesiog mums reikia labai smarkiai panorėti pasikeisti.
Baal Sulamas savo straipsnyje „Taika pasaulyje“ rašo: „Visas sunkumas – būtinybė pakeisti mūsų prigimtį iš noro gauti savo labui į norą duoti artimui, nes vienas prieštarauja kitam.
Iš pirmo žvilgsnio sumanymas atrodo fantastiškas, nes reikia pakeisti žmogaus prigimtį. Bet jeigu išsiaiškinsime, suprasime, kad visi prieštaravimai tarp noro gauti sau ir davimo artimui yra ne kas kita, kaip psichologinė kliūtis. Mat praktiškai savo veiksmais duodame savo artimui, negaudami jokios naudos sau.“
Šias žinias turime skleisti vis plačiau, kad jos įsiskverbtu, įsigertų į visus žmonijos visuomenės lygmenis. Ir tada pamažu tai pradės veikti. Iš pasąmonės pakils į sąmoningumą ir taps bendravimo bei žmonių planų objektu.
#266189

2020 m. gegužės 3 d. iš pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvien su gamta

Begalinis gamtos dosnumas

Įsilieti į gamtą kaip jos integrali dalis

Klausimas: Jei paskolinau grupės, dešimtuko draugui 1000 dolerių, o jis man grąžino 1 dolerį, ar turėčiau laikyti, kad jis man grąžino visą 1000?
Atsakymas: Tu aiškiai matai, kad tai – 1 doleris, bet nori jį priimti kaip visą sumą, nes sieki pateisinti savo draugą ir pakilti tikėjime aukščiau žinojimo, juk tavo santykiai su juo – dvasiniai. Jei taip veiki, kitaip tariant, duodi draugui, tai kuri savyje davimo savybę – tikėjimą aukščiau žinojimo. Tu įgyji dvasinę savybę.
Klausimas: Vadinasi, neturiu klausti: „O kur likusi suma?“, nes man tiek svarbus ryšys su Kūrėju, o dešimtuko draugas – kaip šio ryšio įrankis, kad aš esu pasiruošęs paaukoti šiuos pinigus?
Atsakymas: Tu ne aukoji, o įgyji: gauni galimybę pakilti į dvasinį lygmenį per tikėjimą aukščiau žinojimo. Iš esmės, tu nereikalauji pinigų, nes manai, kad duodamas draugui, tu jau gavai. Žinoma, kalbame tik apie tokį atvejį, kai tarp jūsų egzistuoja dvasiniai santykiai.
Klausimas: O iš kur gauti jėgų taip elgtis su draugu? Kaip to pasiekiu?
Atsakymas: Pasieki, kai pajunti, kad būdamas su draugu tame pačiame dvasiniame kūne neduodi ir negauni, o visa tai – viena. Tuo, kad tu davei draugui, tu įnešei į jūsų bendrą dvasinį kūną didelę prasmę, naudą, indėlį. Esi labai laimingas, kad pajėgei tai padaryti.
Klausimas: Ar kartu aš nebijau būti apgautas? Juk kyla tokių minčių?
Atsakymas: Jei jūs iš tikrųjų esate dešimtuke, grupėje ir bandote kartu suvokti Kūrėją, pasiekti Jo lygmenį, tai galimybė duoti draugui įkvepia tave. Kas gali būti geriau?
#263472

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai pasiekimas

Tikėjimas aukščiau žinojimo: priimti draugo nuomonę

Kai nėra jėgų eiti tikėjimu aukščiau žinojimo…

Siela nekuriama savo noru, tarsi būtų statomas pastatas, reikia laukti, kad Kūrėjas ją pastatytų. Teisingas kreipimasis eina susivienijus dešimtuke pas Kūrėją.
Aš tik užsakau statybas ir netgi tiksliai nežinau, kaip Kūrėjas ją pastatys, kokia forma. Ir man tai visiškai nesvarbu!
Noriu, kad tai ateitų iš aukščiau, ypač mūsų laikais, kai statome Trečiąją Šventyklą savyje. Pasakyta, kad ji visa nusileidžia iš aukščiau, ir yra priešinga visoms ankstesnėms pakopoms, Pirmajai ir Antrajai Šventykloms.
#270138

Iš 2020 m. rugpjūčio 31 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Tarpusavio laidavimas“

Klausimas: Ar manote, kad teisinga kritikuoti partnerį dėl kokių nors veiksmų, trūkumų ar verčiau mėginti žvelgti į viską iš šalies, kaip gydytojas į pacientą?
Atsakymas: Ne kaip gydytojas į ligonį, o švelniai, su meile parodyti jam, jog iš jo tikiesi kai ko kito. Tuomet tai veiks ir tave, ir jį.
Klausimas: Kitaip tariant, manote, kad reikia kritikuoti?
Atsakymas: Kritika – kai išsakau nepasitenkinimą, panieką, taip slopinu partnerį. O kai parodau jam, kad noriu iš jo gauti ką nors kito, kad būtų mūsų tarpusavio santykiai, tai šitai nėra kritika.
Klausimas: Ar verta taikyti tokią praktiką, kai galima kalbėti su savo partneriu atvirai, nieko neslapstant? Ar geriau sukurti ribas, pažymėti jas ir jų neperžengti?
Atsakymas: Manau, kad ribų neturi būti! Galiausiai, esant tinkamai sąveikai tarp partnerių neturi būti visiškai jokių paslapčių, nes sutuoktiniai virsta viena visuma.
#270132

Iš 2020 m. gegužės 21 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra šeima

Nukreipta į tikslą meilė

Šeimos oazė

Klausimas: Sakoma, kad mano aplinka šiandien – tai rytdienos aš. Ar sutinkate su tokiu tvirtinimu?
Atsakymas: Žinoma. Matome, kaip aplinka veikia mus.
Žmogus gimsta visiškai mažas, bejėgis, laukinis gyvūnas. Pamažu, veikiamas tėvų, o paskui vis platesnio rato, jis praeina ugdomąsias institucijas, mokyklą, kiemą, gatvę ir t. t.
Jis žiūri daugybę laidų per televizorių, kompiuterį, ir galiausiai tampa toks, kokį jį matome visuomenėje. Jeigu jis negautų šio poveikio iš supančios aplinkos, visai nebūtų tinkamas gyventi mūsų pasaulyje.
#268641

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasirinkimo laisvė, I dalis

Pasirinkimo laisvė, II dalis

Sprendimas – tinkama aplinka

Geras pavyzdys, kas yra tikėjimas aukščiau žinojimo, pateiktas Baal Šem Tovo mokinio Dovydo Lakeso pasakojime. Mokinys pasakoja, kad jie su mokytoju vakarieniavo vėlų šeštadienio vakarą, ir nė vienas neturėjo nė cento kišenėje, nes buvo labai neturtingi.
Staiga mokytojas jam pasakė: „Dovydai, duok man pinigų midui nusipirkti“. Mokinys įkišo ranką į kišenę, ištraukė auksinę monetą ir atidavė ją. Kaip gi tai įmanoma, jei mokinys aiškiai žinojo, kad jo kišenė – tuščia? Kadangi aukštesnysis liepė duoti jam pinigų, jis nedvejodamas įlindo į kišenę ir ištraukė monetą. Ir tai ne pasaka, o tikra istorija.
Tai vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo. Mokinys žinojo, kad kišenėje nieko nėra, bet kai dvasinis mokytojas pasakė jam ištraukti pinigą iš kišenės, tai jis neabejojo, kad ten turi būti tai, ką įvardijo mokytojas, juk tai – kita tikrovės pakopa. Todėl mokinys įkišo ranką į kišenę ir ištraukė monetą.
Mes negalime vertinti dvasinio pasaulio, stovėdami ant šio pasaulio pakopos, arba vertinti šio pasaulio iš Aukštesniojo pasaulio lygmens. Tai lygiai tas pats, kaip su mažais vaikais: jei nori suprasti, kodėl mažylis verkia, turi nusileisti į jo lygį ir jo būseną. Tada sužinosi, ką jis jaučia, ką mato ir kodėl verkia. Negalime iš savo lygmens aukštumų suprasti priežasties, matome tik pasekmes.
Kabalos mokslas moko, kaip įsikūnyti į aukštesniojo būseną ir sugebėti atskleisti jį, suprasti ir pajausti, iš kur gauname tuos įsakymus, kuriais esame valdomi.
Štai ir dabar, kai aš kalbu jums apie šią auksinę monetą, apie dvasinę būseną, kurią mums teks atskleisti, ar galėsite jūs eiti paskui mokytoją aukščiau žinojimo ir ištraukti auksinį iš kišenės?
Aš jums sakau, kad jūs esate išsitaisymo pabaigoje – tai tikra būsena, sukurta jau pasaulio kūrimo pradžioje, ir tik jūs jos nejaučiate! O iš tikrųjų mūsų būsena tobula, ir todėl įkišk ranką į kišenę ir ištrauk galutinį išsitaisymą!
Mokytojas kabaloje – tai dvasinio kelio vedlys, ir paskui jį reikia eiti užmerktomis akimis.
#263665

Iš 2020 m. balandžio 23 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Du ryšio su dvasiniu pasauliu šaltiniai

Kai nėra jėgų eiti tikėjimu aukščiau žinojimo…

Klausimas: Japonijoje buvo atvejis, kai sergantis koronavirusu ir tai žinantis žmogus išėjo į gatvę ir ėmė glebėsčiuotis su kitais, netgi su artimaisiais. Vėliau grįžo namo ir po kurio laiko mirė. Tai pateikiama kaip moralizuojantis pavyzdys. Ar tikrai egzistuoja vadinamasis „aukščiausias teismas“, kuomet žmogus sąmoningai eina tai daryti?
Atsakymas: Be abejo, šis teismas egzistuoja mūsų pasaulio jėgų lygyje, jis niekur nedingsta. Esmė ta, kad esame susieti į vieną bendrą visumą, į integralią sistemą. Jei žmogus palaiko šią sistemą ir siekia ją padaryti integralią, tai yra jo nuopelnas. Ir atvirkščiai, jei jis nutraukia tarp visų esančią gerų ryšių grandinę, tai yra jo pralaimėjimas, bausmė.
Aišku, kad žmogus, tyčia apkrėtęs kitus, labai sau pakenkė: savo veiksmais jis tarp mūsų pasėjo blogį, tas blogis veikia toliau. Kokios pasekmės? Žmogus sulaikė visos sistemos judėjimą integralumo, ryšio, meilės link, o tai – prislėgė jį patį.
Klausimas: Ar yra toks tiesioginis ryšys, kaip jūs sakote, kad visa tai prislegia žmogų?
Atsakymas: Žinoma. Dabar jo norai tapo daug egoistiškesni. Mirdamas jis atsikratė kūno, šio noro pasireiškimo labai žemame lygmenyje, bet vis tiek pasiruošusio ištaisymui. Ir dabar jis negali biologiškai išsitaisyti. O kaip taisytis dvasiškai, jei ten viskas taip egoistiška, ir dabar nežinia, kada jis galės pradėti išsitaisymą ir kokia forma.
Klausimas: Ar tai taikoma visam pasaulio blogiui? Visiems blogio nešėjams?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Žmonės iškart prisimena baisius budelius, žudikus ir pan. Ar tai taikoma jiems?
Atsakymas: Dar blogiau: žmogus, kuris neleidžia gyventi kitiems, nesuteikia jiems galimybės laisva valia tinkamai išsitaisyti, sukuria sau milžiniškų problemų.
Klausimas: Kodėl tai skiriama žmogui? Dėl ko tai jam įdiegia Aukštesnioji jėga, Kūrėjas? Kodėl reikia taip pakišti žmogų?
Atsakymas: Turi išryškėti visas blogis. Privalo! Ir todėl sielos, praeityje dariusios baisius veiksmus, gauna papildomą krūvį, kad jis nugramzdintų jas į žemiausią tašką, nuo kurio galėtų pradėti kilti. Nes jeigu jos yra kažkur tarp gėrio ir blogio ir nelaiko savęs blogomis, joms reikia suteikti papildomai blogio: tada jos supranta, kad iš tikrųjų turi taisytis.
Klausimas: Sakote, kad absoliučiai viskas nukreipta į išsitaisymą, gėrį, šilumą, meilę, ir mes turime pereiti šias baisias būsenas ir pamatyti tuos baisius žmones, jų nekęsti ir pasmerkti mirties bausmei. Ir visa tai turi būti kelyje į meilę, gėrį?
Atsakymas: Nenorėčiau sakyti, kad apskritai reikia mirties bausmės. Nes ji atima asmens galimybę išsitaisyti, o taisytis turi visi. Taigi, nesu už mirties bausmę, bet turime sudaryti žmogui tokias aplinkybes, kai jis būtinai norėtų pasitaisyti! Tiesiog, tegul erelis lesa jo kepenis!
Klausimas: Kas yra išsitaisymas?
Atsakymas: Išsitaisymas – tai savojo žemumo, niekingumo, kenkėjiškumo, amoralumo supratimas. Tai noras tapti naudingam ir matyti, koks kenksmingas buvai. Suvokimas, kad netinkamai bendravai su žmonėmis, koks buvai bjaurus ir blogas, palyginus su tuo, ką matai dabar, yra pragaro būsena. Tai ir yra pragaras, o mirties bausmė nieko neištaiso.
Klausimas: O kaip sužadinti tokią būseną?
Atsakymas: Tam reikia su žmogumi dirbti. Turi būti pedagogų, kurie tiksliai atvestų jį prie savarankiško apibrėžimo: kas gi jis toks?
Klausimas: Vadinasi, pedagogai neturėtų nusikaltusiojo nekęsti, bet turėtų suprasti, kad tai – išsitaisymo kelias?
Atsakymas: Taip. Turi rodyti jam meilę. Žmogui tai blogiau nei mirtis. T. y., pedagogai jį myli, ieškodami metodų, kaip jam padėti suvokti blogį savyje. Tikiuosi, kad pamatysime patys, kaip žmonės pradės keistis.
Klausimas: O tuomet žmonės iš šios neapykantos pradės suprasti, kas jie tokie ir kad jie yra žudikai?
Atsakymas: Taip. Jie klaidžios gatvėmis kaip mirusieji, prisikėlę iš savo kapų, ir ieškos, kaip galėtų išsitaisyti.
Klausimas: Ar tam reikia pedagogų, kurie jiems parodys, kas yra tikroji meilė? O žmonės žiūrės į juos, nekęs jų ir keisis dėl jų?
Atsakymas: Taip.
#267527

Iš 2020 m. gegužės 11 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentaras: Svarstydami gilias filosofines temas, staiga pavartojate žodžius „meilė“, „davimas“.
Atsakymas: Ne tik. Kabalos moksle dažnai vartojami tokie terminai, kaip „zivug“ – „susijungimas“, „susiliejimas“.
Faktas, kad viskas, kas vyksta mūsų pasaulyje kūnuose, ne kūnuose, tarp kūnų ir t. t., vyksta ir dvasinėse jėgose, kurios valdo mūsų kūnus ir mūsų sielas. Todėl turime konkrečiai įvardyti visus šiuos veiksmus ir būsenas. Mes imame žodžius, kurie išreiškia mūsų pasaulio veiksmus, ir vadiname jais dvasinius veiksmus.
Taigi, dviejų norų sąjungą mes vadiname „zivug“, tai yra, susiliejimu, susijungimu. Dvasiniame pasaulyje yra „pradėjimas“, „nėštumas“, „gimdymas“ ir pan. Apskritai, viskas, kas egzistuoja mūsų pasaulyje, yra Aukštesniojo pasaulio pasekmė, todėl ir terminai vienodi. Tačiau dvasiniame kontekste visa tai vyksta ne kūnuose, ne materijoje, o noruose.
Klausimas: Kaip atomai susijungia vienas su kitu, kad sudarytų molekulę, taip ir norai jungiasi tarpusavyje?
Atsakymas: Taip. Ir vėlesni norai gaunami labiau koncentruoti, integralesni. Norai, kurie susirenka tam tikroje sistemoje „AVAJA“, yra vadinami „sfirot“, „parcuf“, o vėliau – „pasauliu“.
#264590

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas: Jei aš stengiuosi skleisti gėrį ir meilę visiems mane supantiems darbe, šeimoje, tai ar galiu kažkaip apsaugoti save ir aplinkinius nuo virusų?
Atsakymas: Apskritai, taip, bet nemanau, kad poveikį galima taip aiškiai pamatyti.
Žinoma, geriausias vaistas – tai teisingi, draugiški tarpusavio veiksmai, palaikymas. Būtent juos mes turėjome suteikti gamtai ir nesuteikėme, o bandėme, priešingai, pavogti, įžeisti, pažeminti ir t.t. kitus.
Jei esame integralios sistemos elementai ir visiškai priklausome vienas nuo kito, tai ir elgtis turime atitinkamai. Pabandykite suprasti, kokia tai analoginė, integrali sistema, kur viskas priklauso nuo visų.
Klausimas: Jūs sakote, kad savo neigiamais veiksmais išvedame sistemą iš pusiausvyros. Kokie yra neigiami veiksmai?
Atsakymas: Nemeilė, net iki neapykantos, nenoras papildyti vienam kitą, rūpintis kitais ir pan. Kitaip tariant, sistemos, kurioje visi elementai atsakingi vienas už kitą, pusiausvyros pažeidimas yra vadinamas blogiu.
#263625

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Universalūs skiepai nuo visų virusų

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Skiepai nuo koronaviruso

Klausimas: Mane traukia į dugną įprastinis gyvenimo būdas. Visi, su kuo bendrauju, netiki, kad pokyčiai galimi. Dėl to svyra rankos ir dingsta noras eiti pirmyn.
Atsakymas: Ir kas iš to? Svyra rankos, nenori eiti pirmyn – neik. Vis tiek paskui gyvenimas privers.
Reikia tiesiog rasti sau aukso vidurį. Ne šokti galva į kur nors, o eiti tolygiai, tiksliai ir pasitelkus kabalą aiškintis viską, ką sutinkate gyvenime. Tai labai greitai išmokys jus, kaip tinkamai žvelgti į pasaulį.
Klausimas: Bet ar yra gyvenimiškas kelias, kuris veda į sėkmę, ar tai nevienareikšmė sąvoka?
Atsakymas: Žinoma, yra. Bet jis jums jau apibrėžtas, ir jį atskleidžiate arba geru, arba blogu keliu. Tai tokie skirtingi keliai, kad jums atrodo, kad tai skirtingi gyvenimai.
Komentaras: Išeitų, kad šiame gyvenime galime praeiti savo dvasinį kelią ir suvokti ką nors, o galime užbaigti savo dienas nieko neišmanydami?
Atsakymas: Atsirasite vėl, naujame įsikūnijime.
#268598

Iš 2020 m. liepos 14 d. TV laidos „Pokalbiai su M. Laitmanu. Daša Gorod, psichologė“