Pateikti įrašai priklausantys Dvasinis darbas kategorijai.


Vidurio linija – pusiausvyros taškas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKabalistai neįeina į transo būseną kaip ekstrasensai, neneria savin kokioje nors ekstazėje, kaip įvairiausi mistikai nuo senovės iki mūsų laikų.
Turėdami ekraną jie sąmoningai, protu, jausmais, tiksliai, ramiai egzistuoja ne tik išoriniame informacijos, jėgų sluoksnyje, bet ir vidiniame, kur organizuojami visi įvykiai, kur priimami sprendimai, nes jie juda vidurio linija.
Kairė ir dešinė linija – tai gavimas ir davimas, ir jie visą laiką vidurio linijoje, kaip svertai (liežuvėliai) pusiausvyros taške svarstyklėse. Nuolatos būdami vidurio linijoje, kabalistai visuomet atlieka tikslius išskaičiavimus, kad jų suvokimo ir ekrano dydis visada būtų pusiausvyroje.
Jų ėjimo pirmyn principas – kiek išauga egoizmas, tiek turi padidėti ekranas. Taip jie juda pirmym tarsi ant dviejų kojų.
Tad kabalistų judėjimas visiškai tikslus ir valdomas. Žinome, kad kasant tunelį priešakyje juda mašina, kuri kasa gruntą, išmeta jį lauk ir juda pirmyn. Taip ir kabalistai.

#310206

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kabalistai prieš ekstrasensus“

Daugiau šia tema skaitykite:

Suvokti gyvenimo tikslą

Puikus balansas

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Komentarų nėra

Grįžti pas Kūrėją

Dvasinis darbas, Klausimai ir atsakymai, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманBaal Sulamas rašo, kad žodis „gamta“ lygus Kūrėjui, todėl galima Kūrėjo dėsnius vadinti gamtos priesakais, ir priešingai, Kūrėjo priesakus – gamtos dėsniais, nes tai vienas ir tas pats. Kitaip tariant, nėra nieko tik gamtos sistema, kuri ir yra Kūrėjas.
Taip ir reikia žiūrėti į viską, kas mus supa, į savo poveikį pasauliui, kur esame, į tai, kaip jis veikia mus, įsisąmoninant save kaip integralią tos gamtos sistemos (Kūrėjo) dalį.
Yra tik viena aukštesnioji Kūrėjo jėga, jos noras atvesti mus į susiliejimą su Juo, bet ne priverstinai, ne per prievartą, o įsisąmonintu gėrio keliu. Kiek suprasime Kūrėją, pajausime ir suvoksime Jį kaip gerą ir kuriantį gėrį, tiek galėsime prie Jo priartėti, susijungti su Juo. Taip grįšime prie Kūrėjo, prie gamtos.

#310183

Iš 2023 m. kovo 13 d.  rytinės pamokos „Pasaulio vienijimasis paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamatyti Kūrėją

Žmogus – siekis prilygti Kūrėjui

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Komentarų nėra

Kai priešas virsta draugu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip tinkamai išnaudoti pavydą, nemėginant jo užgesinti savyje?
Atsakymas: Nereikia nieko gesinti, jokių neigiamų minčių ir paskatų! Visa tai ištaiso Šviesa, o ne tu, todėl nėra ko savyje ko nors slopinti.
Priešingai! Kai atsiskleidžia įvairios neigiamos savybės, vadinasi tau reikalingas Šviesa, kuri šiek tiek pakoreguotų tave. Štai ir viskas. Kitaip tariant, tau atsirado Šviesos poreikis, o be neigiamų pojūčių to nebūtų.
Klausimas: Tarkime žmogus jaučia, kad jam reikia Šviesos. Bet ji juk nepradangina jo noro ką nors papjauti. Ar tai kaip nors transformuojasi?
Atsakymas: Transformuojasi. Tu taip tarsi atrėži ketinimą, o noras lieka.
Jeigu turi norą ką nors papjauti – eik į gyvulių skerdyklą, ir darbuokis ten. Transformuojasi ketinimai.
Mano ketinimas ką nors kaip nors traumuoti virsta priešingu. Aš ištaisau jį į priešingą pasitelkęs Šviesą, ir mano priešas virsta mano mylimiausiu draugu, kad ir kaip neįtikėtinai tai atrodytų dabar.

#310106

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kaip tinkamai išnaudoti pavydą“

Komentarų nėra

Ypatinga arena

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманVisuomenė, kurioje gyvename, egoistiškai valdo mus, keldama mums įvairiausius standartus: kaip rengtis, kaip šukuotis, kaip atrodyti, būti aukštu, lieknu, o ne storu ir žemu ir pan.
Taip sukurta tikslingai, kad geriau atsiskleistų mūsų egoizmas. Išeitų, kad žmogus egzistuoja veikiamas daugybę išorinių neigiamų veiksnių. Tokia būsena vadinama „tremtimi“, kai mūsų davimo ir meilės savybės ištremtos iš dvasinio pasaulio ir yra valdomos egoistinių vertybių, vertinimų, nuostatų.
Todėl visos mūsų pastangos turi būti nukreiptos į tai, kad pakeistume šias egoistines visuomenines nuostatas į dvasines, kai žiūrėsime į vidinį žmogaus pasaulį, o ne į išorinius duomenis, ir vertinsime jį pagal jo mintis, o ne pagal tai, kiek tai malonu ar gera mums. Toks mūsų nuolatinis darbas su savimi.
Ir būdamas tokioje nepaprastoje situacijoje kabalą studijuojantis žmogus turi be perstojo užsiimti savianalize ir suprasti, kad ties juos dirba visuomeninė egoistinė mašina, kuri kas akimirką teikia jam nuostatas, egoistinius standartus: reikia daryti taip, žiūrėti į žmones taip, vertinti juos pagal tam tikrus kriterijus.
O žmogus turi nuolatos tam kliudyti. Tuomet jį supančioje visuomenėje, jį veikiančioje egoistinėje mašinoje žmogus išvys nukreipiančią Kūrėjo ranką, kuri taip jį ugdo ir veda į absoliučios meilės visiems būseną.
Taip pasaulis virsta arena, vieta, kur susijungiame su Kūrėju mūsų abipusėje meilėje jam. Iš tikrųjų šis pasaulis išnyksta, jis neegzistuoja. Jis tarsi yra ta vieta, kur tiesiog susijungiame – aš ir Kūrėjas.
Man atsiskleidžia, kad visas pasaulis dėl to ir buvo sukurtas. Visas tas išorinis blizgesys, daugybė žmonių, viskas, kas su jais vyksta, kaip jie mane veikia, kaip aš veikiu juos – visa tai reikalinga tam, kad ištaisyčiau savo tarpusavio santykius su Kūrėju.

#309979

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Nekenčia, bet myli“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iššifruoti Kūrėjo kalbą

Pamatyti Kūrėją

Iliuzinis pasaulis

Komentarų nėra

Svarbiausia kabalos mintis

Dvasinis darbas, Kabala ir religija, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKabala atskleidžia mums, kad „nėra nieko kito tik Jis“. Kūrėjas stovi už visko, kas vyksta aplink mus. Svarbiausia nepamesti minties, kad visa tai – Jis, ieškoti Jo visuose pavidaluose aplink save ir savyje.
Viską valdo Jis, išskyrus mintį, kad „be Jo nėra nieko“. Ir ši mintis duodama Jo! Tačiau tu turi ją pačiupti ir nuo jos imti auginti savyje laisvą nuo Jo priešingą būseną, turi tapti panašus, lygus Jam žmogus, Adomas.
Klausimas: Kaip tada nevirsti religingu žmogumi, kai imi kalbėti taip, kaip daugelis?
Atsakymas: Visa tai žodžiai, jie neturi prasmės. Žodžių prasmė juk visiškai kita.
Religija apsiriboja fiziniais veiksmais. Ji neturi vidinio aparato. Jų vidiniai veiksmai – atgailauti ir pan. O kabala nukreipta į priešingą nuo religijos pusę, į Kūrėjo atskleidimą.
Religija egzistuoja dėl to, kad Kūrėjas paslėptas, ir niekaip nesuinteresuota Jo atskleisti, tad ragina: „Elkis paprasčiau, paklusk ir viskas“. Kabala suinteresuota žmogaus raida.

#309933

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Pasaulio lėlininkas“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nėra nieko kito tik Jis“ – tai mistinė mantra?

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Komentarų nėra

Kaip neužstrigti dvasiniame kelyje

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip žmogui neužstrigti, nesustabarėti dvasiniame kelyje, kad nuolatos judėtų pirmyn?
Atsakymas: Čia reikalinga grupės pagalba. Pats žmogus nieko negali atlikti, jis nuolat pamirš apie dvasinį tikslą. Jo gyvūninė dalis visąlaik linksta prie gardo: yra kampas su šienu – pagulėti, pasnausti; yra vežimas su sėlenomis ar maišas su avižomis – paėsti. Ir daugiau jam nieko nereikia, jis gali ir neišeiti iš to gardo.
Norint išeiti iš saugaus miesčioniško kampo, būtinas aplinkos palaikymas. Joks herojiškumas nepadės, nes nuolatos reikia dėti pastangas, kad eitum pirmyn.
Čia būtinas tikslo didumas, kurį žmogus gali gauti tik pritardamas aplinkai, reikia didžiulių norų, o jų nėra. Bet kuomet žiūri į kitus ir matai, kad jie dega, kad jie tai turi, o tu net, tuomet pavydas ir puikybė ima graužti ir pirmyn vesti.
Nekenti kitų, mat jie parodo tau savo didelius norus, tačiau būtent tai ir stumia tave pirmyn.

#309911

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Užstrigti dvasiniame kelyje…“

Daugiau šia tema skaitykite:

Aplinkos įtaka

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Aplinka nulemia likimą

Komentarų nėra

Kaip nuskrieti į ateitį?

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Gal mums nepavyksta sukurti laiko mašinos dėl to, kad mūsų pasaulis iliuzinis ir egzistuoja tik mūsų vaizduotėje?
Atsakymas: Jis egzistuoja tavyje tokiu pavidalu, kad dabar sėdi priešais kamerą ir kalbiesi su manimi. O aplink tave dar dešimt milijardų žmonių ir t. t. Iš principo, visa tai – žinoma, tavo pasaulis.
Tau taip atrodo. Tame tavo pasaulyje egzistuoju ir aš. Ir aš save įsivaizduoju egzistuojantį kažkokiame savo pasaulyje.
Kabalistai rašo, kad ateityje visi žmonės jausmiškai susivienys į vieną žmoniją ir taps it vienas organizmas. Esant tokiai būsenai laikas išnyksta.
Jei niekas nesijaus kaip atskiras žmogus, o tik kaip visos žmonijos visuma, tai niekas iš ateities pas mus neatskris, nes nebus tokios būsenos, kai įsivaizduojame atskirus žmones. Juk visi tapsime kaip vienas žmogus, „Adomas“.
Ir tuomet, kaip rašoma kabaloje, materiali tikrovė tarsi išnyks iš mūsų pojūčių, nes nesijausime atsiskyrę vieni nuo kitų, o imsime egzistuoti viename bendrame dvasiniame kūne.
Todėl mums nereikia kurti laiko mašinos, kad nuskrietume į ateitį, juk ji egzistuoja visiškai kitoje savybėje.

#307507

Iš 2022 m. gruodžio 25 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Skristi į nuostabią ateitį

Kelias į visišką išsitaisymą

Ar gali kabalistas pakeisti ateitį?

Komentarų nėra

Subjektyvus laiko suvokimas

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Paprastai laiką įsivaizduoja kaip upę, tekančią viena kryptimi. Kai kurie žmonės tvirtina, kad laikas it lietus, susidedantis iš atskirų lašelių. Ir tuomet visas mūsų gyvenimas atrodo kaip atskirų kadrų rinkinys tarsi kino juostoje. O kaip jūs įsivaizduojate laiką?
Atsakymas: Neįsivaizduoju laiko, įsivaizduoju veiksmus. Žmonėms, kurie matuoja save pagal savo atliktus veiksmus, laikais teka visiškai kitaip, kitu mastu nei kitiems.
Komentaras: Jei teisingai suprantu, materialiame pasaulyje laikas teka nepriklausomai nuo to, ar keičiasi mūsų būsenos, t. y. nepriklausomai nuo mūsų.
Atsakymas: Kieno atžvilgiu keičiasi laikas? Mano. O mano kaimyno laikas toks kaip mano ar ne? Ar jo mastas kitas? Juk viskas subjektyvu.
Mes gyvename pagal mechanines valandas, kuriomis matuojame save. Bet kaip ta valanda praeina man ir jam – nežinau.
Klausimas: Jeigu kabalistas pats sąmoningai keičia savo būsenas – jas paspartina, sulėtina, tai tuomet išeitų, kad jis valdo laiką?
Atsakymas: Jis kontroliuoja laiką priklausomai nuo savo priartėjimo prie Kūrėjo ar nutolimo nuo Jo.

#307366

Iš 2022 m. gruodžio 25 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas priklauso nuo mūsų

Pakilti virš laiko

Skristi per laiką

Komentarų nėra

Vienos jėgos veikimas

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Šiuolaikinė fizika išskiria tris pagrindines materijos rūšis: medžiaga, laukas ir tamsioji materija. O kokie norų tipai ir kiek jų dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas: Noras gauti. Tai atskleidžiame savyje, daugiau niekas mums neprieinama.
Klausimas: Jis tikriausiai taip pat dalijamas į šimtus, tūkstančius?
Atsakymas: Bet tai vis tiek noras gauti.
Komentaras: Tarkime, mūsų pasaulyje matome, kad yra medžiaga ir yra laukas. Tai juk skiriasi.
Atsakymas: Tiesiog taip veikia viena jėga skirtinguose lygmenyse. Lygiai taip ir dvasiniame pasaulyje.
Klausimas: Kas pagal kabalą pirmiau – materija ar sąmonė?
Atsakymas: Žinoma, sąmonė. Tik klausimas – „kieno“?
Materijos savęs įsisąmoninimas – pirminis, kitaip, negalėtume kalbėti apie tai, kad kas nors egzistuoja. Apie tai galima kalbėti tik tiek, kiek suvoki save.

#309653

Iš 2023 m. vasario 12 d. TV laidos „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Keliamoji noro jėga

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Dvi iš Kūrėjo išeinančios jėgos

 

Komentarų nėra

Tikrovės iliuzija

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sapnuodami matome įvairius vaizdus, patiriame įvairias situacijas. O pabudę, suprantame, kad visa tai netikra ir tai, ką sapnavome, tiesiog neegzistuoja. O kitądien sapną visai pamirštame.
Kabala sako, kad mūsų pasaulis – tai iliuzija. Ar tai reiškia, kad įėjęs į dvasinį pasaulį žmogus pabunda iš žemiško miego ir iliuzija išsisklaido?
Atsakymas: Ne. Esmė ta, kad iliuzija neišnyksta iki visiško viso pasaulio išsitaisymo. Ir net jeigu žmogus nebeturi kontakto su pasauliu per kūną, jis vis vien ir toliau esti šiame pasaulyje . Kitaip tariant, mirusieji yra kartu su mumis.
Juk visa tai noras, kuris piešiamas prieš mus. Jis gali įgyti ypatingas formas, bet pas savaime yra amžinas.
Šviesa sukūrė norą, kuris turi įgyti formą, panašią į Šviesą, pereiti nuo gavimo savybės prie davimo savybės. Toks visas kelias. Bet pats noras egzistuoja paraleliai su Šviesa, jie tarsi lygiaverčiai.

#309647

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Tikrovė sapne“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iliuzija ir tikrovė

Iliuzija ar tikrovė?

Mūsų pasaulio iliuziškumas

 

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »