„Didžiąją kiekvienos visuomenės dalį visuomet sudaro atsiliekantieji, o versliųjų dalis nesiekia net trisdešimties nuošimčių.“ (Baal Sulamas, „Paskutinioji karta“)
Tai nulemia tai, kokia yra visuomenė. Pavyzdžiui, išsivysčiusioje europiečių visuomenėje gal ir surinksime 20% verslių žmonių, o azijiečių bei afrikiečių visuomenėje jų bus mažiau.
Tai nepriklauso nuo protinio vystymosi, bet daugiau nuo žmonių prigimties. Atvyksti į Lotynų Ameriką – šaudymas į orą, karnavalai, futbolas. Viskas?! Jokiu būdu nemenkinu tų žmonių, tai tiesiog lotynų amerikiečių charakteris.
Jei vyksti į Vokietiją, Prancūziją, Olandiją, stebiesi, kaip gerai organizuota jų produkcijos gamyba, ir kaip veržliai jie tai atlieka.
Bet visa tai laikini skirtumai, tiesiog neradome, kaip tinkamai papildyti vieni kitus. Galiausiai žmonija supras, kaip galima darniai papildyti vieni kitus ir nėra nė vieno žmogaus su blogu charakteriu ar negeru vidiniu psichologiniu nusistatymu. Jei kiekvienas atsidurs savo vietoje gausime visiškai harmoningą sistemą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie kokią visuomenę rašė Baal Sulamas?

Ateities žmogus

Skirtingų lygybė

Klausimas. Romėnams sugriovus Antrąją Šventyklą, kam reikėjo išbarstyti visus žydus tarp kitų tautų? Kokia dvasinė prasmė?
Atsakymas. Žydų išsklaidymo dvasinė prasmė ta, kad, kaip pasakyta „Knygoje Zohar“, jie turi ištirpti kitose tautose. Kalbama ne apie fizinį, bet apie dvasinį, mentalinį prasiskverbimą: savo kultūra, savo požiūriu į viską.
Žydai – tai ne tauta, o visų tautų atstovai, gyvenę Senajame Babilone. Jie, surinkti Abraomo, iš viso sudarė 5% babiloniečių. Likę 95% Senojo Babilono gyventojai pasklido po visą Žemės rutulį.
Dabar, po to, kai žydai patyrė didžiules kančias būdami egiptiečių ir babiloniečių nelaisvėje, po to, kai sugriautos Pirmoji ir Antroji Šventyklos, ir po 2000 metų tremties, baigėsi jų maišymasis su pasaulio tautomis, kuomet jų „rešimot“ (dvasiniai informaciniai genai) visiškai ištirpo kitose tautose. Todėl kabalos mokslas jau atsiskleidžia kaip metodika visai žmonijai taisyti.
Ji pasiekiama visiems žmonėms, kuriems kyla klausimas apie gyvenimo prasmę. Ir nėra jokio skirtumo, kokia žmogaus tautybė.

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Vienybės raktas

Žydų paskirtis

Klausimas. Kabalistai sako, kad žmogus turi pajausti kitų norus ir imti juos pildyti? Tai ir yra davimo elementai?
Atsakymas. Pajausti kito žmogaus norus – ne problema, mat mūsų tikslas vienas. Kalbama ne apie jo žemiškuosius norus. Turint vieną dvasinį tikslą, man aiškus jo siekis – jis toks, kaip mano. Turime sudėti savo siekius draugėn ir judėti pirmyn.
Mėginu kaip galėdamas padėti mums, kad susijungtume grupėje, mat pritraukdami naują bendrą vienijančią jėgą, imame sandūroje tarp mūsų jausti aukštesniąją valdančią jėgą.
Žinoma, man reikia pasirūpinti draugu, kad jam nieko netrūktų materialiu atžvilgiu. Tačiau tai nėra mūsų suartėjimo objektas. Todėl dabar pasaulis tikslingai tampa toks, kad nereikia pernelyg daug galvoti apie maistą – niekas nemiršta iš bado. Svarbiausia rūpintis kitu lygmeniu.
Klausimas. Kai kabalistai sako, kad turiu pajausti artimo reikmes, reiškia turiu pajausti jo norą, užpildyti jį, ir tuomet mano egoizmas irgi užsipildys? Ką turiu pajausti kituose?
Atsakymas. Nieko. Negaliu pajausti kitų, aš lieku savyje uždarytas egoistas. Tik jei mėginu susijungti su kitais ir mes kartu siekiame užmegzti ryšį su aukštesniąją jėga, tuomet jos veikiami gauname galimybę tarpusavyje susivienyti.
Ji iš mūsų kuria bendrą norą, kurį kuriame virš savęs: tai – aš, tai – jie, ir virš mūsų – kažkas bendro, kas nesusiję su klasikine norų piramide.
Kylame virš savo egoizmo, susijungiame padedami aukštesniosios jėgos ir vienybėje imame jausti jos veikimą. Tai ir yra aukštesnės jėgos atskleidimas mumyse.
O savo egoizme niekad nieko nepajausime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Užpildyti svetimus norus kaip savus

Mylėti – užpildyti artimo norus

Gauti, kad galėtum duoti

Klausimas. Kabalistas valdo jam ateinančias mintis pasitelkęs ekraną. Ar jis gali užkirsti kelią blogoms mintims?
Atsakymas. Tik pasitelkęs Šviesą, pats – jokiu būdu. Iš kur jis ims tokių jėgų? Visi jame egzistuojantys blogi, egoistiniai norai siunčiami jam iš viršaus. Šviesa atskleidžia juos ir laukia, kol žmogus įsisąmonins tai ir pareikalaus, kad Šviesa ištaisytų.
Iš esmės pasaulyje nėra nieko blogo. Tiesiog iš pradžių egzistuojantys žmoguje egoistiniai norai taip jame atsiskleidžia.
Nėra nieko naujo pasaulyje. Visa, kas vyksta ir vyks jau įrašyta mumyse ir mes niekur nuo to nepabėgsime. Vis tiek turime tai praeiti. Kaip sakoma: „Kas bus – tas.“ O mes turime būti pasirengę pateisinti viską kas akimirką.

Iš 2017 m. rugsėjo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tik Šviesa mus ištaisys

Stebuklingi žiūronai

Ieškokite Kūrėjo ten, kur Jis yra

Klausimas. Ar kabalistas atsparus kančioms, tuštumos pojūčiui, nusivylimui?
Atsakymas. Kabalistas nėra atsparus fizinėms kančioms. Kaip ir visi kiti, egzistuojantys materialiame kūne, jis lieka gyvūnu ir viską suvokią. Tarp jo ir kitų žmonių šiuo atžvilgiu nėra visiškai jokio skirtumo.
Kitas reikalas – jo požiūris į kančių Šaltinį. Jis visiškai Jį pateisina, nes supranta, kaip tai padeda atitrūkti nuo egoizmo. Tad kabalistas visai kitaip žvelgia į ligas ir kitas negandas.

Iš 2017 m. rugsėjo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl reikalingos kančios

Dėkoti už kančias labiau nei už gėrį?

Nuo kančių prasmės – prie gyvenimo prasmės

Klausimas. Kodėl pasaulyje tiek mažai kabalistų?
Atsakymas. Mat norint atskleisti dvasinį pasaulį, pakanka vieno dviejų kabalistų, o paskui dar poros dešimčių. O prie jų jau turi šlietis kiti. Viskas vyksta žemyn, pagal piramidę.
Šiandien sistematiškai užsiimantys mūsų pasaulinėje bendruomenėje studentai sudaro pakankamą žmonių kiekį, reikiamą norint atnešti į mūsų pasaulį Šviesą. Belieka, kad visas pasaulis kaip nors prie mūsų prisijungtų.

Iš 2017 m. rugsėjo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kabalistas?

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kiek kabalistų reikia?

Visos būsenos, kurias patiriame dvasiniame darbe,– tai mūsų ryšio su Kūrėju formos, kaskart kitokios. Ir nors mums atrodo, kad esame darbe ar su šeima, namie ar gatvėje, kažkur einame, skrendame – visa tai vaizduotės žaismas.
Iš esmės tai mūsų ryšio su Kūrėju vaizdas, kuris įgauna skirtingas formas esant skirtingoms aplinkybėms. Ir nėra nieko kito!
Todėl visas mano darbas – atpažinti tikrąją būseną, suprasti, kad esu susietas su Kūrėju ir turiu Jį atskleisti kaip Pirmąjį, kuriantį man tą būseną, ir Paskutinįjį, nes turiu pasiekti „Nėra nieko kito tik Jis.“
Turiu nutarti, kad Jis iš tikrųjų suformavo man šią būseną, Jis ją suorganizavo ir davė man, kad remdamasis visais dabar esančiais duomenimis, priklausomai nuo manyje atsiskleidžiančio sudužimo, nutarčiau, kad viskas kyla iš Jo, pradedant pasiruošimu ir iki būsenos, kai susijungiu su Kūrėju kiek tai įmanoma šiuo metu
Toks mūsų darbas.

Iš 2017 m. lapkričio 22 d. pamokos „Širdies apsunkimas ir embriono būsenos pasiekimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienintelis kelias pas Kūrėją

Šešėlių teatras

Kaip pažinti Kūrėją?

Klausimas. Lygybė – tai toks reiškinys mūsų pasaulyje, dėl jos žmonės per visą istoriją nuolatos kovojo…
Atsakymas. Jokios lygybės nėra ir būti negali. Lygybė gali būti tik Kūrėjo atžvilgiu, nes Jo atžvilgiu visi esame lygūs, kaip vaikai mamai. Kūrėjas mūsų bendra šaknis, ir todėl sukurti iš jos esame visiškai lygūs.
Vieni kitų atžvilgiu mes visi skirtingi. Negalime net įvertinti, koks skirtumas tarp mūsų. Nėra bendros liniuotės, su kuria būtų galima visus išmatuoti. Jeigu suartėjame su Kūrėju, susijungiame Jame, visi priešais Jį tampame lygūs.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad mes lygūs siekdami Jo?
Atsakymas. Netgi čia nesame visai lygūs, bet pamažu tampame.
Tik pasiekę Kūrėją ir tapę Jo „vergais“, pasiekiame lygybę, juk vergystėje visi vienodi.
Kai paklūsti aukštesniajai sistemai, tinkamai į ją įsijungdamas, tai ši būsena iš esmės vadinasi vergyste. Tačiau paklūsti su didžiuliu užsidegimu, susižavėjimu.

Iš 2017 m. liepos 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Aukščiausios lygybės principas

Kaip tapsime lygūs, jeigu esame skirtingi?

Dvasinė lygybė

Klausimas. Jeigu matau neigiamas draugo savybes, tai turiu jį papildyti. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Gamtos dėsnis toks, kad joje nėra nieko bloga. Žmoguje taip pat – nė viename iš mūsų! „Blogis“ kilo iš mūsų sudužimo, nes tavyje yra ketvirtis, jame puselė, manyje trečdalis ir t.t.
Jeigu surinksime šias savybes draugėn, tai jos sudarys vieną visumos savybę, sudarytą iš pliuso ir minuso. Esmė ta, kad dūžtant sielai susidarė neigiamos savybės, ir net tai, kas teigiama, atrodo, kaip neigiama, nes niekas jų tarpusavyje nepapildo.
Taisant reikia ištaisyti mūsų sudužimą, abipusį nutolimą vienų nuo kitų. Mums reikia pakreipti mūsų smegenis, kad jos dirbtų būtent ta kryptimi: nėra nieko blogo, nėra nieko gero. Blogis – tarpusavio atitolimas. Tad matome sudužusias savybes, kurios visada mums atrodo neigiamos.
Jeigu greta bet kokios sudužusios savybės, kad ir kokia teigiama ji būtų, nebūtų neigiamos, jį papildančios savybės, tai ji atrodys neigiama.

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso Vilniuje pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš savo egoizmo

Iš chaoso į harmoniją

Tikslas – meilė artimui

Klausimas iš „Facebook“. Nuolat sakote, kad kabalistas turi apsiriboti būtinuoju minimumu, tačiau jis kiekvienam skirtingas. Kaip nustatyti ribas?
Atsakymas. Žmogus pats nustato ribas tuo, kad visas mintis ir savybes nukreipia į susijungimą su kitais ir per juos – į susijungimą su Kūrėju. Natūralu, kad tuo tarpu likę menkesni norai, impulsai ir pomėgiai niveliuojasi.
Nors laikau save kabalistu ir didžiąją laiko dalį užsiimu būtent tuo, vis tiek privalau rašyti ir aiškinti žmonėms apie kabalą. Dėl to klausausi žinių, žiūriu mokslo populiarinimo laidas, kad remdamasis jomis galėčiau vesti savo paskaitas ir pokalbius.
Be to, dar mėgstu juokus ir gerus anekdotus, nes tai parodo, kiek žmogus savo protu gali pakreipti viską ir atskleisti, kaip priešingybės jungiasi. Iš principo, būtent tai gerame anekdote yra.
Žmogus turi normaliai maitintis ir ilsėtis. Sakykim, aš kasdien pusvalandį skiriu pasivaikščiojimui su žmona.
Klausimas. Ar būtinasis minimumas nėra prievartinė lygiava, kad visi turėtų būtent tokį lygį?
Atsakymas. Ne. Jokiu būdu. Svarbiausia, rūpintis tuo, kad žmogus turėtų svarbų tikslą gyvenime, ir tai, ką jis daro, būtų daroma dėl to tikslo. Visa kita – antraplaniai dalykai. Tuomet viskas normalizuosis, taps natūralu.
Mokiausiai to iš savo Mokytojo. Jis labai mėgo vaikščioti po parką, skaniai pavalgyti, pasiperti pirtyje, išsimaudyti jūroje, bet visa tai buvo visiškai antraeiliai dalykai, priedai, palyginus su jo dvasiniais užsiėmimais, su ta aukštybe, kurioje jis buvo.
Tiksliai nusistatykite tikslą, ir tuomet tai, kas būtina, susireguliuos savaime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Jeigu gyvenimo nepripildo amžinas tikslas…

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis