Pateikti įrašai su pasaulėdara žyme.


Kodėl žmonės tiki pomirtiniu gyvenimu

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai žmonėms pasakoji apie galimybę pasiekti tobulumą ir begalybę šiame gyvenime, tai nedaro jiems įspūdžio! Tačiau, kai jiems sakoma: „Tu numirsi ir gyvensi po mirties“, tai sukelia jiems galybę emocijų. Kodėl taip yra?
Atsakymas. Todėl, kad tai jų neįpareigoja kažką konkretaus daryti.
Klausimas. Bet žmonės stengiasi daryti gerus darbus, gyventi pagal įstatymus…
Atsakymas. Kabalos mokslas neturi su tuo nieko bendra. Dar prieš gimstant abraomiškoms religijoms, visos tautos visose šalyse, visuose kontinentuose, išvystė tikėjimą, kad egzistuoja pomirtinis gyvenimas, anapusinis pasaulis.
O kai atsirado Abraomas su savo metodika, tai šis mokslas pirmiausia atskyrė jo grupę nuo visos žmonijos, nes Abraomas teigė: „savo pasaulį pamatysi dar šiame gyvenime“.
Antra, Abraomo grupė egzistavo aukštame lygmenyje ir patirdavo Aukštesnįjį pasaulį, gyvendami mūsų pasaulyje, ir tam nereikėjo jokio perėjimo. T. y. gyvūninis lygmuo – gyvūnui, dvasinis – sielai, o kai kūnas numirdavo, su ja nieko neatsitikdavo.
Didysis kabalistas Baal Sulamas sakė, kad jam visai nesvarbu, kur užkas maišą su jo kaulais. Todėl apie jokius šventus palaikus ir ypatingą požiūrį į kūną negali būti jokios kalbos. Toks kabalos mokslo požiūris. Atskleisti dvasinį pasaulį – mūsų užduotis ir galimybė.
Jei žmogus jau pasiekė būseną, kai jam būtina rasti gyvenimo prasmę ir tikslą, jis jos ieškos, ir jo nedomins pomirtinis gyvenimas. Vėliau, besivystydamas jis iš vidaus pajaus, kad jokio pomirtinio gyvenimo nėra.
Viskas priklauso nuo vidinio žmogaus išsivystymo. Ir mūsų penkiais jutimo organais tuo įsitikinti ar įtikinti neįmanoma.
Kabalistas jau mūsų pasaulyje pradeda jausti bendrą pasaulėdaros sistemą, o tai parodyti paprastam žmogui – neįmanoma. Lygiai taip pat mes negalime pasakyti tikinčiajam, kad pomirtinio gyvenimo nėra, kad jis – neteisus.
Komentaras. Taip, tačiau tokių žmonių – milijardai, ir jie tiki į rojų ar pragarą. Žmogui norisi, kad ten kažkas būtų.
Atsakymas. „Labai norisi“ – tai dar nereiškia, kad taip turi būti. Nėra „ten ar čia“, yra žmogaus suvokimas. O po žmogaus mirties galimybė patirti, suvokti dingsta iki kitos gyvenimo būsenos. Ateis nauja reinkarnacija su dvasiniais informaciniais duomenimis (rešimot), ir žmogus pradės nuo tos vietos, kur baigėsi jo ankstesnis įsikūnijimas.
Klausimas. Taigi, viskas priklauso nuo žmogaus išsivystymo, o ne nuo jo paties?
Atsakymas. Viską duoda gamta, išskyrus valios laisvę.
Klausimas. Tai mus gali išgirsti tik žmonės su tašku širdyje?
Atsakymas. Taip. Žmonės, neturintys taško širdyje, laikui bėgant mus palieka. Be to, jie pradeda mūsų nekęsti, nes mes neigiame jų įsivaizdavimą apie rojų, būsimą gyvenimą ir visa kita.
O mes, tvirti materialistai, kurie, priešingai materializmui, mano, kad šį pasaulį galima pakeisti ir padaryti jį Aukštesniuoju, dvasiniu, amžinu.
#223021

Iš 2017 m. gruodžio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Kur po mirties iškeliauja žmogaus siela?

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…

Komentarų nėra

Matematika – aukščiausia visatos harmonija

Kabala ir kiti mokslai, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai po darbo seminare pereiname prie „Mokymosi apie dešimt sfirų“, ši knyga suvokiama kaip meilės matematika – santykių lygtys kabalistinėje grupėje.
Ji tarsi aprašo visų būsenų, kurias norėjome pasiekti seminare, formules. Kodėl kai kuriems ši knyga atrodo nuobodi?
Atsakymas. Yra žmonių, kurie nesupranta matematikos. Matydami formulę įsivaizduoja ją tik konkrečių reikšmių pavidalu: kilogramais, litrais ir kt. Jie supranta, kad ši formulė kažkaip susieja vieną kintamąjį su kitu, ir jei vienas sumažės, tai kitas padidės ir atvirkščiai. Tačiau pačiose formulėse nejaučia gyvybės.
Matematika – tai aukštesnis, dieviškas mokslas, juk ji išreiškia ryšį tarp visų tikrovės dalių. Ir nesvarbu, apie ką būtent kalbama. Yra pasaulių sistema kaip viena siela su pripildančia ją Šviesa, bet siela sudužo į daugybę dalių.
Visos šios dalys susimaišė viena su kita ir nukrito žemyn. Ir dabar norime surasti formulę, kuri išreikštų, kokios būsenos jos buvo ir kaip nukrito, koks skirtumas atsiskleidė tarp jų, kuo jis pasireiškia ir kaip jos gali vėl susijungti į tą pačią formą.
Mes norime išreikšti santykį tarp visų dalių: tarp pasaulių, tarp pasaulių ir sielų, tarp negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus lygmens kiekviename fragmente ir tarp jų įvairiomis formomis, nes kiekvienas dar suskilo į „Adam Kadmon“, ABEA ir mūsų pasaulį.
Išeitų, kad yra begalo daug įvairiausių savybių, bet jos visos tarpusavyje susijusios ir įsijungia viena į kitą. Matematika – tai kalba, leidžianti viską sujungti draugėn ir paaiškinti tai, kas svarbiausia – ryšius tarp jų. Čia ir yra tikroji matematika – tai ryšių tarp visų pasaulėdaros dalių formulės: kas kad ne viskas iš karto, bet dalimis.
Šio pasaulio matematika, žinoma, nėra tobula. Ir vis dėlto joje yra kažkas, kas susieja viską kartu. Ir augalų, ir žvaigždžių, ir negyvosios materijos, ir žmogaus savybių (jo psichologijos) atžvilgiu veikia vienos ir tos pačios formulės, tik skirtinguose medžiagos lygmenyse.
Matematika – tai aukščiausioji visų tikrovės dalių harmonija kartu. Kabalos mokslas aiškina šią harmoniją, tik kabalistų vartojamais savo terminais. Kabaloje taip pat yra formulės bei dėsniai, kas kad ne tokios kaip matematikoje, tačiau kalbama apie visos pasaulėdaros dalių harmoniją.
Todėl, jei „Mokymas apie dešimt sfirų“ aiškina mums dvasinius objektus: Išsut, Zeir Anpin, Nukva – kaip jie susiję vienas su kitu, tai mums atrodo, kad tai sausa, nuo gyvenimo atsieta informacija. Bet iš tikrųjų šis aprašymas pilnas gyvybės. Mes šitai dar pajausime, o kol kas tiesiog žinokite, kad šioje knygoje slypi tikrasis gyvenimas ir tobulybės pojūtis.

Iš 2017 m. gruodžio 29 d. pamokos pagal knygą „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamatyti pasaulį pro dešimt sfirų

Davimo matavimo vienetas – dešimt sfirų

Visi pažinimo keliai veda į kabalą

Komentarų nėra

Pamatyti pasaulį pro dešimt sfirų

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar turėčiau išnagrinėti pasaulėdaros schemą, dešimt sielos sfirų, kaip daugybos lentelę, ar priimti tai, kaip kol kas neegzistuojantį ir nesuprantamą dalyką?
Atsakymas. Jūs turite tai studijuoti, o vėliau bandyti rasti, tada jums pradės formuotis sistema. Jūs žvelgsite į pasaulį ir stebėsite, kaip jis keičiasi tarsi per trafaretą, ir matysite jame dešimt sfirų.
Žiūrėdami per šį trafaretą į pasaulį, žmogų, jo elgseną, tarpusavio santykius, vėjo, oro judėjimą, augalų ir gyvūnų sąveiką ar sąveiką dvasiniame pasaulyje, jūs visur matysite vieną ir tą patį ryšių tinklą tarp dviejų jėgų: teigiamos ir neigiamos.
Klausimas. Kiek laiko reikia, kad suvoktume dešimt sfirų? Ar tai priklauso nuo konkretaus žmogaus?
Atsakymas. Mes turime labai išsamų vadovėlį, kurį sudaro šeši tomai, tai „Mokymas apie dešimt sfirų“, kuris paaiškina, kaip dešimt sfirų kuria visus pasaulius, tarp jų ir mūsų pasaulį, kaip paskutinį, patį žemiausią, ir kokiu būdu Aukštesnioji šviesa per dešimt sfirų valdo visą kūriniją.

Iš 2017 m. kovo 5 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasingumas – integrali sistema

Visas pasaulis – tai dešimt sfirų

Gamtos fraktališkumas

Komentarų nėra