Klausimas: Kūrėjas įpareigoja mus Jį suvokti?
Atsakymas: Žinoma. Netgi jeigu neva pats noriu atskleisti Kūrėją, tai irgi rodo, kad Jis verčia.
Bet kam man to reikia? Staiga gyvenimo viduryje panorstu atskleisti Kūrėją! Tai kažkas nenormalaus. Paprastai žmogus savo gyvenime nori atlikti ką nors apsiribodamas mūsų pasauliu, dėl savęs, normaliai viską sau sutvarkyti. Tai mūsų įprastinis gyvūninis egoizmas.
Bet staiga egoizmas ima reikalauti kažko nenatūralaus – suvokti aukštesniąją jėgą. Matome, kad toks noras siekti Kūrėjo pabunda nedaugeliui žmonių. Jei tai būtų bent 10-20% Žemės gyventojų, o dabar tik vienetai.
Todėl tie žmonės, kurie jaučia trauką atskleisti Kūrėją, jaučiasi ypatingais, neaišku į gera tai ar į bloga. Jie šiek tiek netenka skonio gyvenimui, pervertina vertybes, ir nežino, ką daryti su savimi.
Ir čia, jei jiems atsiskleidžia kabalos mokslas, tai jis kaip gelbėjimosi ratas skęstančiajam, už kurio jie gali įsitverti ir pamažu atskleisti savyje kur ir kaip esą, kur tas nesuprantamas, paslėptas, viliojantis ir drauge nepasiekiamas tikslas.
#259903

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Klausimas. „Mylėk savo artimą kaip pats save“ – tai galutinis Gamtos tikslas. Tačiau galioja dar ir preliminarūs priesakai, kurių vienas yra „nedaryk kitam to, ko pats nenori“. Ką tai reiškia, apie ką kalbama?
Atsakymas. Kalbama ne apie meilę, o apie blogio nedarymą. Tai yra pirmasis mūsų priesakas.
Komentaras. Bet ir to žmogus nesugeba. Jeigu esu egoistas, tai rūpindamasis savimi vis tiek darau žalą kam nors kitam. Vadinasi, mums duoda įstatymus, kurių iš pat pradžių negalime laikytis.
Viena vertus, sakoma, tu turi tai padaryti, kita vertus, negali to padaryti, nes tai prieštarauja tavo prigimčiai.
Atsakymas. Jei turi tam kokių nors polinkių, užuomazgų, norų, siekių, jei studijuodamas kabalą pradedi suprasti, kad tau to reikia, kad tai išties yra pasaulio tikslas ir niekur nuo to nepabėgsi, kad visas pasaulis turi tai pasiekti, tada reikia ieškoti, kaip tai įgyvendinti.
Ir tai gali būti padaryta tik pasitelkus Aukštesniąją jėgą, kuri mums leis veikti aukščiau savo prigimties.
Tarkime, priešais mus yra geležies gabalas. Žemės gravitacija jį traukia žemyn. Bet jeigu laikysiu virš jo magnetą, geležis pakils ir pakibs ore. Taigi abi jėgos bus subalansuotos tarpusavyje, o geležies gabalas bus tarp jų.
Lygiai taip pat bus ir tuo atveju, jei mano egoizmas liks žemiau, o virš jo bus naudojama priešinga jėga. Tada aš pats „pakibsiu“ ore ir egoizmas man nedarys spaudimo, būsiu nuo jo nepriklausomas, kažkur per vidurį. O jeigu Aukštesnioji jėga bus tokia stipri, kad prilipsiu prie jos ir visas mano egoizmas liks žemiau, tada tapsiu visišku teisuoliu.
Vadinasi, turime rasti šią jėgą, kad ji paveiktų mus. Nieko daugiau nesugalvosi.
#256820

Iš 2019 m. vasario 7 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikslas – meilė artimui

Gyvenimo tikslas

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Klausimas: Tarkime, žmogus ateina su kokia nors problema į ligoninę. O ten eilė, kurioje tenka labai ilgai laukti, kol jį priims. Arba jis eina į banką, kad pasiimtų pinigų, o ten uždarė jo sąskaitą. Ar visa tai Kūrėjo žaidimai? Ką per šį žaidimą turiu suprasti?
Atsakymas: Žmogų veja prie to, kad jis imtų klausti apie gyvenimo tikslą, apie tai, koks dabartinės jo būsenos tikslas: dėl ko ir iš kur tai ateina?
Klausdamas apie tai, jis palaipsniui pasiekia būseną, kai staiga atsiduria tarp tinkamų žmonių, knygų arba kažkokių įvykių, kurie atveda jį prie klausimo apie gyvenimo tikslą. Pusdienį sėdėdamas poliklinikos eilėje jis ima svarstyti: „Kam, po galų, šis gyvenimas?“ Arba, tarkim, kai kas nors nutinka su jo verslu ar kyla kitos problemos.
Kitaip tariant, visos šios problemos, o jų mes turime kaskart vis daugiau, užklumpa žmones kiekviename žingsnyje. Bet jos skirtos tik tam, kad mūsų karta pradėtų savęs klausti: „Kam mes egzistuojame? Kokia gyvenimo prasmė?“.
Ir žmonės klausia apie tai. Jie serga depresija, vartoja narkotikus, kad kaip nors pabėgtų nuo šio gyvenimo. Bet iš esmės tai palaipsniui juos atveda prie Aukštesniosios jėgos suvokimo metodikos. Jėgos, kuri juos sukūrė, juos valdo ir žaidžia su jais. Jie nori žinoti, kodėl tai su mumis vyksta, kur tas Kūrėjas, jeigu Jis yra, kuris visa tai daro? Su kokiu tikslu, kam, kodėl?
Nėra tokio žmogaus, kuris ateitų studijuoti kabalos, iki tol nepatyręs depresijos būsenos arba nusivylimo gyvenimu. Pas mus ateina žmonės būtent su trūkumo jausmu: „Neturiu gyvenime paties svarbiausio“. Būtent tada, kai žmogus jaučia tai, galbūt net tiksliai nesuvokdamas savo klausimo ir neturėdamas į jį atsakymo, jis jau pradeda artėti prie kabalos.
Klausimas: Tada jis randa teisingą aplinką ir teisingas knygas? O kodėl būtent kabaloje?
Atsakymas: Jis gali praeiti per daugybę kitų gyvenimo ratų, bet vis tiek galiausiai likimas atves į kabalą.
Bet kol kas tai tik vienetai. Mes esame pirmoji linija, kuri pradeda artėti prie Kūrėjo. Bet patraukiame paskui save dar daugelį. Toji dauguma priartėja ir atitolsta, priartėja ir atitolsta. Tai natūralus kelias, start-stop judėjimas.
#260963

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo žaidimas su žmogumi

Kodėl aš kenčiu?

Nuo kančių prasmės – prie gyvenimo prasmės

Klausimas: Kodėl tiek daug kančių tenka visai žmonijai, jei šios kančios tiesiogiai neveikia taško širdyje? Kodėl jos apskritai reikalingos ir ką jos duoda? Koks kančių ryšys su taško širdyje pabudimu?
Atsakymas: Kad tai suprastume, turime išstudijuoti bendrą sielos struktūrą. Siela visiems viena, ir mes visi esame joje kaip jos skirtingos dalys dar nuo bendros sielos sudužimo laikų, vadinamosios Adomo nuodėmės.
Sieloje yra penki egoizmo storio sluoksniai. Be to, ji yra padalinta pagal savybes į įvairiausius derinius. Todėl sunku pasakyti, kodėl kiekvieno žmogaus vienoks ar kitoks likimas.
Tai jau priklauso nuo sielų vystymosi. Juk mes nuolat jungiamės vienas su kitu, susiliejame, atsiskiriame, nutolstame. Neįmanoma aprašyti, kaip visapusiškai ši sistema sąveikauja tarpusavyje, atsižvelgdama į mūsų pradinius komponentus, kai mes buvome vieningi, paskui visiškai atsiskyrėme ir dabar pamažu pradedame jungtis.
Galutinis tikslas – tai tas pats susivienijimas, kuris buvo pradžioje, tik su visomis mūsų pastangomis, kuriomis jungdamiesi mes tampame absoliučiai tapatūs Aukštesniajai jėgai, Šviesai, Kūrėjui.
O kad kiekvienas turi tokį painų likimą, ir mums neaišku, kodėl vieni žmonės kenčia mažiau, o kiti daugiau, – dėl to reikia pažinti visą sistemą, ir tada pamatysime, kiek viskas yra tobula, ir nėra jokių nuolaidų nei užtarėjų nė vienam žmogui.
Kita vertus, jūs nematote visos gyvenimų grandinės. Jūs nesuprantate, kas buvo su anais ir kas bus su šiais. Bet galiausiai niekas negali pasakyti, kad tam yra geriau, o anam nieko neteko, pradedant nuo pačių žymiausių kabalistų ir baigiant paprastais, tolimais nuo kabalos žmonėmis, kurie dar negimė ir neaišku, kaip ir kur egzistuoja.
Niekas negalės papriekaištauti, kad Aukštesnysis valdymas neteisingas. Aš garantuoju. Suvokdami šią sistemą, jūs pamatysite, kiek ji yra integrali ir kiekvieną akimirką nukreipia mus tik į tai, kad pasiektume absoliučią, tobulą būseną.
#261100

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – tai Kūrėjo dalis

Prie dvasinio pasaulio slenksčio

Kūrėjas – tobula altruistinė sistema

Visi žmonės pasaulyje dabar turi vieną problemą – sugriuvo visa vakarykštė gyvenimo tvarka. Žmogus nežino, kas bus su darbu, su uždarbiu, su šeima, apskritai su gyvenimu – sugriuvo visos ankstesnės vertybės, visas jo pasaulis.
Jis keldavosi ryte ir ėjo dirbti: į gamyklą, į parduotuvę, į statybų aikštelę. Aplink jį buvo daugybė žmonių, su kuriais jis buvo susijęs. Visą dieną dirbdavo, dėdavo savo įnašą į šį pasaulį, ir staiga visa tai dingsta, telieka viena tuštuma.
Ir ką gi jam daryti, juk nėra dėl ko gyventi, nėra už ko įsitverti. Kur jo bendradarbiai, kolegos, dalykiniai partneriai? Nieko neliko, tarsi kas atrėžė jį nuo to didžiulio pasaulio. Ir kaip gyventi toliau?
Tačiau kabalos mokslas aiškina mums kūrimo tikslą, duoda gyvenimo tikslą. Turime ko siekti, turime kasdienes pamokas, ir todėl visąlaik vis labiau einame pirmyn ir žinome, ką daryti. Problema su uždarbiu kaip nors išsispręs, tačiau svarbiausia gyvenime – tai dvasinis gyvenimas, judėjimas į dvasinį tikslą. O tai liks bet kuriuo atveju, todėl mūsų būsena pati geriausia, pati patikimiausia iš visų pasaulyje.
Koronavirusas nieko iš mūsų neatėmė, tik tas šiukšles, kurios mums nereikalingos. Materialiame gyvenime kaip nors pragyvensime kaip visi. Bet svarbiausia – kad turime dėl ko gyventi! Ir anksčiau turėjome tikslą, tačiau šiandien jis tapo vertingesnis.
Išeitų, kad dabar leidžiamės per išėjimo iš savo egoizmo, iš šio pasaulio etapus. Esame šiame pasaulyje, tačiau formaliai, tik išoriškai. O viduje virusas mums kaip tik padeda pakilti, išeiti iš egoistinės vergystes, priartėti prie kūrėjo ir pasiekti tikslą, atskleisti dvasinį pasaulį.
Ateina kokia nors nauja valdžia, kuri vadinasi „koronavirusu“, ir nušluoja mums kelią, kaip cunamio banga, nuplaunanti visa, ko nereikia. O mes turime eiti tuo keliu, kuris veda iš egoizmo į altruizmą, iš materialaus pasaulio į dvasinį.
Tą patį virusas daro visiems, problema tik ta, kad kiti nežino, ką daryti. Kaip Purimo istorijoje: visas Šošan miestas buvo sutrikęs ir nežinojo, kas teisus: noras mėgautis ar noras duoti. Su kuo sugretinti šiuos reiškinius?
Sugretinu juos su pačiu Kūrėju, todėl vertinkime šį laiką. Ir mūsų judėjimas pirmyn priklauso nuo to, kiek įstengsime vesti už savęs visa pasaulį, plačiai paskleidę žinias apie tai, ką iš tiesų daro koronavirusas ir ką reikia daryti mums. Judėjimas pirmyn priklauso nuo to, kiek mes, kaip galva, esame susiję su parcufo kūnu, t. y. su visa žmonija, ir drauge (galva ir kūnas) einame į tikslą.
* * *
Už ko laikytis žmogui būnant šioje situacijoje, kurioje atsidūrėme šiandien dėl viruso, tarsi pakibome ore? Tačiau aš mėgaujuosi tuo, kad pakibau ore. Atėjo koronavirusas ir atrėžė mane nuo viso ankstesniojo gyvenimo. Nieko neliko. Kas bus rytoj? Nežinau. Netgi nežinau, kas bus šiandien po akimirkos. Svarbiausia, ar su tuo sutinku ar ne?
Sutinku su tokia būsena, kai esu atrėžtas nuo savo noro mėgautis. Ir iš viršaus mane atrėžė nuo egoizmo ne per prievartą, man nežinant, o su mano noru, ir aš čia veikiu išvien su Kūrėju kaip Jo partneris.
Po to, kai mano noras mėgautis atrėžtas nuo manęs ir negali naudoti nė vienos mano minties ar veiksmo, galiu paprašyti duoti man davimo jėgą. Grąžinanti į šaltinį Šviesa atjungė nuo manęs egoistinio ketinimo sistemą, paliko mane be nieko. Vadinasi, išėjau iš „Egipto“. Ir dabar galiu paprašyti, kad suteiktų man norą duoti.
* * *
Išėjimas iš „Egipto“ – tai įėjimas į dešimtuką, kai jaučiu draugus ir nejaučiu savęs. Iš pradžių atskleidžiame, kiek esame atsieti nuo draugų. Norime būti drauge ir neįstengiame susijungti, tarsi tarp mūsų stovėtų siena, neleidžianti pajausti draugo. Ir bėgame iš šio „Egipto“, pereiname Raudonąją jūrą, vis labiau daužydami pertvaras tarp mūsų.
O paskui kuriame tarpusavio laidavimą aplink Sinai kalną (neapykantos kalną). Jaučiame tą didžiulį mūsų bendro egoizmo luitą, visus kartu, ir tai kyla virš mūsų lyg kalnas. Kūrėjas yra kalno viršūnėje, o mes apačioje, kalno papėdėje; ir gauname sąlygą: jeigu nesusivienysime, kad pasiektume Kūrėją, tai šitai taps mūsų laidojimo vieta.
Ir tuomet sutinkame susijungti tarpusavyje, tarpusavyje laiduodami vieni už kitus. Kitaip tariant, draugas tampa man svarbesnis už mane patį, esu pasirengęs daryti viską, ko reikia kitiems. Štai taip mums dabar reikia veikti platinant kabalos žinias visai žmonijai. Ir per šį darbą, pakilsime į kalno viršūnę, kaip Mozė, kad gautume Torą, Šviesą, kuri veiks visą žmoniją.
#262122

Iš 2020 m. kovo 23 d. rytinės pamokos

Gamtos tikslas ir pasaulinio masto epidemija
Klausimas. Ar kabalos požiūriu gamta yra protinga? Ar viskas, kas mums nutinka, kokie nors smūgiai – visa tai yra suplanuota? Ar yra aukštesnis protas? Ar tai stichiška?
Atsakymas. Gamta absoliučiai protinga. Ji turi vystymosi pradžią ir pabaigą, t. y. negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos ir žmonių vystymo planą, ir jis griežtai įgyvendinamas.
Tačiau jį vykdant kyla įvairiausių problemų. Kadangi į šį planą įeina negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmogus, tai žmogaus prigimtis, kaip pati aukščiausia, patiria visokiausius svyravimus ir pakitimus į vieną ir į kitą pusę.
Žmogus turi valios laisvę, jis gali save keisti, būti panašus ar ne visai panašus į gamtą. Pagal tai, jis keičia savo judėjimo trajektoriją. Bet vis tiek jo judėjimas nukreiptas į tą patį tašką, to paties tikslo link.
Klausimas. Ar gamtos dėsniai nėra nulemti žmogaus, sociumo lygmenyje?
Atsakymas. Žmogus turi valios laisvę, tai reiškia, kad vis dėlto jam suteikiama galimybė įvairiais būdais nuvykti iš taško A į tašką B.
Klausimas. Kitaip tariant, galutinis tikslas vis tik nulemtas?
Atsakymas. Ne tik galutinis tikslas, bet ir visas mūsų judėjimas. Jį galima suskirstyti į mažas atkarpas ir kiekvienoje iš jų galime judėti geresniu ar mažiau geru keliu.
Klausimas. Dabartiniame kelio ruože pasireiškė pasaulinė epidemija – koronavirusas. Visi suprantame, kad tokių virusų būta daug ir kur kas pavojingesnių. Kuo ši situacija skiriasi nuo kitų mūsų istorijoje? Ar tai, kad šiandien esame labiau priklausomi vieni nuo kitų, integralūs ir, savaime suprantama, tai suteikia savo atspaudą?
Atsakymas. Taip. Jei anksčiau epidemijos Europoje ar atskirose pasaulio dalyse nepaliesdavo kitų žemynų ir tautų, tai dabar to nėra. Šiandien esame taip tarpusavyje susiję per kultūrą, ekonomiką, pasaulinę prekybą ir kt., kad negalime nebūti kaip vieninga žmonija.
Todėl virusai užkrečia mus visus, palaipsniui plisdami iš vieno Žemės krašto į kitą. Ir niekur negalime dingti, negalime nutraukti tarpusavio ryšių.
Komentaras. Šios situacijos ypatingumas – šiandieninė mūsų tarpusavio priklausomybė, ir svarbiausia, tie neproporcingi vyriausybių įvesti apribojimai. Juk buvo įvairios epidemijos, tačiau niekas taip nereaguodavo.
Atsakymas. Bet tai buvo anksčiau, kai nebuvome taip susiję vieni su kitais. O šiandien šis ryšys tapo visuotinis. Sunku įsivaizduoti, kur jo nėra. Ir paaiškėja, kad dėl viruso esame įpareigoti atsiriboti vieni nuo kitų, kiekvienas žmogus privalo izoliuotis nuo kitų, o tai dabartiniame pasaulyje neįmanoma.
#261698

Iš 2020 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Karantinas – pirmas žingsnis išeiti iš krizės

Mintys apie koronavirusą II dalis

Antikūnai prieš egoizmą

Gyvenimo tikslas pagal aukščiausią sumanymą
Klausimas. Per visą istoriją žmonės ieškojo gyvenimo prasmės.
Senovės Graikijoje ir senovės Romoje buvo manoma, kad visų žmogaus poelgių tikslas – ieškoti laimės, nors laimę kiekvienas suprato savaip.
Kinikai tenkinosi mažu – vengti blogio.
Stoikų gyvenimo idealai – išlaikyti nedrumsčiamą ramumą, ramybę iš išorės ir iš vidaus dirginančių veiksnių atžvilgiu. To paties laikosi ir dauguma Rytų metodikų.
Viduramžių Europoje ir Indijoje gyvenimo prasmės įsivaizdavimas buvo siejamas su protėvių garbinimu, religinių idealų sekimu. Iš vėlesnių religinių pažiūrų ir teorijų, akivaizdu, kad gyvenimo prasmė – Dievo pažinimas. Žinoma, kiekvienas suprato savaip, kas yra Dievas, tačiau teisuoliškas gyvenimas, priesakų laikymasis, meilė Dievui buvo jų egzistavimo esmė.
Pagal Budos mokymą prasmė ir aukščiausias tikslas gyvenime – liautis kentėjus. Kančios nebuvimas – tai jau iš esmės malonumas. Savaime suprantama, nebekentėti – tai nustoti naudotis savo egoizmu, noru gauti.
Anot Konfucijaus, svarbiausias žmonijos egzistavimo tikslas – sukurti idealią visuomenę, kur žmogus yra „sraigtelis“ ir taip pasiekiama harmonija.
Pagal apklausas, 26 % šiuolaikinių žmonių mano, kad šis pasaulis yra beprasmis, 32 % tvirtina, kad gyvenimo prasmė – mylėti, 22 % – pažinti pasaulį ir perduoti žinias kitiems, 8 % ieško bendravimo su Dievu pilnatvės.
Kokia gyvenimo prasmė pagal kabalą?
Atsakymas. Yra kūrinijos tikslas, nuo pat pradžių numatytas kuriant žmogų ir pasaulį. Kitaip tariant, vystydamiesi šiame pasaulyje, būdami esamoje aplinkoje tarp negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos, apsupti žmonių turime atskleisti Kūrėją, kuris visa tai valdo.
Egzistavimo tikslas – pasiekti ir suvokti Kūrėją, kol gyvename šį materialų gyvenimą.
Klausimas. Kuo tai skiriasi nuo kitų metodikų, kur irgi skelbiama apie Kūrėjo suvokimą, meilę Jam, Jo priesakų laikymąsi?
Atsakymas. Kabaloje omenyje turimas absoliučiai aiškus Kūrėjo atskleidimas visur, kas mus supa, kai suvokiame Jį taip, kaip bet kurią kitą akivaizdžią gamtos dalį.
Klausimas. O kur tai pasiekiama? Aš Jį matau, jaučiu, girdžiu?
Atsakymas. Tai pasiekiama tame, kas vyksta manyje ir aplink: visur atskleidžiu aukščiausią valdančią jėgą, kuri yra visuose veiksmuose, visose savybėse, visuose reiškiniuose. Aukštesniosios jėgos pasireiškimas suteikia man supratimą, kad esu visiškai naujame pasaulyje – pasaulyje, kuriame yra jį Valdantysis.
Aukštesniosios jėgos valdymas atsiskleidžia absoliučiai visose savybėse, pokyčiuose, gamtoje, manyje, mano prote ir jausmuose, visur, kas vyksta su kiekvienu šio pasaulio gyventoju.
Dar daugiau, ji pasireiškia per juos ir taip atskleidžia savo tikslą: atvesti nesuskaičiuojamą daugybę kūrinių skirtinguose lygmenyse (negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus) į absoliučią harmoniją, į tarpusavio ryšį, į visišką integralią sąveiką.
Šis vienos jėgos, vieno tikslo, vieno plano suvokimas, kai visi veiksmai susijungia praktiškai į vieną, ir viskas susiveda į vieną būseną, kurią visi turime pasiekti pagal aukščiausią sumanymą, ir vadinasi „Kūrėjas“.
Mes pasiekiame būseną, kai aiškiai matome, jaučiame, suvokiame, kad be Kūrėjo daugiau nieko nėra. Egzistuoja tik ši jėga, kuri tikslingai sukūrė mus, kad parodytų mums savo vienybę, savo didybę, savo jėgą, savo universalumą.
#255544

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Atskleisti gyvenimo prasmę

Klausimas. Šiuolaikiniai draugų susitikimai yra transliuojami visame pasaulyje. Juose dalyvauja grupės ir pavieniai asmenys iš šimtų šalių. Jų atstovai kalba apie tikslo svarbą. Mes rodome vaizdo medžiagą, pasakojame platinimo naujienas, klausome muzikos.
Ar tai gerai? Ar yra koks nors klasikinis susitikimo variantas? Vienas dalykas, kai sėdi 5–10 žmonių grupė intymioje aplinkoje, ir kitas dalykas, kai matai aplink tūkstančius žmonių ir, žinoma, iš jų kalba tik tam tikri asmenys, turintys techninių galimybių ir pan.
Atsakymas. Manau, kad tai nesvarbu. Atvirkščiai: kai didelis būrys žmonių iš visų šalių žavisi sistema, kurioje jie gyvena, tikslu, kurio jie siekia, – tai labai padeda.
Nemanau, kad dėl to gali būti atitolimas ar painiava judant tikslo link. Ne. Man patinka tai, kas vyksta. Manau, kad tai ir yra mūsų tinkamo vystymosi raktas.
Pasaulis juda tikslo link, kad žmogus ir visa žmonija pakiltų virš savo žemiško, seklaus, smulkaus buržuazinio įvaizdžio, uždaryto valstybių ribose, mažose grupėse su asmeniniais mokytojais. Matome, kad visa tai jau byra, nes viskas turi didėti, stiprėti ir eiti Kūrėjo link.
#258713

Iš 2019 m. kovo 11 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas. Kodėl kūrimo tikslas toks priešingas egoizme paskendusios žmonijos siaubingai būsenai?
Atsakymas. Esmė ta, kad praėjome sudužimą. Todėl visos kylančios mumyse mintys ir norai yra neigiami, priešingi Kūrėjui, priešingi vienybei dešimtuke.
Mums tereikia pasverti savo norus ir mintis, širdį ir protą. Turime nuolatos tikrinti šiuos du parametrus, kiek jie padeda mums, arba atvirkščiai, yra priešingi vienybei.
Tik taip galėsime matyti jų teigiamą ar neigiamą aukštį.
#243111

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – dvasinė mintis

Kodėl teigiamos mintys gesina neigiamas?

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Klausimas. Ar pavargstama nuo dvasinio darbo?
Atsakymas. Nežinau, ar egzistuoja nuovargis nuo dvasinio darbo pats savaime. Jis, žinoma, atsiranda, paskui pradingsta. Tačiau tai ne nuovargis, o egoizmas, nematantis užpildymo, malonumo, tikslo, ir todėl jaučiantis energijos trūkumą. Tai ir yra nuovargis. Labai lengva su juo kovoti.
Kitas reikalas – fizinis nuovargis, kai reikia tiesiog išsimiegoti. Žmogus minimaliai turi miegoti penkias valandas. Pageidautina šešias.
O visa kita – tikslo, palaikymo, grupės įtakos nebuvimas.
#246870

Iš 2019 m. balandžio 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo išmintis: mėgautis kiekviena akimirka

Jėga, gaivinanti šitą pasaulį

Dvasingumas – tai džiaugsmas