Komentaras: Gydytoja psichoterapeutė Marija Bloch savo straipsnyje įdomiai rašo: „Šiuolaikinėje visuomenėje motinystė išgyvena krizę. Pasikeitė moterų padėtis, smarkiai padidėjo gyvenimo tempas. Žmonės nori greito pasitenkinimo, vertybės linksta į savimeilės pusę. Reikia gauti malonumą čia ir dabar, nededant didelių pastangų.O būti tėvais – tai ne gavimas, o davimas. Tam turime mokėti mėgautis davimu. O šiandien tai krizėje.“
Kaip tai pakomentuotumėte?
Atsakymas: Pasiekėme tokį egoizmą, kad nenorime vaikų! Nenorime augti, nenorime duoti netgi savo vaikams. Tegu auga kaip tinkami arba tegu valstybė juos aprūpina ir rūpinasi jais. O mes – ne.
Tai motinystės krizė, šeimos krizė apskritai. O kas yra šeima be vaikų?
Jei anksčiau žmonės priešinosi internatams, vaikų darželiams ir panašioms įstaigoms, tai šiandien priešingai: „Kurgi man nusiųsti vaiką, kad galėčiau užsiimti savimi“ – svarsto šiuolaikinė moteris.
Klausimas: Ar grįšime prie normalios motinystės?
Atsakymas: Manau, kad taip. Per kančias, bet grįšime.
Klausimas: Tvirtinimas, kad buvimas tėvais – tai davimas, o ne gavimas, teisingas?
Atsakymas: Žinoma.
Klausimas: Kitai tariant, davimas patiria krizę?
Atsakymas: Taip. Visa gamta sukurta taip, kad per santykį su vaikais mokytumės duoti, o paskui duotume kitiems – suaugusiems, supantiems, visuomenei ir t.t. – visai gamtai.
Klausimas: Bet juk matome, kad mama ypatingai mėgaujasi, kai vaikas šypsosi, iš šaukštelio košės valgo. Matome, kad tai didžiulis malonumas. Kur jis dingsta? Kodėl nenorima to pratęsti, dar susilaukti vaikų?
Atsakymas: Niekas nekaltas, tai gamta taip nuteikia. Ji nori, kad žmonės įsisąmonintų, kokie jie egoistai. Egoizmas stumia mus, kad būtume geromis motinomis.
Klausimas: O kaip dar galima gimdyti?
Atsakymas: Pirmiausia reikia pakeisti tikslą, o paskui gimdyti.
Klausimas: Koks turi būti tikslas? Kam gimdau vaikus?
Atsakymas: Tik pasauliui. Kad pasaulyje būtų daugiau gerų, teisingų žmonių gimdysiu ir taip auklėsiu savo vaikuis. Tam juos gimdau.
Pasiekėme būseną, kai privalome užsiimti būtent ketinimu – kam tai darau.
Klausimas: Kitaip tariant, ketinimas bus svarbiausias, norint susilaukti vaiko?
Atsakymas: Taip. Pirmiausia ketinimas, paskui veiksmas.
Klausimas: Todėl šiandien ir vyksta ši krizė?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Bet taip bus?
Atsakymas: Taip tikrai bus!
Klausimas: Ir štai taip visi gimdys vaikus?
Atsakymas: Taip. Ir tai bus naujas pasaulis.
Klausimas: Ir tie vaikai bus laimingesni?
Atsakymas: Žinoma! Jais rūpinsis kitaip, jie jaus, gimstą naujame pasaulyje ir tame pasaulyje norės gyventi.
Klausimas: O mamos irgi bus laimingesnės?
Atsakymas: Žinoma. Jos žinos, kam auga, gyvena ir egzistuoja jų vaikas. Jos jaus gamtą kaip beribę.

#288261

Iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenės ląstelė, kurioje viskas sutelkta

Kas penkta moteris nenori gimdyti

Gimdyti dėl savęs

Kiekvienas patiria tokių būsenų, kai norisi pabėgti iš dvasinio kelio, mesti studijas, atitolti nuo draugų. Ir tai duodama tikslingai, kad iš šių būsenų mokytų mus it dar nemokantį vaikščioti kūdikį. Tėvai atsitraukia per žingsnį atgal ir vaikas netekęs atramos ima verkti. Bet išeities nėra, jis priverstas žengti žingsnį pirmyn.

Štai taip Kūrėjas moko mus. Jis nori, kad išmoktume tvirtai stovėti ant dviejų kojų ir eiti pirmyn. Reikia suprasti, kad net kairioji koja, kairioji linija, kuri atstumia nuo dvasinio pasaulio, – irgi duodama mūsų labui, kad eitume pirmyn.

Todėl mūsų jaučiamas atstūmimai niekuomet neduodami tam, kad išmestų mus iš dvasinio kelio, priešingai, duodami tam, kad judėtume pirmyn. Iš mūsų reikalaujama tik didesnio įveikimo, kad įdėtume daugiau jėgų ir pasistengtume neužmiršti, kad taip Kūrėjas mus moko vaikščioti.

Grupė turi nuolatos laikyti žmogų apsikabinus, kad būtų tinkama aplinka, kuri palaiko jį ir neleidžia pamiršti, kad einame pirmyn būtent taip, ant dviejų kojų. Viena koja eiti neįmanoma.

Tad viskas ateina iš aukščiau ir tik tam, kad tobulėtume. Vadinasi, net pačios blogiausios būsenos irgi padeda eiti pirmyn. Iš bet kurios būsenos galima žengti pirmyn į geresnę būseną, jeigu rinksimės ne tai, kas maloniau, o tai, kas naudingiau ir efektyviau einant į kūrimo tikslą.

Tuomet išvysime, kad tokia kryptimi visuomet galime eiti pirmyn. Kūrėjas visad atveria mums būdą, kaip pakilti virš egoizmo ir priartėti prie tikslo.

#287975

Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 10

Daugiau šia tema skaitykite:

Sąlygos, kaip tinkamai eiti pirmyn

Kabalistiniai terminai: „trys linijos“

Kliūtys – sąlygos tobulėti

Klausimas: Sakoma, kad norint vadovauti reikia trijų dalykų: laiko, talento ir noro. O jūsų nuomone, vadovu gali būti tas, kas nemėgsta vadovauti. Kodėl?
Atsakymas: Mat tokiu atveju jis nepainios žmonių, tikslingai jai nemanipuliuos. Vadovavimas geras tada, kai tiksliai žinai tikslą, nuolatos ieškai vis konkretesnių ir trumpesnių kelių jam pasiekti, ir žinai, kokius žmones pajungti, kad realizuotum tą tikslą.
Klausimas: Norite pasakyti, kad geras vadovas tas, kuriam nepatinka vadovauti, o vadovavimo imasi tiesiog iš būtinybės?
Atsakymas: Taip. Kitaip žmogus paskęs tame darbe, nuolatos jaus malonumą besikapstydamas jame.
Klausimas: Vadinasi, žmogui koks nors tikslas turi būti svarbesnis nei noras valdyti ir vadovauti?
Atsakymas: Žinoma. Jei įstengsiu nušokti į proceso galą, tai šitai man bus svarbiausia. Nemėgstu komanduoti, mėgstu pasiekti.

#271618

Iš 2020 m. birželio 11 d. TV programos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Patraukti širdis

Lyderis – idėja

Naujojo laikotarpio lyderystė

Norėdamas išsaugoti pasiektą tikėjimo lygmenį, kiekvienas turi pasirūpinti kitais. Juk nė vienas žmogus negali būti tikras, kad galės ką nors išsaugoti pats, tik su sąlyga „kad padės žmogus artimui“. Tik taip per abipusį laidavimą galėsime apsaugoti kitas kitą.

Niekas negali išsaugoti savęs, jokia forma, kai kalbama apie dvasinį suvokimą. Ką nors pasiekęs jau po akimirkos visko netenku, jei manęs nepalaiko draugai. Todėl mums taip svarbus tarpusavio laidavimas tarp visų.

Nieko negaliu išlaikyti, juk mano dvasinis indas – tėra vienas taškas, vienas pikselis. Privalau būti susijęs su visais kitais pikseliais bent jau dešimtuke, kitaip neįmanoma.

Todėl sakoma: „Arba grupė, arba mirtis“, juk iš lėto neteksiu visko, kas pasiekta, jei liksiu be ryšio su grupe. Tiesiog neturėsiu vietos, indo, atminties, kur tai galima saugoti. Dvasinis pasaulis išlieka tik dešimtyje sfirų, mūsų tarpusavio ryšyje.

Dar išsiaiškinsime, kur yra visuomenės kolektyvi atmintis. Ji ne pačioje visuomenėje, o šviesoje.

Tad kiekvienas iš mūsų gali išsaugoti savo užkariavimus tik tuomet, kai yra susijęs su kitais, būna dešimtuke, ir iš jo mezga ryšius toliau. Išliks tai, kad yra ne manyje, o tai kas manyje – išnyks, pradings.

Ir jeigu esame tarpusavyje susiję, tai nereikia baimintis, kad prarasime tai, kas pasiekta. Jei rūpinamės savo vienybe, tai net pradingimas bus tam, kad gautume ką nors naujo, svarbesnio nei anksčiau. Tai vadinama „priesaku užmiršti“: privalome pamiršti, kas pasiekta anksčiau, kad eitume pirmyn. Kaip pasakyta: „Tebūna tau kaskart viskas kaip iš naujo“.

#271655

Iš 2020 m. rugsėjo 30 rytinės pamokos apie Sukkot šventę

Daugiau šia tema skaitykite:

Abipusis laidavimas – abipusio rūpesčio savybė

Dešimtukas – bendra siela

Dešimtukas – savęs ištirpinimas kituose

Kabalistai rašo, kad Kūrėjas atsiskleidžia ryšyje tarp mūsų, grupės centre. Ir viskas, kas vyksta tarp mūsų, mūsų grupės centre, yra suvokiama aukštesnėje už mus pakopoje, kuri vadinama „Kūrėju“.

Esame ant dvasinių laiptų, kuriais reikia pakilti į kitą, aukštesnę už mus pakopą, o paskui vis aukščiau. Ir visuomet gausime nurodymus, Šviesą, signalus ir pažadinimus iš aukštesniosios pakopos.

Tad reikia siekti užmegzti ryšį su aukštesniąja pakopa, įsijungti į ją. Šis ryšys pasiekiamas dėl aukštesniosios pakopos didumo.

Aukštesnioji pakopa žemesniosios atžvilgiu visuomet yra Kūrėjas kūrinio atžvilgiu. Juk mes nusileidome tomis pakopomis iš Begalybės pasaulio per parcufus Galgaltą, AB, SAG iki šio pasaulio pakopos: per penkis pasaulius po penkis parcufus kiekviename pasaulyje ir po penkias sfiras kiekviename parcufe – dėl to 5х5х5=125 pakopos.

Tomis pačiomis pakopomis kylame atgal. Ir kaskart vis aukštesnė pakopa žemesniosios atžvilgiu vadinasi Kūrėju. Pirmiausia, todėl, kad ji išties pagimdė žemesniąją pakopą leisdamasi iš viršaus žemyn. O dar todėl, kad per ją galime pakilti atgal, ją suvokti, „ateiti ir išvysti“ Kūrėją (Borė). Iš jos galėsime pakilti dar aukščiau ir taip eisime pirmyn.

Kiekvienam dešimtukui yra gija, nutiesta iš Begalybės pasaulio. Ir per tą giją turime pakilti iki Begalybės pasaulio iki taisymosi pabaigos. Jei pildome kabalistų patarimus, tai kaskart kylame iš pakopos į pakopą: nuo Malchut prie Binos, ir vėl nuo Malchut prie Binos.

Žemesnioji pakopa vadinasi Malchut aukštesniosios pakopos (Binos) atžvilgiu. O kilimo jėga – vadinasi tikėjimu aukščiau žinojimo, davimo jėga, Binos jėga, kuri aukščiau už Malchut jėgą, norą mėgautis. Jei teikiame pirmenybę norui duoti, draugų vienybei, tai galėsime pakilti nuo Malchut prie Binos, nuo žemesnės pakopos prie aukštesnės.

#288292

Iš 2021 m. spalio 7 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 19

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo teorijos prie praktikos

Dvasiniai veiksmai kasdieniniame gyvenime

Šventovės – dvasinio atskleidimo pakopos

Klausimas: Ar gali žmogus mylėti artimą, jei jis nemyli savęs?

Atsakymas: Žmogus negali savęs nemylėti. Net nekęsdamas savęs, vis tiek save myli.

Mes nuo pat pradžių taip sukurti, kad visa mūsų prigimtis – savimeilė. Todėl negali būti taip, kad žmogus savęs nemylėtų. Netgi tada, kai nekenčiu savęs, netgi tada, kai noriu padaryti sau galą, visa tai vis vien kyla iš savimeilės. Ji mūsų viduje, ji mūsų pagrindas. Todėl viską, kas virš jos, galima kurti tik remiantis meile sau.

Žmogus nenori kentėti, todėl gali net atsisveikinti su gyvenimu. Galbūt dėl pasąmoninio jautimo, kad jis nemirtingas, tačiau vis tiek iš meilės sau. Visų mūsų poelgių motyvas – meilė sau.

Manau, kad pasikapstę internete, rasite daug tai patvirtinančios informacijos.

#288298

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pokalbio su MAK studentais

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė sau

Pasiekti meilę kitiems iš meilės sau

Aukščiausia meilė sau

Esame savo egoistiniame nore, kuris natūraliai priverčia mus rūpintis tik pačiais savimi. Todėl jei norime jausti ir suvokti Kūrėją, pakilę į dvasinį egzistavimą, turime priešintis savo egoizmui ir kovoti prieš jį, kad užuot sekę savo nuomone eitume pagal Toros, Kūrėjo nuomonę.

Šis darbas (nusižeminimas, savo egoistinio noro nulenkimas Kūrėjo noro atžvilgiu) turi vykti nepaliaujamai, ir taip kuriame aukštesnįjį pasaulį virš šio pasaulio.

Toks darbas vadinamas tikėjimu aukščiau žinojimo, nes mes Kūrėjo norą laikome aukščiau savojo, keldami save aukščiau gavimo jėgų prie davimo jėgų. Nepaisant noro atitolti nuo kitų, mums reikia nusižeminti draugų atžvilgiu. Ir taip formuojame savyje Kūrėjo savybes, imame jausti Jį pagal savo savybių panašumą.

Šis darbas tampa vis aiškesnis, labiau fokusuotas, tikslesnis. Vis iš naujo grįžtame prie savo noro mėgautis, kad vėl performuotume jį, iš naujo organizuotume. Tačiau jei pakeisime savo norą į Kūrėjo davimo norą, tai vietoj šio pasaulio išvysime aukštesnįjį, dvasinį pasaulį, tikrą ir amžiną.

Tam nuo žinojimo pereiname prie tikėjimo aukščiau žinojimo. Kodėl tai vadinama tikėjimu, o ne tiesiog aukštesniosios pakopos nuomone? Mat kaskart kuriame Kūrėjo savybę virš savo noro mėgautis, virš davimo savybės. Išeitų, kad tai ne šiaip tikėjimas ar davimas, Kūrėjo nuomonė, o tikėjimas aukščiau žinojimo, kitaip tariant, virš Malchut viešpataujanti Bina.

Tik taip vis aukščiau kylame, kol išsilaisvinę iš šio pasaulio jautimo ir atskleidžiame aukštesnįjį pasaulį, ir taip einame, kol visiškai įgyjame Binos savybę. Pirmiausia atitolstame nuo Malchut ir įeiname į Biną, o paskui ir Malchut įsijungia į Biną, ir taip pasiekiame Kėtėr.

Šiame darbe kiekvienąsyk vis labiau atskleidžiame Kūrėją ir aukštesnįjį pasaulį. Pamažu įeiname į pramintą kelią, vedantį mus į supratimą, kas yra kūrinys, kaip sukurta žmonija ir visa visata, visa gamta, pasauliai. Viskas turi įsijungti į mūsų kelią, leisti mums vis labiau išsiaiškinti ryšį tarp visų dalių ir jausti save kūrinijos viduje.

Tuo pat metu neišvengiamai krisime ir painiosimės. Pereinant iš būsenos į būseną, iš pakopos į pakopą, visa, kas buvo anksčiau, išsitrina ir mes netenkame visų pojūčių, įeidami į naują pakopą. Juk tikrovę suvokiame dešimtyje sfirų, ir kai jos atsinaujina, kai ateina naujas noras ir virš jo naujos dešimt sfirų, tai vyksta fundamentalūs mūsų kli pokyčiai, kur jaučiame tikrovę. O todėl atsiplėšiama nuo ankstesnės būsenos, nuo dvasinio suvokimo bei jautimo ir pereinama į naują būseną.

Reikia priprasti prie tokių perėjimų, kurie vadinasi „diena“ ir „naktis“ Kūrėjo darbe. Nauja diena neateina be nakties, be naujų, neištaisytų kelim atskleidimo. Ir atsidūrę šiuose naujuose noruose, nesuprantame, kur esą, susipainiojame. Tai vadinama naktimi dvasiniame darbe.

Reikia priprasti prie tokio darbo naktimis, prie tamsos jautimo, pojūčių ir supratimo netekimo, įsisąmoninti tokių būsenų būtinybę, be jų neįmanoma ateiti į naują būseną, į naują pakopą. Būtent darbas tamsoje padeda pamatyti, ko trūksta norint, kad diena susilygintų su naktimi, o tamsa nušvistų kaip šviesa, kad ateitume į būseną, kur viskas – diena.

Visas šis kelias nuo pradžios iki galo eina per nusižeminimą, savo egoizmo sutaikymą, kol imsime vis labiau su juo dirbti. Nuo Malchut iki Binos palenkiame savo norą, o įgydami Binos pakopą, davimo pakopą, imame žadinti norą mėgautis ir kylame iš Binos į Kėtėr.

#286887

Iš 2021 m. rugsėjo 1 d. pamokos „Nusižeminimas ir susitaikymas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Diena ir naktis dvasiniame pasaulyje

Naktis pavirs diena, o diena – naktimi

Po tamsos išaušta

Klausimas: Ar yra ryšys tarp termino „masach“ (ekranas) ir „kisuf“ (uždengimas)?
Atsakymas: Taip, toks ryšys egzistuoja, nes ekranas – ir yra egoizmo padengimas, leidžiantis žmogui būti virš egoizmo, kitaip tariant, aukščiau savo įprastinės prigimties.
Dėl šio uždengimo žmogus ima jausti tai, kas už mūsų pasaulio, už mūsų egoizmo. O savo egoizme jis jaučia tik šį pasaulį.
Tad „ekranas“ ir „padengimas“ – vienas ir tas pats.

#286991

Iš 2021 m. rugpjūčio 20 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistiniai terminai: „masach“

Kaip atsiranda ekranas?

Ekranas – tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Klausimas: Jei pats, savo valios jėga įveikiu kokį nors egoistinį norą, tai šitai dar nėra ekranas?
Atsakymas: Tai ne ekranas, ne egoizmo įveikimas, o tiesiog išskaičiavimas, kai pasitelkęs didesnį norą nugali mažesnįjį.
Klausimas: Kabalistai rašo, kad išeiti iš egoistinės prigimties galima tik veikiant supančiai Šviesai (or makif). Skaitydamas kabalistines knygas žmogus pritraukia sau tą jėgą ir ji keičia jo prigimtį. Kaip galiu būti tikras, kad tai nėra mano subjektyvus, psichologinis nusistatymas?
Atsakymas: Esmė ta, kad imi suprasti, kas parašyta knygose, atskleidi sau jų vidinį turinį.
Klausimas: Vadinasi, yra koks nors indikatorius, rodantis man, kad dabar pakilau virš savo egoizmo?
Atsakymas: Ne. Čia nėra jokių indikatorių, žmogus pats viską supranta. Jam tai paaiškina iš aukščiau.
Komentaras: Bet juk tai vis vien subjektyvu?
Atsakymas: Viskas subjektyvu, juk žmogus suvokia tai savo noruose – egoistiniuose, antiegoistiniuose – nesvarbu kokiuose. Šitai jis suvokia.
Klausimas: Ir nėra kaip objektyviai patikrinti?
Atsakymas: Ėmęs savo pojūčius tikrinti su tuo, kas pasakyta knygose, žmogus supranta, jog teisingai suvokia pasaulį.
Klausimas: Kitaip tariant žmogus sako, turįs ekraną, ir to niekas negali patikrinti. Ar vis dėlto yra kokių nors požymių?
Atsakymas: Yra. Žmonės turintys panašias savybes, gali tai pajausti ir patikrinti.

#286954

Iš 2021 m. rugpjūčio 20 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ekranas „nusėda“ ant noro?

Ekranas – tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Nuo žemiško ekrano – prie dvasinio

Klausimas: Kokiuose šaltiniuose pirmąsyk vartojamas terminas „ekranas“ (hebr. masach)?
Atsakymas: Šis terminas minimas Toroje, „Knygoje Zohar“ ir kitose kabalistinėse knygose. Bet jis tik pas kabalistus. Juk vidinė Toros prasmė suvokiama tiktai ekranu.
Didis kabalistas Ari ėmė šį terminą vartoti plačiai.
Klausimas: O jūsų mokytojas dažnai jį vartojo?
Atsakymas: Žinoma. Visur! Pradedant Ari masach terminu galima paaiškinti kabalisto elgesį.

#286916

Iš 2021 m. rugpjūčio 20 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistiniai terminai: „masach“

Ekranas juodame troškimo kosmose

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas