Klausimas. Kai studijuoju kabalą, aš jaučiu, kad gyvenu dviejuose pasauliuose. Jaučiu kančias žmonių, kurie nėra mūsų studijose.
Jaučiuosi tam tikroje naujoje tikrovėje ir stengiuosi jiems papasakoti, kad problema yra vienybės tarp mūsų nebuvime. Bet jie manęs negirdi. Ką aš galiu padaryti? Tai – mano pats didžiausias rūpestis.
Atsakymas. Kas tave labiau jaudina: žmonių požiūris į tave, tavo požiūris į žmones ar Kūrėjo požiūris į tave ir tavo požiūris į Kūrėją? Pagalvok apie tai. Nes tavo požiūris į žmones ir žmonių požiūris į Kūrėją – viskas kyla iš Kūrėjo. Taip Jis viską pateikia tau.
Nepriimk to už tikra. Visa tai – teatras, kurį Kūrėjas režisuoja tau. Jis tikrovės kūrėjas. Todėl per daug neįsijausk. Bet kuriuo atveju viskas turi būti nukreipta tik į Kūrėją, nes Jis – visko pirminė priežastis.
Jis sustatinėja visas šias lėles scenoje, visą žmoniją ir tave kartu su jais tik tam, kad jūs truputį atgytumėte ir tarpusavio ryšyje taptumėte panašūs į Jį. O jeigu ne, jūs liksite lėlės, marionetės.
Kuo labiau jungiasi, skudurinės lėlės vis labiau atgyja ir virsta gyvomis. Dėl jų tarpusavio susijungimo jos susirenka į vieną gyvą formą – ne materialaus žmogaus, o formą „Adomo“, kuris panašus į Kūrėją.
Tai davimo ir meilės forma, dar viena be Kūrėjo. Ji tiksliai tokia pat, kaip Kūrėjas, bet savarankiška ir randasi priešais Jį. Būtent šią formą mums reikia sukurti. Mes esame jos kūrėjai.
O tai, kad tau rūpi žmonija, yra mūsų judėjimo kelyje rezultatas, mes turime taip veikti. Tai teisingi išgyvenimai. Bet vis dėlto pažiūrėk truputį plačiau. Sėkmės!
#246194

Iš 2019 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kiek svarbus yra moters darbas kabalos metodikoje?
Atsakymas. Vyras paprastai yra mobilesnė būtybė nei moteris. Jis veikia: bėgioja, šokinėja, plaukioja per jūras ir vandenynus. Tačiau, iš esmės, jis visa tai daro moters labui, kad galėtų tinkamai pasirūpinti ja ir savimi. Moteris jam padeda, nes be jos pagalbos jis nieko nepasiektų.
Todėl grupių judėjimas į priekį pagrįstas aiškia vyrų ir moterų sąveika. Jei sakome, kad idėja gauti iš Kūrėjo Jo valdymą, Jo darbą, dabar realizuojasi mumyse, tuomet reikalinga ir vyriška, ir moteriška vadžia. Moteris – kairioji vadžia. Vyras – dešinioji vadžia. Naudodami šiuos du žmogiškosios giminės atstovus, galime tapti tokie, kaip Kūrėjas.
Reikia pabrėžti, kad kabala moteriai suteikia net didesnį vaidmenį nei vyrui. Nors kol kas to nematome, nes, kaip visada, vyrai yra labiau pastebimi. Bet iš tiesų, nesąmoningai, visur dalyvauja būtent moterų noras, moterų galia ir moterų dalyvavimas.
#247245

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyrai ir moterys: skirtumai dvasiniame darbe

Vyrai ir moterys: skirtingas pasaulio suvokimas

Kartu pasiekti kūrinijos tikslą

Žmogaus darbas – savybėmis supanašėti su aukščiausia jėga, susilieti, suartėti, pamilti Kūrėją. Visa tai, iš esmės, yra vienas ir tas pats. Norint pasiekti šį tikslą, turime atitolti nuo egoistinio ketinimo ir įgyti ketinimą duoti, o tai yra savybių panašumas, t. y. nuo gavimo veiksmų pereiti prie davimo.
Kitaip tariant, turime vertinti Kūrėjo jėgą labiau už kūrinio jėgą, norą mėgautis, blogą egoistinį pradą. O tiksliau, turime nuspręsti, kad mūsų prigimtis bloga, o Kūrėjo prigimtis – gėris.
Tad Kūrėjo didybė atskleidžiama kūrinio menkumo, nereikšmingumo atžvilgiu. Tai dviejų rūšių darbas, tačiau kabalistai pataria nesikapstyti blogyje, netgi tam, kad atskleistume jo menkumą. Pagrindinis darbas turėtų būti nukreiptas į Kūrėjo didybės įsisąmoninimą, o pakeliui, be abejo, teks pasinerti į tamsą, kad atskleistume Šviesos pranašumą iš jos.
Bet į tamsą įeiname, nes mus panardina ten iš viršaus, nuleidžia, kad pajaustume visas mūsų egoizmo blogybes. Tai labai nemalonūs, sunkūs laikotarpiai, kai jaučiame baimę, savo nereikšmingumą, tačiau po jų kaip tik ir prasideda priešingas laikotarpis, kai labai vertiname davimo norą, artumą Kūrėjui, mūsų ryšį, Kūrėjo didybę.
Todėl mūsų darbas siejamas ne su įvairiausiomis blogio apraiškomis, bet su įvairiausiomis gėrio formomis, daugiausia dėmesio skiriant Kūrėjo didybei tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Neužsiimame priešinga puse, kūrinio nereikšmingumu, nebent iš aukščiau duodama tokia būsena, kai siekiama padidinanti norą mėgautis, t. y. parodomos suskilusios sielos dalys, kurios pamažu turėtų būti ištaisomos.
Užsiimame tik Kūrėjo didybe ir svarba, visąlaik ieškome, kaip ją padidinti: it susilenkęs senukas, kuris eina tarsi būtų kažką pametęs. Akivaizdu, kad jis ieško ne savo sudužusių norų, bet kur dar gali pridėti prie Kūrėjo didybės. Kitaip tariant, ieškome tikslo, o ne priemonių. Priemonės atsiskleidžia pačios, o aš nenoriu nė akimirkai susieti savęs su sudužusiais norais, egoizmu bet kokia jo forma.
Tad Kūrėjo didybė – pagrindinė mūsų tema, kurios negalima palikti nė akimirkai. Ir tuomet Jo šviesoje pamatysime Šviesą: visi sudužę, žemiški norai atsiskleis Kūrėjo šviesoje, šviesos, o ne kančių keliu, ne atskirtyje nuo Jo
#226621

Iš 2018 m. gegužės 11 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra žmogus?

Ketinimas, nešantis sėkmę

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Klausimas. Jau daugiau nei metus studijuoju kabalą. Baigiau MAK. Neseniai pastebėjau, kad pinigai, mano įsipareigojimai, darbas man nebesvarbūs. Padėkite išsiaiškinti, kas vyksta?
Atsakymas. Turite rimtai žiūrėti į save, darbą, šeimą – į viską, kas yra, bet grynai mechaniškai. Visa kita reikia atiduoti dvasiniam vystymuisi. Taip vienas neturi liesti kito. Savo fizine esme jums reikia visiškai tiksliai dirbti su šeima, su savimi ir t. t., o siela būti kartu su mumis.
Visa tai tikslingai taip sumanyta. Mūsų pasaulis nesukurtas, kad būtų nukreiptas prieš dvasinę raidą. Priešingai, jis reikalingas tam, kad žmogus teisingai vystytųsi abiem kryptimis. Tik taip jis pasieks tikslą.
#242044

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Iš šio pasaulio – į Aukštesnįjį

Šviesos kelias ir kančių kelias

Visas žmogaus darbas – kelti Kūrėjo didybę, užpildyti juo visą pasaulį iki pat horizonto, visą pasaulėdarą. Visuomet vyksta kova tarp Kūrėjo didybės ir kūrinio didybės: aukštesniojo pasaulio ir šio pasaulio, jautimo nore mėgautis ir jautimo nore duoti.
Tarp šių dviejų taškų teka visas mūsų gyvenimas, vyksta visa kova. Dėl to kuriame kabalistinę grupę, kuri padės kiekvienam ir visiems kartu sustiprinti Kūrėjo didybę. Tik tuo reikia rūpintis kas akimirką: nuo tada, kai atsimerki, iki tada, kai guliesi, ir net per miegus. Ši mintis – kaip kelti Kūrėjo svarbą – visuomet turi būti pasąmonėje.
Viskas tikrinama tuo, kiek pridedamo Kūrėjo svarbos: pagal šį principą žmogus renkasi savo užsiėmimus, mintis, veiksmus, ketinimus. Kūrėjo didybė leidžia mums davimo veiksmus suvokti kaip gavimą, gauti energijos, motyvacijos duoti, jausti įkvėpimą duodant Kūrėjui.
Kūrėjo didybė nuolatos turi augti, būtent ja matuojamos dvasinės žmogaus pakopos.

Iš 2018 m. gegužės 13 d. rytinės pamokos tema „Kūrėjo didybė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip žvelgti į grupę?

Atskleisti Kūrėjo didybę

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa