Klausimas. Neseniai buvo paskelbti vieno įdomaus genetinio tyrimo rezultatai. Žmonės apstulbo, sužinoję, kokių genų jie turi, kas buvo jų protėviai, kokiose vietose gyveno.
Apie visa tai gali papasakoti žmogaus genetinis žemėlapis. Ką daugiau už genetiką, fizinius genus gali pasakyti kabala?
Atsakymas. Žmonija kilo iš Senovės Babilono, kuriame gyveno daugybė smulkių tautelių. Iš ten jos išsivaikščiojo įvairiomis kryptimis po visą žemę. Iš pradžių jos turėjo bendrą kultūrą ir kalbą, gana panašų požiūrį į gyvenimą, šeimą. Bet kadangi kiekviena tauta apsigyveno tam tikroje vietoje, jas ėmė veikti tos vietovės gamta, ten veikianti jėga, aplinkos sąlygos.
Kiekviena tauta buvo veikiama skirtingai, todėl įgijo savitą spalvą, charakterį, priklausomai nuo to, kur apsigyveno: Anglijoje, Europoje, Afrikoje ar Rytuose: Indijoje, Kinijoje, Japonijoje.
Skirtingos vietovės įvairiai paveikė žmones, todėl jie skiriasi vieni nuo kitų, o kaimyninės tautos paprastai esti panašios viena į kitą.
Mes visi kilome iš Senovės Babilono – visi pasaulio žmonės. Manau, kad dar paaiškės tais laikais egzistavęs ryšys tarp Pietų ir Šiaurės Amerikos, Europos ir Afrikos. Kaip dvasine prasme visi esame kilę iš Adomo ir Ievos, taip ir materialiąja prasme visi atsiradome iš vienos konkrečios beždžionių rūšies, kuri išsivystė ir paplito visoje žemėje.
Skirtingai nei beždžionė, žmogus įgijo ypatingą gebėjimą vystytis. Beždžionės iš kartos į kartą nesikeičia, o žmonės labai smarkiai kinta.
Matome, kad nauja karta nepanaši į ankstesnę, tarsi būtų padaryta iš kitos medžiagos. Šiuolaikinėje kartoje viskas kitaip: požiūris į gyvenimą, šeimą, vaikus, į visus būtinus gyvenime pamatinius dalykus. Visa tai keičiasi iš kartos į kartą.
Šeima jau nebe tokia, kokia buvo anksčiau. Santykiai tarp vyro ir moters, tėvų ir vaikų, namų, virtuvės suvokimas – viskas kinta, ypač pastaruoju metu. Todėl nemanau, kad verta stebėtis genetinių tyrimų rezultatais. Argi visi anglo protėviai gyveno Anglijoje? Prieš du tris tūkstančius metų visoje Europoje gyveno barbarai.
Kultūra iš Senovės Babilono ėmė plisti į Viduržemio jūros regioną, o iš Senovės Graikijos ir Romos plito toliau po Europą. Visos tautos, pradėjusios sklaidytis iš Senovės Babilono, jau buvo persimaišiusios. Žiūrėdami į žmogų sakome, kad jis ketvirtadaliu yra indas, kitu ketvirtadaliu suomis ir puse – prancūzas. Bet tai tik mums žinoma informacija, o iš tikrųjų visi šie genai jau buvo susimaišę keliaujant iš Babilono.
Klausimas. Kaip šios charakteringos ypatybės pereina iš kartos į kartą? Kokiu būdu jos perduodamos?
Atsakymas. Savybės perduodamos vadinamaisiais „rešimot“ – informaciniais genais. Tai sėkloje esanti informacijos dalelytė, kuri besivystančiam iš jos žmogui perduoda visą vidinį ir išorinį pavidalą. Tėvai – ne inkubatorius, kuriame tiesiog išperimas kiaušinis. Yra daug gilesnis vidinis ryšys tarp tėvų ir vaikų, perduodamas tėvo sūnui.
Bus tęsinys…

Iš 2016 m. liepos 12 d. 744-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Babilono palikimas

Kas ten, už žvaigždžių?

Tiesa ims staiga pati skleistis

Vien kančių keliu, judant tik dėl smūgių, neįmanoma nieko pasiekti. Mums vis tiek teks išsivystyti iki Šviesos kelio, o smūgiai tik prailgins laiką.
Mes tiesiog taip prailginame savo kančias ir sulėtiname jų šaltinio suvokimą. Galiausiai, vienaip ar kitaip, teks jį pažinti ir pradėti su juo dirbti.
Tiesiog įsiklausydami į kabalistų patarimus, galėtume tuoj pat naudotis Aukštesniąja sistema ir pareikalauti iš Šviesos šaltinio, kad jis mus paveiktų. Jei mes patys imsime organizuotis į ratus pagal panašumą į ištaisytą sielą, formuodami ištaisytus ryšius ir stengdamiesi pakilti aukščiau savo egoizmo, tai Aukštesnioji Šviesa veiks pagal mūsų pastangas, įgyvendindama mūsų ryšį ir sušvis jo viduje. Tai vadinama Kūrėjo atskleidimu kūriniams šiame pasaulyje.
Būtent tuo ir užsiima kabalos mokslas – Kūrėjo atskleidimo kūriniams šiame pasaulyje metodika. Ir tuo labai sutrumpiname sau laiką ir kančias, juk iš karto einame Šviesos šaltinio, sukūrusio mūsų egoizmą, link ir reikalaujame, kad Šviesa viską ištaisytų. Todėl mums reikia pažadinti save, o ne kentėti.
Kančių keliu pamažu judame Šviesos kelio link, bet ypač lėtai. Kančių kelias yra aprašytas pranašų, juk jis tiksliai nulemtas – tai egzistuojanti programa. Pranašai, kurie buvo kabalistais, matė Aukštesniąją sistemą, dešiniųjų ir kairiųjų jėgų konfrontaciją joje, ir todėl suprato, kokias kančias būtinai turi praeiti mūsų norai, kad pasiektų galutinį išsitaisymą.
Jie rašo, kad gailestingos motinos virs ir valgys savo vaikus. Tai bus baisūs laikai. Mums rodo, kas atsitiks, jei neisime Šviesos keliu, greitindami laiką – kokių baisių fizinių kančių reikės, kad pastūmėtų mus kurti indą Šviesai natūralios evoliucijos raidos lygiu.
Pranašai gali aprašyti šį scenarijų, kadangi jis išplaukia iš bendros formulės: kančių kiekis, padaugintas iš jų kokybės. Tai vienintelis kelias, juk jis visas dangaus rankose. Bet pranašai nežino, kiek asmeninių pastangų mes pridėsime prie šio proceso. Niekas negali žinoti šito iš anksto, juk čia mums suteikta valios laisvė.
Tęsinys….

Iš 2016 m. liepos 15 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kančių mažinimo formulė, 1 dalis

Eikime geruoju keliu

Dieviškasis patentas

Klausimas. Ar kabala pritaria kovos menų užsiėmimams? Jie treniruoja ištvermę, gebėjimą ištverti skausmą, komandinę dvasią, žmogus savyje ugdo teigiamas savybes?
Atsakymas. Aš ne kartą esu girdėjęs iš savo mokytojo, kad jis pritaria tokiems dalykams, bet tik dėl fizinio pasirengimo ir savigynos.
Kad pats tai praktikuotų – nepastebėjau. Jis manė, kad geriausia – daug vaikščioti, plaukioti ir kartais sportuoti sporto salėje. Jis buvo labai stiprus žmogus, žymiai stipresnis už mane, nors aš 40 metų jaunesnis už jį. Rabašas visą gyvenimą dirbo fizinį darbą: nešiojo statybose 40 kg betono maišus į trečią ketvirtą aukštą.
Todėl aš manau, kad jei žmogui tai reikalinga, tegul užsiima ir kovos menais. Bet, iš esmės, studijuojant kabalą jis įgis pusiausvyrą visur ir, galiausiai, išsirinks sau tai, kas yra harmonijoje su jo dvasiniu judėjimu.

Iš 2016 m. balandžio 10 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Kas yra naujieji metai žvelgiant iš kabalos pozicijų?
Atsakymas. Naujieji metai iš kabalos požiūrio taško – tai žmogaus dvasinis gimtadienis. Ji švenčiama nuo tada, kai žmogus, vardu Adomas, prieš 5777 metų pirmąsyk atskleidė dvasinį pasaulį.
Taip žmonės mūsų pasaulyje įgijo galimybę atskeisti sau aukštesnįjį pasaulį ir kilti į jį iš savo gyvūninės būsenos – mūsų materialaus pasaulio.
Tai ypatingas dvasinio gimimo taškas, kai pirmasis žmogus išėjo į dvasinį pasaulį. Tai jis mums nutiesė kelią. Visi kiti kabalistai ėjo tuo keliu ir vystė šią metodiką kaip pakilti virš egoizmo pritraukiant Šviesą , nes ji – vienintelė. Ir mes einame tuo pačiu keliu, todėl ir švenčiame šią dieną.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gera gyventi turint pasmę

Suvokti gyvenimo tikslą

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Automatizacija sunaikins vidurinę klasę, ir kapitalizmas iš turtingo elito ir vargstančios bedarbių masės virs skirstančiąja sistema.

Globali krizė, automatizacija, nedarbas atves pasaulį prie socialinės ekonomikos – bus įvestas privalomos visuotinės pajamos.

Po kurio laiko D. Trumpo priešininkai supras, kad būtent taip valoma visuomenė nuo neatsakingos valdžios.

Nejaugi pasaulyje ims rinkti ne demokratinius lyderius (t. y. populiarius tarp tautos, bet nemokančius valdyti), o valdymo specialistus…

Politinis korektiškumas, liberalizmas ėmė stabdyti visuomenės raidą. Pasauliui reikia didesnio atvirumo ir mažiau sąlygiškumo – dėl to atsirado D. Trumpas.

Nėra taip, kad D. Trumpas iššoko netikėtai ir laimėjo, – tai pasaulinė krizė ir būtinybė keisti visuomeninius ir finansinius santykius iškėlė D. Trumpą.

D. Trumpo nemėgsta už tai, kad jis pamina politinį korektiškumą, už tai, kad nuplešia kaukes, už tai, kad laužo sąlygiškumą, už kurių buvo slepiamos ydos, melas, parsidavimas.

Pasaulis panašus į užsispyrusį vaiką: jis yra visuotinėje krizėje, bet nenori keistis, ir nesutinka keistis pagal jokius D. Trumpo siūlymus.

Atsitverdami sienomis, mes, egoistai, apibrėžiame savo ribas ir todėl paskui galime draugiškai vieni su kitais bendrauti. D. Trumpas teisus!

Visos kančios, paruoštos mums natūralaus vystymosi kelyje, turi būti atskleistos. Juk mes esame sistemos viduje ir turime suvokti visą savo blogį, kad jį ištaisytume ir pasiektume gėrį. Bet mes galime pagreitinti šį procesą ir pervesti kančias į kitą lygmenį.
Todėl Baal Sulamas rašo, kad priešlaikinis knygos „Zohar“ atskleidimas sukėlė daug kančių, bet vis tiek privedė prie to, kad šiandien pasaulis stovi ant išsilaisvinimo slenksčio.
Todėl turime stengtis judėti pirmyn ir sutrumpinti laiką, kad kiekvienas ir visas pasaulis pereitų į Šviesos, greitėjimo (achišena) kelią. Neverta laukti, kol gausime smūgių, ir Ji atsiskleis iš aukščiau, pasireikšdama šiame pasaulyje ir versdama mus išsitaisyti. Juk patys galime pagreitinti savo vystymąsi ir nukreipti smūgius į kitą plokštumą, ir, nors vis tiek kentėsime, bet jau kitaip.
Vietoj gyvūninio lygmens kančių kentėsime žmogiškai, kitaip tariant, dėl noro nebuvimo ir nesupratimo, kaip gyventi. Tai irgi kančios, kurios ir dabar kankina daugelį, privesdamos prie depresijos, o kartais net savižudybės.
Žmonės stengiasi nuslopinti šias kančias antidepresantais ar narkotikais. Bet jos jau kyla dėl tikslo neturėjimo, o tai priskiriama žmogaus lygmeniui. Anksčiau kančios buvo grynai materialios, žemiškos, kylančios dėl maisto, sekso, šeimos, pinigų, garbės, žinių trūkumo.
Bet koks kabalos metodikos platinimas skatina bendrą vystymosi Šviesos link procesą. Kančios neišnyksta, bet tampa žmogiškomis: kenčiame dėl trūkumo supratimo, tikslo – dėl to, kas reikalinga žmogui, o ne tik jo gyvūniniam kūnui.
Kitaip tariant, kančios tampa kokybiškesnės. Kančių kiekis, padaugintas iš jų kokybės, nulemia indo (noro) apimtį, kuriame kūrinys turi atskleisti visą Šviesos begalybę.
m (kiekis) x h (kokybė) = V (tobulas indas)
Jei kančių kokybė kyla, tai jų kiekis mažėja, ir priešingai. Vadinasi, turime galimybę sumažinti kančių skaičių, didindami jų kokybę. Bet turime pasiekti reikiamą apimtį, kančių stiprumą, kad indas būtų tobulas. Mes visi egzistuojame pagal šią formulę.
Sakykime, minutė kančios dėl to, kad esu toli nuo Kūrėjo, atitinka mėnesį kentėjimo dėl to, kad pralošiau loterijoje. Iš esmės, kančios ateina iš vieno šaltinio, bet mes galime pakelti jas į kitą lygį, kitą dažnių diapazoną, kitą kokybę ir tokiu būdu sutrumpinti jų laiką.
Tai panašu į tai, kaip šiuolaikiniai prietaisai sugeba didžiulį informacijos kiekį akimirksniu perduoti trumposiomis bangomis, aukštais dažniais. Anksčiau, kol prietaisai buvo ne tokie tobuli, tokiam pačiam veiksmui atlikti reikėjo daugybės valandų.
Kančios gali mus pastūmėti iš nugaros, jei patys nenorime eiti pirmyn: kai nėra pinigų, nėra ką valgyti, tenka ieškotis darbo. Jei mane traukia tikslas, kuris šviečia priešakyje, tai pats ieškausi jėgų šaltinio, kuris padeda judėti. Didžiulis skirtumas, ar jausti materialias kančias, ar pakeisti tikslingomis. Pagal tai yra vertinamas žmogus.
Vis dėlto privalome atidirbti tam tikrą kančių stiprumą: kiekį, padaugintą iš kokybės. Todėl kažkuriuo būdu, arba natūralaus vystymosi, arba greitindami laiką, arba abiem būdais pakaitomis, privalome sukurti į tobulą indą (norą).
Pratęsime.

Iš 2016 m. liepos 15 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mes kenčiame? 2 dalis

Kodėl mes kenčiame? 3 dalis

Kodėl mes kenčiame? 4 dalis

Klausimas iš feisbuko: ar skaitant knygą Zohar hebrajų kalba galima pakeisti savo likimą?
Atsakymas. Galima ir neskaitant knygos Zohar. Žinoma, ši knyga turi didžiulę Šviesą, jeigu žmogus žino, kaip ją pritraukti tinkamai studijuojant.
Studijuoti reikia grupėje , kuri tam tikru būdu kreipia save į Šviesą, slypinčią knygoje Zohar, kitaip jos neįmanoma gauti. Ši Šviesa veikia mus, kelia, keičia mūsų likimą .

Iš 2017 m. sausio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsklaidyti mitai apie kabalos mokslą

Zohar atskleidžia aukštesnįjį pasaulį

Nupieškite Aukštesnįjį pasaulį!

Klausimas. Kuo pasiektas „mes“ yra geriau už „aš“? Ten nėra baimių ir problemų, kurie yra manojo „aš“ ribose?
Atsakymas. Žinoma. Be to, tarpusavyje susivienijus, jūs čia ir dabar, šiame gyvenime, imsite suvokti naują būtį. Net jeigu jūsų kūnas numirs, tai netaps jums kliūtimi, nes jausitės egzistuojąs kitame matmenyje.

Iš 2016 m. spalio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsikirtę dantimis arba susikibę dantukais

Gyvenimas duodant: lengvai ir gražiai

Dvi duotybės

Klausimas. Kaip suvokiamas Aukštesnysis pasaulis?
Atsakymas. Dešimt žmonių anuliuoja save vienas kito atžvilgiu, kartu anuliuoja save Kūrėjo atžvilgiu, prieš Kažką, ko jie nejaučia, norėdami Jį pritraukti kaip taisančią supančią Šviesą (Or makif) ir taip savyje sukuria Kūrėjo savybę.
Per šį veiksmą jie sukura savyje kli – instrumentą, leidžiantį jausti kitą pažinimo lygmenį. Šiame vieningame nore jie jaučia Kūrėją. O paskui vis stipriau jungdamiesi, vis labiau atskleidžia Kūrėją.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Gyva Aukštesniojo pasaulio kopija

Paslėptis, esanti prieš atskleidimą

Klausimas iš feisbuko. Ar egzistuoja šėtonas ar tai pramanas?
Atsakymas. Egzistuoja. Tai egoistinė žmogaus jėga.
Kabaloje daug apie ją kalbama. Toroje ir Knygoje Zohar ji taip ir vadinasi „šėtonas“, hebrajiškai „satan“ iš žodžio „sotė“, „mesit“, t. y. vedantis žmogų iš teisingo kelio.
Ši jėga gyvena kiekvieno mūsų viduje, jos neįmanoma nusikratyti, nepadės jokia chirurginė operacija.
Egoizmas atsiskleidžia įvairiausiais būdais, o tas, kuris nutolina mus nuo gero tarpusavio ryšio vadinamas „velniu“.
Klausimas. Ar galima kaip nors su juo susidoroti?
Atsakymas. Tik vienu atveju – jis negali mūsų pasiekti, kai mes kylame ir bendraujame virš jo.
Ši jėga visada egzistuos ir visuomet kurstys nesantaiką tarp mūsų. Tačiau, kai žmonija galės vienu metu susivienyti, tai visos šėtono išdaigos prisijungs prie mūsų gerų darbų ir dar labiau juos padidins.
Būtent dėl egoizmo gudrybių priversime save suartėti vieni su kitais. Tad velnias virs gera jėga, nes galiausiai padės mums suprasti, kokia yra tinkama tarpusavio sąveika.

Iš 2016 m, sausio 30 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Neribotas egoizmo limitas

Egoizmas – patikimas vedlys

Sudužę akiniai