Baal Sulamas, „Taika pasaulyje“: nereikia stebėtis, kad aš neskiriu taikos vienoje visuomenėje ir taikos visame pasaulyje. Juk mes jau pasiekėme tokį lygmenį, kada visas pasaulis laikomas viena visuomene.
Kitaip tariant, kiekvienas žmogus pasaulyje aprūpina savo egzistavimą visos žmonijos sąskaita,  todėl turi tarnauti jai ir rūpintis viso pasaulio gerove.
Mes to dar pakankamai nejaučiame – paprasčiausiai todėl, kad egoizmas slepia nuo mūsų tikrąjį vaizdą. Nepaisant to, mes įžengėme į naują erą, netgi jei ir nepajutome šio perėjimo į totalią priklausomybę nuo viso pasaulio.
Dar vakar žinojome, kas yra „namų ūkis“, nes savo šalyse turėjome visko, kas būtina, o šiandien jau nebepavyks, atsiplėšus nuo pasaulio, pasigaminti nei maisto, nei drabužių.
Staiga paaiškės, kad pas mus nėra reikalingų maisto komponentų, staklių ir t.t. Susiklostė iš principo nauja situacija: dabar pasaulyje nėra nė vienos, netgi mažiausios detalės, kurią su švaria sąžine galėtume priskirti vien savo sąskaitai, nepripažindami kitų nuopelnų.
Šiandien nebeįmanoma nebūti susijusiam su visais. O tai reiškia, kad mes turime sukurti atitinkamą tarpusavio santykių sistemą – juk individo ir pasaulio gerovė priklauso viena nuo kitos.
Per egoizmo prizmę mums atrodo, kad mes neskausmingai galėtume atsikratyti puse žmonijos. Techniškai tai įmanoma, todėl keletas milijardų žmonių gali atrodyti tik nereikalinga našta. Tačiau reikia prisiminti, kad mes nematome viso vaizdo. Čia kaip šeimoje, kur senukai jau aprūpino jaunąją kartą ir daugiau negali dirbti, o jaunimas auga, kad priimtų tai, kas jam paruošta.
Tas pats vyksta visame pasauliu. Tegul žmogus nieko neveikia ir tiktai renka išmaldą, tegul jis gyvena tik iš dovanų kur nors Afrikoje ar Indijoje – vis tiek jis yra dalis bendros sistemos, ir mes dar suvoksime, kiek kiekvienas toje sistemoje svarbus. Netgi mūsų požiūriu nenaudingos detalės yra svarbios ir būtinos visumai.
Žmogaus kūne taip pat yra daugybė organų ir sistemų, kurių funkcijų mes iki galo dar neįminėme. Bet palaipsniui mes atrandame, kad nė vienos smulkmenos negalima nurašyti kaip nereikalingos.

Iš 2011 m. vasario mėn. 4 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Perėjimas į globalų pasaulį

Sujungti vienu tinklu

Naujos globalaus pasaulio taisyklės

Pasaulinis kongresas „WE!“ Naujajame Džersyje, 1 pamoka

Mūsų akivaizdoje pasaulis labai sparčiai juda į priekį ir keičiasi. Tai rodo visi pastarojo laikotarpio ženklai, įvykiai Japonijoje, Šiaurės Afrikoje ir apskritai arabų šalyse. Mes dar nežinome, kaip tai paveiks mus visus, bet neabejotinai paveiks.
Žmonės, priimantys sprendimus, politikai, sociologai jau jaučia, kad pasaulis tapo visiškai „apvalus“ ir labai susijęs. Abipusis poveikis toks didelis, kad šalys dabar neatsiejamos viena nuo kitos. Niekas daugiau negalės daryti to, kas jam šaus į galvą, kaip anksčiau. Šiandien viskas priklauso nuo visų, todėl visiems teks rūpintis visais. Įvykiai, vykstantys bet kuriame pasaulio taške, svarbūs kiekvienam. Pasaulis pradeda svarstyti ir priimti šį faktą, ko dar nebuvo prieš 10-15 metų.
Iš to aiškėja Baal Sulamo žodžiai, parašyti straipsnyje „Kabalos mokslas ir jo esmė“: „Džiaugiuosi, kad gimiau šioje kartoje, kada jau galima atskleisti kabalos mokslą.“ Tūkstančius metų ji buvo paslėpta, ir būtent šioje kartoje, šią epochą ją galima atskleisti.
Kodėl? Kadangi mūsų laikais pasaulis jaučia visuotinį visų savo dalių, dar nesujungtų į vieną bendrą kūną, tarpusavio ryšį. Tai kol kas atskiros dalys, kurios jaučia save kaip vis labiau atsietas, prideramai nesusijungusias tarp savęs, harmoningai nesąveikaujančias, – ir čia juntamos krizės.
Jei toks procesas vyktų mūsų kūne, tai prilygtų ligai arba net mirčiai, priklausomai nuo to, kaip aštriai pasireikštų organų atskirtis. Ir priešingai, kūno sveikata priklauso nuo visos jo sistemos bendro darbo harmonijos ir darnos. Tas pats galioja bet kuriam mechanizmui, bet kuriai mašinai, žmonijai ir visatai.
Ir štai dabar matome „automobilį“, ruoštą per tūkstančius savo vystymosi metų. Jo dalys susiformavo ir augo atskirai, susidurdavo, kovodavo viena su kita, – ir staiga pasiekė naują lygį, kur egzistuoti gali tik visoms susivienijus.
Dėl to ir džiaugiasi Baal Sulamas. Juk kabala – tai dalių suvienijimo į bendrą sistemą, idant jos visos susivienytų bendroje harmonijoje, mokslas.
„Ko ten bijoti? – mes mąstome. – Kaip nors susijungsime.“ Tačiau viršutiniuose valdžios sluoksniuose žmonės mato, kad taip nėra. Mes tiesiog nežinome, kaip tai padaryti.
Didieji septynetai, didieji dvidešimtukai susirenka konferencijose ir negali priimti jokio bendro sprendimo. Jie iš tikrųjų nori susitarti – juk jiems reikia valdyti, viešpatauti, o priemonės tam išnaudotos. Pasaulis tapo nenuspėjamas, politinės ir ekonominės programos neįgyvendinamos. Mes tik bandome gesinti problemų ugnį, tačiau jos vis tiek užsiliepsnoja, virsdamos viena daugialype krize.
Šiandien jau niekam nėra paslaptis, kad žmogus konfliktuoja su savimi. Aštrėja šeimos ir auklėjimo krizė, plinta depresija, pagimdydama daugelį medicininių ir socialinių problemų, ekonominė krizė nenori baigtis ir užplūsta vėl ir vėl. Visa tai – tik dalis pasaulinių problemų, kurių nė vienos negalime išspręsti.
O prieš keletą mėnesių atskleistas naujas reiškinys: įvykiai prasideda vienoje šalyje ir persimeta į kitas, plinta kaip virusas, ir niekaip negalime to sustabdyti. Atrodo, dar vakar diktatorius tvirtai laikė valdžią, o šiandien jau tapo bejėgis.
Ši banga gali nusiristi per visą pasaulį, kas žino, kokie režimai po jos išliks?
Nenuspėjamas pasaulis – labai pavojingas dalykas. Jeigu norime suprasti, kaip padaryti tvarką globaliame pasaulyje, kurio visos dalys integraliai tarpusavyje susijusios, turime pakilti į aukštesnę nei pats pasaulis pakopą.

Iš 2011 m. balandžio 1 d. 1-osios pamokos kongrese „WE“ Naujajame Džersyje

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilk auščiau problemos, kad ją išspręstum

To dar nebuvo

Stichinių nelaimių pamokos

Klausimas: Maždaug prieš dvejus metus pasaulis atsidūrė ekonominėje krizėje. Šiandien esame politinėje krizėje. Panašu, kad gyvename pagal bendrą tvarkaraštį, bendras tendencijas ir netgi bendras mintis. Kaip susidaro šis visuotinis sinchroniškumas?
Atsakymas: Mes visi tarpusavyje esame sujungti į bendrą sistemą. Ir tai ne mūsų svaičiojimai, ne internetas ir ne mobilieji. Mes esame jėgų tinkle, išmėtyti po jį kaip kamuoliukai. Šis tinklas sieja mus vieną su kitu. Norime to ar ne, visos mūsų mintys, norai ir veiksmai sąveikauja tarpusavyje ir veikia vienas kitą. Kaip pasekmė vieni ar kiti reiškiniai pasireiškia tose ar kitose vietose pagal tinkle įdiegtą programą. Kas mes tokie? Pagamintieji, sukurtieji. Todėl apie pasaulį nereikia spręsti pagal išorinį vaizdą – tarsi mes kažką darome patys. Telefoninis ryšys – ne mūsų tarpusavio ryšio priežastis, o jo požymis. Jis liudija: dabar mes pasiruošę, kad jėgų tinklas veiktų mus dar stipriau. Pasaulinis voratinklis taip pat rodo naują mūsų egoistinio noro, sukeliančio vis stipresnį bendro tinklo atgarsį, etapą. Vienaip arba kitaip, tinklas mus suaktyvina, o ne mes jį kuriam. Neapgaudinėkime savęs, kad mes sukūrėme internetą ir dabar jis mus jungia. Sukurti galima bet ką, tik tai nepridės nė lašo vienybės. Kalbame apie projekciją, apie požymį vidinio visuotino ir šimtu procentų  integralaus tarpusavio ryšio, kurio dalis pasireiškė aiškiai, tarkim, kokiais 5 procentais. Šie ryšiai visame pasaulyje neabejotinai tik tvirtės. Pasaulis taps nepertraukiamas, klampus, pamatysime tokių dalykų, kokių dar niekada nebuvo.

Iš 2011 m. kovo 9 d. pamokos tema „Laikas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pabusti naujame matavime

Jau niekam nepavyks pasislėpti savo šiltame pasaulėlyje

Žinoti – reiškia duoti

Stebėdami stichines nelaimes nematome jų tikrosios priežasties. Mums suprantami geologiniai ir ekologiniai veiksniai, negyvosios gamtos reiškiniai, bet kas valdo negyvąjį lygmenį? „Gamtos dėsniai,“ – sakome mes. Bet tai ne atsakymas.
Vis dėlto kokia šių reiškinių priežastis? Mums pasakoja apie gamtos procesų cikliškumą, neva tai tikrai kažką paaiškina. Iš tiesų išsisukinėjame nuo atsakymo dangstydamiesi raminančiomis formuluotėmis.
Bet žmogaus tai nenuramina, nes šitaip jis problemos neišsprendžiama, ir jau kitą akimirką šioji gali grįžti atgalios. Be to, net ir negrįžusi ji vis tiek lieka neištaisyta ir graso virsianti kitos rūšies nelaimėmis.
Esmė ne ta, kas ir kur sprogs ar užplūs. Visą pasaulį nuolat drebina kasdien auganti amplitudė. Savo akimis regime šių vis skaudžiau ir netikėčiau pasireiškiančių sukrėtimų greitį ir galią.
Reikia suprasti, kad tai turi priežastį – mūsų ir gamtos disbalansas. Esame globalioje, holistinėje, vieningoje sistemoje. Joje viskas vieninga, todėl neturime kitos išeities – privalome žiūrėti į save, kaip į visiškai tarpusavyje susijusius. Globalioje, integralioje sistemoje veikia dėsnis, pagal kurį kiekvienas daro įtaką visiems.
Todėl šiandien Žemės rutulyje turime nustatyti savo elgesio taisykles. Jeigu negalime pakeisti žmogaus prigimties, padarykime bent tai, kas mūsų jėgoms. Tarp šalių, tautų ir įvairių organizacijų reikia nustatyti bendradarbiavimo, abipusiškumo, nusileidimo tarpusavyje įstatymus, be kurių sistema negali egzistuoti.
Pirmąjį žingsnį tokių įstatymų laikymuisi suformulavo Hilelis: „Nedaryk kitam to, ko pats nekenti“. Pirmiausia stenkis nepakenkti kitam. Tenkinkis tuo, ką turi, nesikėsink į kito turtą, laisvę ar gyvybę.
Nesižvalgyk į kitus, pasitenkink turimu – tai pirmoji sąlyga. Šitai dar ne susijungimas, bet jau nebetrukdai kitiems, nebekenki. Nors dar nenukreipei sistemos į gėrį, bet užtat nebenaudoji jos blogai.
Tiesa, šiandien žmogus šito negali. Todėl turime užsiimti bendru visos žmonijos ugdymu. Kiekvienas turi pajausti gyvenąs globaliame, integraliame pasaulyje, turi pats sau išaiškinti, ką tai reiškia. O šitai reiškia, kad paprasčiausiai negaliu tikėtis asmeninės naudos kito sąskaita. Tai nerealu, neįgyvendinama.
Kiekvieną šalį, kiekvieną tautą turime įpareigoti atsisakyti jėgos metodų ir net panaikinti sienas, nenaudoti prievartos kitų atžvilgiu, neišnaudoti vieniems kitų. Tai minimali programa: nebūtina daryti malonių, bet kiekvienas bent jau supras, jog jeigu kenkia kitam – šitai bumerangu grįžta atgal, ir galų gale jis kenkia pats sau.
Tokios normos turi būti įteisintos įstatymais, taip pat reikia aiškinamojo darbo ir ugdymo. Baal Sulamas apie tai rašo „Darbuose apie paskutiniąją kartą“. Ir šituo rūpintis turi pasaulinė vyriausybė, o ne JTO, kuri neturi realios galios ir yra panaši į turgų, kur visi puikuojasi vieni priešais kitus.
Reikia būtent bendros, turinčios realią galią vyriausybės. Jeigu kas nors nenori su ja bendradarbiauti – jam turi būti taikomos sankcijos: „Nenorite paisyti bendradarbiavimo įstatymo? Tuomet atjunkime jus nuo sistemos. Pažiūrėsime, kaip jausitės globaliame pasaulyje su užsuktais čiaupais“. Juk jokia šalis, jokia tauta negali gyvuoti atskirai nuo kitų.

Iš 2011 kovo 14 d. pamokos „Globalizacija – gyvenimas integraliame (vieningame) pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Eskalatoriumi – Aukštesniųjų pasaulių pakopomis

Gamtos dėsnių neapeisi!

Pamąstymai krizės tema

Klausimas: Pasaulyje pilna nevyriausybinių labdaros organizacijų, nuoširdžiai besistengiančių padėti žmonėms. Kas su jomis ne taip? Juk šie filantropai neva jaučia, kad jų gerovė priklauso nuo pasaulio gerovės.
Atsakymas: Čia ir problema: jie padeda, kad nuramintų save. Nedidelė pasaulio gyventojų dalis jaučia, jog turi padėti kitiems.
Žmogui taip patogiau, taip jis yra santaikoje su savimi. Labdaros organizacijose tokių žmonių, jaučiančių prigimtinę potraukį rūpintis kitais, nėra daug.
Jie turi įgimtą instinktą: privalo padėti, kad nuramintų save. Baal Sulamas rašo, kad pastarųjų pasaulyje esama apie 10%, pagal mokslinę statistiką apie 7−8%.
Tačiau visa tai kyla iš to paties egoizmo ir yra jo apraiška. Aš myliu pasaulį kaip savo vaiką, todėl man instinktyviai negera, jeigu pasauliui blogai. Turiu padėti Afrikai, kad atsikratyčiau blogų pojūčių. Štai ir viskas.
Tokia pagalba niekam nepadės. Priešingai, ji tiktai kenkia. Kuo daugiau „altruistai“ duoda, tuo labiau  jų „klientai“ pratinasi nieko nedirbti ir nebesivysto.
Tokia pati problema šiandien iškilo Rusijoje. Pasirodo, aukšta naftos kaina yra blogai. Regis, tai papildo iždą, tačiau neverta. Juk taip nebesivystysime. Paprasčiausiai „atsisėsime“ ant savo vamzdžio, iškelsime puotą, prisistatysime aukso rūmų – ir tuo pat metu risimės vis žemyn kaip liaudis, kaip valstybė, kaip žmonės.
Neįmanoma vystytis be poreikio. Todėl prieštaraudami įprastai logikai jie jau nenori griebti „naftos grietinėlės“ ir pradeda suprasti šiuos dalykus.
Dabartinis pasaulio vystymasis, drauge su tarpusavio pagalba ir bendra rinka viso labo tėra  egoizmo valdos ir ne daugiau. Todėl niekur nieko gero nebus. Atvirkščiai, visi spaudžia vienas kitą. Mums atsiskleidė visuotinis tarpusavio ryšio dėsnis, ir visi nori juo egoistiškai naudotis: „Ach, štai kas! Globalus tarpusavio ryšys? Tad pradėkime valdyti pasaulį. Visus susodinsime į vietas, o kas nenori – pagąsdinsime užsuksią čiaupą“. Šitaip jie nori išnaudoti bendrą tinklą, kurį mums atskleidžia gamta.
Mūsų būsena labai pavojinga. Juk jeigu mūsų egoizmas sujungtas globaliu tinklu, tai leidžia jam valdyti pasaulį – globaliai, visus iš karto. Štai kas gresia, jeigu žmonės neturi proto, nejaučia, nesupranta, kas laukia ateityje. Paslapčiomis jie sprendžia pasaulio likimą, vedini savo menkų tikslų, nesuprasdami, kas bus poryt ar net rytoj. Šitai matome Afganistane, Pakistane, Irake, Irane. Galų gale viskas išeina priešingai.
Žaidimai baigėsi, daugiau nebegalime duoti valdžios savo egoizmui. Kai pasaulis užsidaro globalioje sistemoje, nebegali veikti pasitelkęs senuosius metodus: valdydamas pinigais ir jėga. Nieko neišeis. Akivaizdus pavyzdys – Irakas, tai Amerikos gėda prieš visą pasaulį. O jie dar ir tęsia. Reikalas tas, kad nesupranta bendrųjų dėsnių. Čia nebepadės jokia galybė, jokie protai. Rusija krito nepaisant visų jos turtų, o Amerika kris dar žemiau.
Šiandien požiūris turi atitikti apimančią visą pasaulį globalumo ir integralumo tendenciją. Kitaip pralaimėsime.
Po kurio laiko pamatysime, kad netgi teroristinės organizacijos pradeda tai suprasti. Pasaulis nebebus valdomas jėga. Atsiras tokių problemų, kurios visus privers pagalvoti, kaip būti toliau.

Iš 2011 kovo 15 d. pamokos „Globalizacija – gyvenimas integraliame (vieningame) pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis – tavo atvaizdas

Sprendimas – tarp mūsų

Pabusti naujame matavime

Žmonija kol kas nesuprato, kas vyksta: ji po truputį pradeda matyti kylančias problemas, bet dar nesuvokia, kad tai yra kito lygmens problemos, kurioms reikalingi visiškai nauji sprendimai.
Vis dar bandome jas spręsti anksčiau taikytais metodais, nors mums ir nebesiseka. Mes net „nepagauname“, kad dabar kyla visiškai naujo pobūdžio problemos.
Kabalos mokslas aiškina, kad mums taip sunku, todėl, kad esame egoistai ir negalime suprasti, jog kylančios problemos yra visuotinės, integralios. Šias visuotines, globalias problemas bandome spręsti senaisiais būdais: vienoje vietoje, o ne bendrai taisydami visą sistemą.
Todėl perėjimas į kitą pasaulį, kur mums teks gyventi vienoje globalioje, integralioje sistemoje yra labai nepaprastas. Galbūt mums prireiks pereiti daugybę revoliucijų, netgi pasaulinių karų, kol žmonės neįsisąmonins, kad jau gyvena naujame pasaulyje.
Štai todėl mūsų laiku skleidžiasi kabalos mokslas, skirtas paaiškinti mums, kaip gyventi šiame naujame pasaulyje. Iš kabalos sužinome, kaip organizuoti ugdymo procesą, šeimyninį gyvenimą, darbą, pasaulį, namus, kaip tapti sveikesniu, kitaip tariant, ištaisyti visą mūsų gyvenimą šiame pasaulyje.
Bet svarbiausia kabalos paskirtis – paaiškinti mums, kad dėl šio naujojo metodo ir dėl atsiskleidžiančio naujojo pasaulio mes pakylame į kitą egzistavimo lygmenį. Jau nebegyvename pasaulyje, kuriame kiekvienas daro tai, ko užsimano. Kylame ant naujos pakopos, įeiname į naują „matavimą“.

Iš 2011 m. vasario 1 d. paskaitos Paryžiuje

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvengti gamtos smūgių

Atlapoti duris rytojui

Jau niekam nepavyks pasislėpti savo šiltame pasaulėlyje

Klausimas: O jeigu žmogui neįdomu, kas vyksta pasaulyje? Jis turi savo jaukų kampelį ir jo interesai sukoncentruoti tik ten.
Atsakymas: Bet staiga į tą kampelį nebetiekiama elektra ir vanduo, kažkas spaudžia…
Klausimas: Benzino ir duonos kainos kyla…
Atsakymas: Jeigu tik tai! Labai stipriai jaučiama, jei vienas mažas organas nėra panašus į bendrą organizmą − juk aš esu nuo jų priklausomas.
Sakykim, kodėl pradėjome jungtis į kaimus, o po to į miestus, į šalis? Todėl, kad taip žmogus jaučiasi tvirčiau, taip jis gali apsirūpinti viskuo, kas būtina.
Verta patikrinti, kur buvo išrasti visi elektriniai ir mechaniniai prietaisai, kuriais naudojamės buityje. Jų geografija – visas pasaulis, ir mes visur kur esame priklausomi nuo visų pasaulio šalių. Argi kas nors dabar gali ramiai sėdėti namuose? Pasaulis apvalus. Ir Baal Sulamas rašė apie tai prieš šimtą metų.
Mes gi matome, kad niekas nežino, kaip pašalinti visas tas kylančias krizes. O viskas dėl to, kad nemokame dirbti su integralia sistema. Žinome, kaip techniškai dirbti su ribotomis sistemomis, bet kai pats esu it svetimkūnis integralioje sistemoje – tai siaubinga. Neatitikti sistemos reiškia patirti kančias visose pakopose, lygmenyse ir visuose reiškiniuose. Tai ir yra blogos savijautos priežastis.
Tarkim, žmogaus organizmas palaiko tam tikrą temperatūrą ir spaudimą, bet jeigu sukelsime jo nedarną su aplinka… tai sudegsime, būsime sutraiškyti, nes neturi taip būti, kad žmogus nebūtų pusiausvyroje su gamta.
„Būti pusiausvyroje“ reiškia, kad kartu su visais aplinkui esančiais dantratukais sukinėjuosi įvairiomis kryptimis, ir milijardai tokių ratukų mane liečia. Kaip man juos vertinti, jeigu tai nėra man būdinga iš prigimties instinktyviai?
Štai mano organizmas sudarytas tokiu būdu, kad visos jo dalys susiję tarpusavyje ir taip funkcionuoja. Bet man nereikia išmokti, kaip esu susijęs su kiekvienu žmogumi. Šitai turi ateiti iš vidaus ir tai yra grąžinančios į Šaltinį Šviesos darbas.
Tu paprasčiausiai jauti savo ryšį su visais, ir, savaime suprantama, atitinkamai elgiesi. O mūsų bendras noras mums visiems vadovauja, tu įgyji ir bendrą norą, ir bendrą protą ir iš esmės visą pasaulį. Pasakyta: „Man sukurtas pasaulis“ ir tau teks šitai atskleisti.

Iš 2011 m. vasario 8 d. paskaitos „Kabala tautai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko imsimės, jei ir alaus nebebus?

Perėjimas į globalų pasaulį

Pasaulis, kuriame „gimsta” žmonija

Kabalos mokslas, slėptas tūkstančius metų, tik dabar pradeda atsiskleisti. Mes matome, kad mūsų šiuolaikiniame pasaulyje viskas taip greitai keičiasi, kad neįmanoma suspėti paskui. Bet problema netgi ne vystymosi greitis, o tai, kad prasidėjo visiškai kitoks, kokybiškas vystymasis.
Anksčiau visi vystėmės savo egoistiniame nore, kuris nuolat augo, vis didėjo ir mums buvo aišku, kad ateityje bus taip pat, kaip ir anksčiau, tik didesniu mastu. Bet dabar patenkame į situaciją, kai vystymasis ne tik gausėja ir spartėja, bet ir tampa globalus.
Anksčiau kiekviena sistemos dalis vystėsi nepriklausomai, todėl kažkaip su kiekviena dalimi susitvarkydavome. Bet vystymasis bendroje globalioje sistemoje, kur visos dalys susijusios tarpusavyje, vyksta visiškai kitaip. Ir mes savo prigimties jėgomis nesugebame susitvarkyti su tokiomis problemomis, nes patys viduje esame egoistai–individualistai ir neturime globalaus požiūrio ir pojūčio. Todėl nesugebame veikti integralioje sistemoje.
Technikoje taip pat egzistuoja dvi šio tipo sistemos: skaitmeninės ir analoginės. Tarp jų yra milžiniškas skirtumas. Savo karjeros pradžioje tyrinėjau įvairias žmogaus kūno sistemas ir mačiau, kaip labai jos skiriasi. Viena sistemos dalis dirba diskretiškai, uždaryta viduje, bet po to visos susijungdamos draugėn jos dirba pagal analoginį principą, integraliai.
Diskretines sistemas mokame tyrinėti ir kurti. Tokiu principu sukurti visi mūsų prietaisai, sudarytos mūsų sistemos. Bet su integraliomis sistemomis nesugebame susidoroti, nes jų nesuprantame, juk jose pradžia ir pabaiga sujungtos į vieną, ir sistema dirba ne nuosekliai nuo pradžios iki pabaigos, o visa vienu metu.
Papildydamas visus kitus jau egzistuojančius mokslus, kurie tyrinėja izoliuotas, diskretines sistemas, kabalos mokslas tyrinėja globalias ir integralias sistemas. Būtent todėl jis dabar ir atsiskleidžia, kad sužinotume, kaip galime išgyventi šiame globaliame atsiskleidžiančiame pasaulyje.

Iš 2011 m. vasario 1 d. paskaitos Paryžiuje

Daugiau šia tema skaitykite:

Jėga, gaivinanti šitą pasaulį

Sujungti vienu tinklu

Naujos globalaus pasaulio taisyklės

Kad pakiltume į naują egzistavimo lygmenį, privalome atlikti keletą veiksmų. Visų pirma turime pajausti, kad labiau priklausome vieni nuo kitų.
Ir iš tiesų dabar jaučiame, kad mūsų pasaulis tampa toks. Be to, turime išstudijuoti tokioje integralinėje sistemoje veikiančius dėsnius. Tokiu būdu realizuojame kabalos mokslą, jos rekomendacijas.
Iš vienos pusės palaikome tarpusavyje virtualius ryšius, kartais susitinkame netgi fiziškai. Iš kitos pusės studijuojame nūnai priešais mus atsiveriantį naują egzistavimo lygmenį − globalų ir integralų pasaulį, kuris diena iš dienos vis plačiau mums atsiskleidžia kaip teisingas ryšys tarp visų žmonių, visoje žmonių visuomenėje.
Suprantama, žinodami, kaip teisingai visa tai sujungti, galėsime labiau ištaisyta forma kurti ir šeimą, ir visuomenę, visas valstybes ir visą pasaulį. Ši mūsų tarpusavio priklausomybė padės mums! Ji dirbs mūsų naudai − juk mes sužinosime, kaip kiekvieną dalį panaudoti visų labui.
Iki šių laikų kabala buvo slepiama − juk jos visai nereikėjo. Bet dabar ji tapo absoliučiai būtina visiems, todėl privalome kiek galėdami greičiau platinti ją visame pasaulyje, kad žmonės pradėtų suprasti, jog gyvena naujoje realybėje! Mūsų neatitikimas šiam naujam pasauliui − visų mūsų problemų priežastis. Todėl verta kuo greičiau to išmokti, pagerinti savo būseną.
Jau artimiausiu metu mums teks išvysti, kaip visuotinė krizė apima pasaulį. Negalėsime tarpusavyje sudaryti nė vieno sandėrio, nė vieno susitarimo, jeigu nekreipsime dėmesio į šį globalų dėsnį. Problema ta, kad nei technikoje, nei medicinoje, nei socialiniuose tinkluose niekada nesame kūrę tokių integralių sistemų, nes pagal savo prigimtį esame individualistai. Todėl turėsime pakeisti visus tarp mūsų egzistuojančius ryšius.
Tikėsimės, kad greitai šito išmoksime ir sugebėsime tai įgyvendinti, kol Gamta neims mums rodyti mūsų su ja neatitikimo. Reikia ją aplenkti ir nelaukti, kol tai pasireikš problemomis ir kančiomis, revoliucijomis ir karais − kaip mūsų disbalanso ir disharmonijos su Gamta pasekmė buitiniame, bendražmogiškame, socialiniame, globaliniame ir ekologiniame lygmenyse. Tai kabalos mokslo paskirtis.
Iš to kyla daugybė pasekmių: naujas realybės suvokimas, naujas pasaulis, kurį atskleidžiame, jeigu žiūri į jį ne asmeniniu, egoistiniu žvilgsniu, o per savo ryšio su aplinkiniais prizmę.
Tikėsimės, kad mums pavyks išplėsti besidominčių ir užsiimančių šiuo mokslu apie naują pasaulį, naują išmatavimą žmonių ratą. Visiems kartu bus lengviau jį atskleisti ir atliksime tai greičiau visos žmonijos labui.
Mūsų Pasaulinėje kabalos akademijoje vyksta kasdieniniai užsiėmimai. Šios studijos laisvai prieinamos visiems ir verčiamos į visas pagrindines kalbas. Tikėsimės, kad vis daugiau žmonių imsis mokytis, o drauge ir platinti kabalos mokslą. Taip galėsime išspręsti daugybę problemų, egzistuojančių kiekvienoje valstybėje ir kiekvienoje tautoje.
Gamtos atžvilgiu galime eiti arba problemų kupinu keliu, arba geranoriško bendradarbiavimo keliu.

Iš 2011 m. vasario 1 d. paskaitos Paryžiuje

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujos globalaus pasaulio taisyklės

Dvasingumas – integrali sistema

Kilti šviesos greičiu